1 / 26

Senieji matavimo vienetai, naudoti Lietuvoje Ilgio, pločio, ploto

Senieji matavimo vienetai, naudoti Lietuvoje Ilgio, pločio, ploto. Matai ir matavimai.

grace
Download Presentation

Senieji matavimo vienetai, naudoti Lietuvoje Ilgio, pločio, ploto

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Senieji matavimo vienetai, naudoti Lietuvoje Ilgio, pločio, ploto

  2. Matai ir matavimai Matai atsirado tada, kai žmogui prireikė matuoti aplinkos daiktus. Siūdami drabužius, gamindami ginklus, statydami būstus, mūsų protėviai turėjo nustatyti jų dydį. Daugelį šimtmečių vartotų matavimo vienetų pavadinimai (pėda, sieksnis, alkūnė ir kt.) rodo, kad jie dažniausiai buvo susiję su žmogaus kūno dalių dydžiu. Tačiau žmonės nevienodi, todėl skirtingo didumo ir matavimo vienetai. Viduramžiais beveik kiekvienas kraštas turėjo savus ilgio matavimo vienetus. Kad nekiltų nesusipratimų tarp pirklių ir pirkėjų, kai kur prie miestų rotušių sienų būdavo pritvirtinami ilgio etalonai.

  3. Matai ir matavimai Paprasčiausi ir vieni seniausių yra matai, susiję su žmogaus kūno dalimis: pėda, plaštaka, pirštais, galva ir pan. Šie matavimai vadinami antropologiniais. Iš tokių Lietuvoje naudoti: sieksnis – atstumas tarp abiejų išskėstų rankų nykščių, uolektis – atstumas tarp alkūnės linkio ir pirštų galų, colis – nykščio plotis, verškas – dviejų piršto nagelių ilgis, sprindis, pėda ir pan. Žinoma, šie matai yra apytikriai, tačiau patogūs.

  4. Ilgio matavimo vienetai ARŠINAS 71,12 cm, COLIS 24,5 mm, LINIJA 2,54 mm, MYLIA 1,609 km, PĖDA 30,48 cm, RYKŠTĖ 4,32 m, SIEKSNIS 2,133 m, UOLEKTIS 57,78 m, VARSTAS 1,0668 km, VERŠKAS 4,445 cm, VIRVĖ 44,6 m.

  5. Sugaišk truputėlį savo brangaus laiko ir atidžiai perskaityk...

  6. Matavimo vienetų sąryšiai 1 sieksnis=4 uolektys 1 uolektis=2 sprindžiai, 1 sprindis=3 plaštakos, 1 plaštaka=4 pirštai, 1 žingsnis=2 uolektys, 1 pėda=12 colių, 1 jardas=3 pėdos, 1 sieksnis=7 pėdos

  7. Ilgio matavimas kūno dalimis Pirmieji matavimo vienetai buvo pagrįsti žmogaus kūno dalimis. Uolektis – tai atstumas nuo alkūnės iki didžiojo piršto galo. Viena plaštaka lygi keturių pirštų pločiui. Uolektis išnyko jau seniai, bet pirštai, kaip ilgio vienetai, naudojami ir dabar. Siuvant sakoma: „Suknelę reikia patrumpinti per tris pirštus“. Iš kiekvieno žmogaus skrandžio eina dvylikapirštė žarna. Ji taip vadinama, nes yra maždaug 25 cm ilgio. Tai prilygsta 12 pirštų. Audinių pirkliai naudojo matavimo vienetą – jardą. Tai – atstumas nuo smakro iki ištiestos rankos didžiojo piršto. Visose pasaulio šalyse ir dabar futbolo aikščių vartai ir baudos aikštelės matuojamos jardais.

  8. Pločio matavimo vienetai Lietuviai turėjo ir savo pločio matus: vagą, akėčias, lentą ir kt. Dirvos plotis matuotas ir biržėmis. Tai juosta, sėjėjo užsėjama vienu mostu. Audeklo plotis matuotas rietimais, sienomis, stuomenimis. Audeklo siena atitikdavo audėjos trobos sienos aukštį. Stuomeniu vadinamas medžiagos gabalas suaugusio žmogaus marškiniams. Pievų plotis buvo nusakomas šieno vežimais, šieno kupetomis, javų – stirtomis, gubomis. Žemės plotas, suartas per vieną dieną, vadinamas žagre arba jaučių jungu. Po 1557m. reformos žemė pradėta matuoti valakais ir margais. Vienas valakas turėjo 30 margų.

