380 likes | 3.92k Views
Kauno Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokykla lietuvių kalbos mokytoja metod . Gitana Liaudinskienė. Pamokos tema - Atidusis eilėraščio skaitymas Tikslas – išanalizuoti Marcelijaus Martinaičio eilėraštį “Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj”. Atidusis eilėraščio skaitymas.
E N D
Kauno Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokyklalietuvių kalbos mokytojametod. Gitana Liaudinskienė Pamokos tema - Atidusis eilėraščio skaitymas Tikslas – išanalizuoti Marcelijaus Martinaičio eilėraštį “Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj”.
Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj raudonos, kad pravirkt gali,- rasa ten laša nuo lelijų – kaip dalgio ašmenys – gaili. Ir pjauna širdį tarsi dobilą lig gyvuonies, lig pašaknų, o vakarais kažko taip tolima, kažko nėra – lyg artimų. Kokia tyla gyvybėn smelkias kasdienio židinio ugnim! Tokia daina, kad užsimerkia dainuodami – lyg mirdami! Lig pašaknų ten pjauna širdį, ten teka vandenys liūdnai. Ir dulkės vieškelių dar šiltos tarsi sodybų pelenai. (1981) Marcelijus MartinaitisKai sirpsta vyšnios Suvalkijoj
SPALVA Kokiu vaizdu prasideda eilėraštis? Surask, kas eilėraštyje yra raudonos spalvos? • Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj • Ir pjauna širdį tarsi dobilą • kasdienio židinio ugnim!
Metų laiką Paros laiką sirpstančios vyšnios; pjauna dobilą; dulkėtas vieškelis rytą - rasa laša; vakarą - vakarais tolima; židinio ugnis LAIKASApie kokį laiką sufleruoja sirpstančios vyšnios?
SPALVA IR LAIKASĮsižiūrėjęs į vaizdus, pamąstyk, ar raudona spalva vienodo intensyvumo? Pastebėk laiko ir spalvų sąsajas. vyšnios širdis dobilasžidinys
Prisilietimą prie žemės įspūdžiai? ryte – vakare – Kokias namų aplinkos detales regime? Koks namų vaizdas: eilėraščio pradžioje - eilėraščio pabaigoje - pravirkt gali, rasa gaili, pjauna lig pašaknų; kažko tolima, kažko nėra, pjauna širdį. Vyšnios, dalgis, artimieji, židinys, vieškelis, sodybos išgyvenimai namuose namų praradimas LAIKAS IR ŽMOGUSĮ laiko kaitą įterpk žmogaus pojūčius:
Kur užsimenama apie dalgį Kūriny dalgis šienauja. Bet ką? Kuris vaizdas realus, o kuris - ne? rasa ten laša nuo lelijų – kaip dalgio ašmenys – gaili Ir pjauna širdį tarsi dobilą Lig pašaknų ten pjauna širdį dalgis pjauna dobilą; dalgis pjauna širdį. VAIZDAS IR VEIKSMASKaip tekste atsiranda dalgio vaizdinys?
Metafora. Kuo širdis panaši į dobilą? Ar teisingai galvoji, pasitikrink. • Kada vyšnios būna raudonos? • Kokios spalvos yra dobilas? • Kokia yra žolė, kai ją reikia šienauti? • O kodėl “pjauna” širdį? • Ieškok paralelės tarp šių reiškinių. • Gal ir širdis prisirpo kaip tos raudonos vyšnios? • Gal ji kaip dobilas – pilna gyvybės ir medaus?
Metaforos “raktas” Paralelė (širdis-dobilas) paaiškina, jog šienapjūtės vaizdas eilėraštyje yra dvasios būsenos atitikmuo. Vaizdais kalbama ne tiek apie gamtą, kiek apie žmogaus savijautą. Metafora (pjauna širdį) yra gyvybės, dvasios brandos jutimas. Saulė leidžiasi - raudoną dobilą pjauna dalgis - brandus žmogus stovi būties-nebūties akistatoje.
Palyginimai.Eilėraštis sudarytas iš palyginimų. Surask juos.
Palyginimai nusako kokybę.Kas taip stipriai išgyvenama? Eilėraštyje kalbama apie du dalykus: • kas gražu, įspūdinga; • kas “aštru”, skaudu. Nusakoma vienu per kitą - prisiliečiant prie pasaulio grožio ir prie skausmo. Stipriausias gyvybės grožio pojūtis yra žeidžiantis.
StruktūraEilėraštis turi savo “kraštines”. Surask prieštaras.
Eilėraščio prasmė • Šienapjūtės dalgis nėra tik nebūties metafora – jis yra skausmo, skaudėjimo, kaip būties metafora. • Stipriausias eilėraščio įspūdis – raudona vyšnių spalva, gyvenimo ir gyvybės skonis, toks, kad pravirkt gali. • Eilėraščio vaizdų ir minties branduolį sudaro: nokstantis pasaulis ir nuolat prie jo besilenkiantis šienapjūtės dalgis.