Atliko: Kauno rajono Ežerėlio vidurinės mokyklos 11b klasės mokinys Vytautas Lukerovas

1. Knygnešys, Steigiamojo Seimo narys, politinis kalinys J. Žitinevičius Atliko: Kauno rajono Ežerėlio vidurinės mokyklos 11b klasės mokinys Vytautas Lukerovas

2. Petro Rusecko redaguotuose „Knygnešiuose“ rašoma: „Turėjau daug pažįstamų knygnešių, kitų ir pavardes užmiršau, kitų ir gerai nepažinojau, nes vardo užteko...“ Tarp dešimčių knygnešių minimas Jurgis Žitinevičius iš Zapyškio.

3. Jurgis Žitinevičius gimė 1871 metais Lekėčių valsčiuje, Šakių apskrityje. Augo neturgingo bežemio valstiečio šeimoje.

4. Jis vedė Konstanciją Eimaitytę ir atėjo užkuriu į Zapyškį pas žymų Zanavykijos knygnešį Motiejų Eimaitį, kuris knygas gabenti pradėjo iš Karaliaučiaus dar 1865 metais. Kai M.Eimaitį suėmė su visu vežimu knygų ir nuteisė, Jurgis Žitinevičius apie 1897 metus perėmė jo knygnešystės darbus. Pats važiuodavo į pasienį, pėsčias pereidavo sieną, parsinešdavo spaudos ir vėl važiuotas grįždavo namo.

5. Knygas jis gaudavo  iš Antano Baltrušaičio, gyvenusio Kudirkos Naumiestyje. J.Žitinevičius artimai  bendravo ir susirašinėjo su Kostu Stikliumi, Baltrumi Sutkumi, Stasiu Tamulaičiu. Jo prisiminimai apie   knygnešystę užfiksuoti P.Rusecko knygoje  “KNYGNEŠYS” ir laikraščio “Lietuvos ūkininkas” straipsnyje “Mano knygnešio metai”.

6. Į pasienį parsigabenti spaudosdažniausiai važiuodavo su knygnešiu Jurgiu Piečaičiu. Vežimą palikęs pasienyje pas pažįstamus, į Tilžę spaudos eidavo pėsčias. • Iš Tilžės spaustuvės gautasknygas veždavo Lietuvos inteligentams, jų vaikams ir giminaičiams. • Žitinevičius ne tik platino draudžiamą literatūrą, bet ir pats rašė pasirašydamas slapyvardžiu „Genių Dėdė“.

7. Bendradarbiavo su Zapyškio apylinkiųknygnešiais Stasiu Marcinkevičiumi, Baltrumi  Sutkumi, Antanu Vaideliu, Marija Dambravičiene-Daukšiūte .   

8. Plati ir įvairiapusiška J.Žitinevičiaus veikla. Jis 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis ir Steigiamojo Seimo atstovas valstiečių sąjungos frakcijoje. Į kitus Seimus savo kandidatūros vėliau nekėlė.

9. Daug žinių apie J.Žitinevičių Steigiamojo Seimo stenogramose. Į Seimą jis buvo išrinktas pagal Valstiečių sąjungos sąrašą. Nuo pirmojo posėdžio, įvykusio 1920 m. gegužės 15d., iki 1922 m. spalio 6 d., per 257 posėdžius, J.Žitinevičius Seime kalbėjo apie 200 kartų. Turėdamas didelę gyvenimo ir politiko patirtį, vargingai gyvenęs, auginęs dešimties vaikų šeimyną, labai skrupulingai skaičiavo Lietuvos išlaidas.

10. J.Žitinevičius palaikė gerus ryšius su valstiečiais, darbininkais. Jų skundus paviešindavo Seime, minsiterijose, deparatamentuose. Dažnai pykdavosi su lenkais dvarininkais, kurie terorizavo kumečius už tai, kad jų vaikai buvo savanoriai. Žydai tuo laiku reikalavo išskirtinių teisių: plačios savivaldos ir ministerio portfelio. Jiems Seime J.Žitinevičius pacitavo Talmudo ištraukas, kad nesveika nei persivalgyti, nei persigerti. Jis viešai kalbėdavo, kad balsuosiąs už tokį ar anokį įstatymą projektą, nepaisant, kokia frakcija jį pateiks, jeigu jam atrodys geras.