  9. Kelio matavimas Kelią anksčiau matuodavo laiku, kiek sugaišdavo eidami pėsčiomis, važiuodami arba jodami. Senovinėse lietuvių dainose minimos mylios. Šis kelio matas ir sieksnis iki XVI a. su uolektimi nesiejamas. Ryšys tarp jų atsirado tik 1557metais, ruošiantis valakų reformai.

  10. Colis Anglų ir amerikiečių matų sistemos dalinis vienetas. 1 colis lygus vienai dvyliktajai pėdos arba 0,0254 m. Rusijoje ir Lietuvoje jis buvo vartojamas iki metrinės matų sistemos įvedimo 1920 metais. Šiuolaikinis colis – britiškasis colis, kurio ilgis yra 2,54 cm. Senasis lietuviškasis colis buvo lygus 2,7076 cm. Ligi šiolei mūsų kaimo žmones vinies ilgį ir lentos storį matuoja coliais. Dalies gaminių parametrai nurodomi coliais. Pavyzdžiui, spausdintuvo raiška matuojama taškų skaičiumi colyje, televizorių, vaizduoklių įstrižainės, diskelio skersmuo apibūdinamas coliais ir pan.

  11. Pėda 1 pėda lygi 12 colių arba 0,3048 m. Iki metrinės matų sistemos įvedimo ji buvo vartota įvairiose pasaulio šalyse, bet jos vertė skyrėsi. Pvz. Švedijoje – 0,2669 m, Vokietijoje – 0,2865 m, Brazilijoje – 0,3439 m, LDK – 0,325 m. 1795 metais Lietuvą prijungus prie Rusijos, įsigalėjo bendras matas – 0,3048 m.

  12. Uolektis Dar kitaip vadinama ulna. Lietuvos antropologinis ilgio matas. Oficialiai vartotas XIV a. pirmoje pusėje – iki 1920 metų. Uolektis lygus atstumui nuo alkūnės linkio iki pirštų galų. Trys uolektys sudarė sieksnį. Šiam dydžiui dar priskiriamas alkūnės pavadinimas. Jo vertė Lietuvoje kito: 65–71 cm.

  13. Sieksnis Sieksnis yra senovinis ilgio matavimo vienetas, Lietuvoje vartotas iki XX a. (iš šaltinių žinomas nuo XVI a.). Apytiksliai atitinka ilgį tarp ištiestų rankų. Sieksnis lygus: 6–7 pėdoms, 1,95 metro. Sieksniais matavo tinklus, virves, audinį. Malkoms, medžių rąstų sandėliavimui apmatuoti naudojo sieksnį, kuris buvo vadinamas ,,medinis“, jis buvo lygus 11,1 kubinio metro.

  14. Mylia Prie svarbesnių ilgio vienetų galėtume priskirti mylią. Pavadinimas kilo iš lotynų kalbos „mille passuum“ – „tūkstantis žingsnių“, turint galvoje dvigubą kareivišką žingsnį. Tokia mylia yra apie pusantro kilometro. Pavyzdžiui, anglų statutinė mylia – 1609,3 m., tarptautinė jūros mylia – 1852 m.

  15. Varsna Varsna (varstas) yra ilgio matavimo vienetas. Senovinis rusų ilgio matavimo matas, lygus 1,067 km. Varsna taip pat buvo naudojama ariamos žemės plotų skaičiavimui. Varsna dar buvo vadinama varsnu arba varstu. Vartotas Rusijoje iki metrinės sistemos įvedimo. 1796 – 1915 m. vartotas šalyse, priklausiusiose Rusijos imperijai, taip pat ir Lietuvoje.

  16. Aršinas ARŠINAS 71,12 cm Lietuvoje buvo vartotas 1835-1920 m. Aršinas šaltiniuose minimas nuo XVI a. Pavadinimas kilo iš tiurkų kalbos. Rusijoje vartojamas nuo Petro I laikų.

  17. Ploto vienetai KVADRATINIS COLIS 60452 cm², KVADRATINĖ PĖDA 0,093 m², KVADRATINĖ MYLIA 2,59 km², DEŠIMTAINĖ (r) 10925,4 m², MARGAS (liet.) 0,71 ha, 7283,36 m², MARGAS(lenk.) 0,56 ha, VALAKAS (liet.) 21,850 ha, 21,368 ha, VALAKAS(liet.) 16,796 ha, VIRVĖ (l) 1866 m².

  18. Ploto matai 1557 m., paskelbus Valakų įstatymą DLK žemėse, karalienės Bonos įsaku geometriniais matais buvo išmatuoti visi žemės plotai. Ligi tol žemė buvo matuojama per dieną apartu jaučių jungu, o pievos – vienlinkėm ar dvilinkėm korom šieno.Valakas yra 21,4 ha arba 30–33 margai. Margas – 0,712 ha arba apie 3 ,,šniūrus“ (rėžius), o kaimų galulaukes ir pakluones išmatavo, daržus ir patvorius išdalino dar vienu matu – rykšte. Lietuviška rykštė buvo lygi 4,87m, Liaudies dainose girdime ir kitų žemės ploto matų, pavyzdžiui, užuogana, baras, varsna...Užuogana – tai ariamos žemės plotas, lygus apie 72 cm, o javapjovės – 3 m. Javų lauke kartais užuoganą vadino baru. Varsnomis matavo pievas, viena varsna lygi 4,87 m.

  19. Margas Europos šalių žemės ploto matavimo vienetas. Iš pradžių tai reiškė žemės plotą, kurį vienas žmogus galėjo suarti arba nupjauti nuo ryto iki pietų. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje imtas vartoti nuo XVI a. vidurio. 1 margas – 0,71 ha. Užnemunėje nuo 1820 m. paplito lenkiškas margas, lygus 0,56 ha.

  20. Valakas Tai XVI a. II pusės – XIX a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ploto vienetas, naudotas oficialiai iki baudžiavos panaikinimo (1861 m.). 1 valakas – 21,368 ha. Užnemunėje nuo 1820 m. paplito lenkiškas valakas, lygus 16,796 ha. LDK valstiečių prievolinis vienetas, įvestas per XVI a. II pusės Valakų reformą vietoj žagrės. Galutinai išnyko panaikinus baudžiavą 1861 metais.

  21. Lietuviškos patarlės ir priežodžiai Bobos plaukų aršina, liežuvio sieksnis, o razumo tik viena asminka. Stovi kaip aršiną prarijęs.Bobos liežuvis septynių aršinų. Pas mylimą šimtas varstų. Ką su durnium susitikt, vely dešimt varstų išsilenkt. Tyliai kalbasi – už varsto girdisi. Žmogaus - sprindis, panaberijos – sieksnis. Prižadėjo nuo sieksnio, neištesėjo nei nuo sprindžio.

  22. Mokinių kurti uždaviniai

  23. Kiek bus colių, kai vieną aršiną padalinsi per pusę? • Vaikai žaidė lenktynių su mašinų modeliukais. Laimėjusysis mašinytę nustūmė 56 colius, kiek tai bus aršinų? • Kiek centimetrų yra 6 aršinuose? • Prie 37cm pridėti 34cm.Kiek tai bus coliais ir kiek aršinais? • Prie 0,5 aršino pridėję 1,7 aršino, atėmę 1,9, kiek gausime centimetrų? • Iš 13 aršinų atimti 40 colių, keik bus centimetrų? • Kiek mylių nuo Simno iki Alytaus?

  24. Tomui nuo namų iki mokyklos yra 2 mylios. Apskaičiuokite, kiek kilometrų yra nuo Tomo namų iki mokyklos. Kristina nori nuvažiuoti pas močiutę. Močiutė telefonu pasakė, kas anūkei reikės važiuoti 15 mylių. Kristina nežinojo, kiek tai bus kilometrų. Padėkite Kristinai. Augustina uždavė savo draugei galvosūkį. Kiek bus mylių iki Druskininkų? Draugė nežinojo atsakymo, nes nežinojo, kiek mylia sudaro kilometrų. Išspręskite šį galvosūkį.

  25. Nuo Algio buto durų iki Jurgos buto durų yra trys metrai. Kiek tai bus colių? • Kiek viename varste bus sieksnių? • Kiek metrų bus penkiuose varstuose? • Vaikai buvo stovyklauti. Pirmą dieną jie nuėjo 10 km. , antrą dieną –7,5 km. Kiek varstų jie nuėjo per abi dienas?

  26. Ačiū už dėmesį

More Related