11. „Man, nors ne mokslininkui ir ne kalbininkui, reikia vis dėlto išsitarti dėl šitų pavadinimų. <...>Suvalkijoje seniau žmonės vartojo taip pat šeštoką, dešimtoką, berlinką ir timpą. <....>. Bet tie vardai jau yra atgyvenę <....>. Dėl to man išrodo, kad parankiau būtų mūsų pinigą vadinti „litas“. <...>Litas trumpas ir centas trumpas žodis. <....> Yra daug gražių daiktų, kurie iškėlė mūsų tautiškumą. Audžiame gražius audinius, juostas ir tie dalykai išlaikė mūsų tautiškumą. Šiandien niekas nedaro sau vyžų, apavų ir jų nedėvi. Tie dalykai pasenę, nes priimta naujesnių formų. Viskas eina pirmyn, todėl ir mūsų pavadinimai turi eiti pirmyn, trumpi ir aiškūs, todėl kiekvienam bus aišku, jei bus pavadintas lietus ar litas, jau žmonės jį supras. Lietu negalima vadinti, geriau pavadinti litu. Tas terminas kilęs iš mūsų žodžio Lietuva, kuri pavadinta dėl to, kad Lietuvoje amžinai buvo lietus. Tas žodis istoriniai yra geras greitam parašymui, ištarimui. Skatikas sunkiau ištarti ir ilgiau rašomas negu centas. Nepatogus muštinis, auksinas, skatikas. Jie turi būti patalpinti į muziejų, savo monetą turime vadinti centu.” (Ištrauka iš J.Žitinevičiaus kalbos apie pinigo pavadinimą Steigiamajame seime. 1922 m. rugpjūčio 9 d. 239 posėdyje)

12. Nepriklausomoje Lietuvoje J.Žitinevičius tarnavo Zapyškio girininkijoje. Žemės ūkio ministras M. Krupavičius jį paskyrė miškų revizoriumi.Vėliaudirbo kooperatyvo “Vienybė” pirmininku.

13. 1928 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, Zapyškyje pastatė atminimo paminklą , kuris Sovietinės vietos valdžios iniciatyva sugriautas 1960 metais.( Vėl atstatytas 1989 metais ). Vienas reikšmingiausių Zapyškio šaulių būrio atliktas darbas – šaulių būrio namų statyba. Statybos darbai užsitęsė nuo 1935 m. pavasario iki rudens (šaulių namus sudegino sovietai)

14. Savo namuose jis turėjo įkūręs nedidelį muziejėlį: čia buvo durtuvas, kirvukai,volungės lizdas ant arklio ašutų ir kt. Eksponatus atidavė Zapyškio mokyklai.

15. 1918 metais, po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, J.Žitinevičius organizavo Zapyškio savanorius, vadovavo Zapyškio šaulių būriui , pats vyriausius du sūnus Gabrį (Gabrinį) ir Antaną nuvežė į savanorių surinkimo punktą.

16. Sūnus Gabrys (Gabrinis ) Žitinevičius (1900 03 18 -1923 05 01) nuo 1919 m. sausio 6 d. tarnavo 6-jame pulke skyrininku, būrininku, puskarininkiu, viršila. Dalyvavo nepriklausomybės kovose - kautynėse prie Širvintų . Apdovanotas Vyties Kryžiumi. Ištarnavęs 2metus ir 10 mėn. kariuomenėje, įstojo į Karo Milicijos mokyklą, kurią baigęs tarnavo Kaune. G.Žitinevičius tragiškai žuvo 1923 m. gegužės 1 d. gindamas nuo puolančių kareivių nepažįstamą moterį. Palaidotas senose Zapyškio kapinėse, kur jam pastatytas paminklas.

17. 2004 metais išleista „Daraktorių, knygnešių enciklopedija“ rašo, kad jis mirė 1945 metais Zapyškyje. Iš tikrųjų antrą kartą okupavus Lietuvą, J.Žitinevičius buvo suimtas, nuteistas , ištremtas į Permės srities lageriusir ten mirė 1945 metųpavasarį. • Kur tikroji J.Žitinevičiaus kapo vieta – nežinoma.  Zapyškio kapinėse Kluoniškių kaime yra bendras Žitinevičių šeimos kapas, kur įrašytas J.Žitinevičiaus  vardas.

18. Šiame name Zapyškyje gyveno knygnešys Jurgis Žitinevičius (nuotrauka autoriaus 2008 metai)

19. Memorialinė lenta knygnešiui atmintiAtidengta 2004 m. spaudos atgavimo 100-mečiui paminėti prie namo, kuriame gyveno J.Žitinevičius

20. Zapyškiečiai 2007 m. kovo 11 d. prie atidengamo koplytstulpio (skulptorius A. Teresius) , skirtą šio krašto knygnešiams ir jų darbams įamžinti. Ant koplytstulpio puikuojasi Zapyškio krašto knygnešių pavardės: M. Eimaitis, J. Žitinevičius, M. Daukšiūtė-Dambravičienė, Gudaitis, J. Jarašius, K. K. Kalėda, M. Nacevičius, M. Oleka, Vl. Paliukaitis, A. Rastauskas, J. Reipa, A. Rinkus-Rinkevičius, J. S. Skinkys, L. Staugaitis, B. Sutkus, V. Tamulaitis, A. Vaidelis.

21. Parengta pagal  • A. Vaičiaus kraštotyrinę medžiagą "Zapyškis“ • Informaciją internete Dėkoju už dėmesį