1 / 17

Gamtiniai angliavandenilių šaltiniai: nafta.

Gamtiniai angliavandenilių šaltiniai: nafta. Darbą atliko: Arnoldas Butkevičius. Savybės.

cira
Download Presentation

Gamtiniai angliavandenilių šaltiniai: nafta.

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Gamtiniai angliavandenilių šaltiniai: nafta. Darbą atliko: Arnoldas Butkevičius

  2. Savybės Nafta, dažnai vadinama juoduoju auksu yra tamsus, tirštas, primenantis aliejus degus skystis. Nafta yra lengvesnė už vandenį. Jos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Nors naftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos komponentai tirpsta pakankamai gerai.

  3. Susidarymas Naftos susidarymas yra grindžiamas dviejomis pagrindinėmis teorijomis: biogenine ir abiogenine. Pirmoji teigia, jog nafta susidaro po žeme iš augalų ir gyvūnų liekanų per milijonus metų. Antroji-kad nafta susidaro cheminių reakcijų, vykstančių žemės gelmėse, metu iš mineralinių medžiagų.

  4. Sudėtis Nafta-alkanų, cikloalkanų, aromatinių angliavandenilių mišinys, turintis sieros, deguonies ir azoto junginių priemaišų. Naftos elementinė sudėtis: Anglis(C):82-87%; Vandenilis(H):12-15%; Siera, azotas, deguonis(S, N, O):0,5-2%.

  5. Paplitimas pasaulyje Naftos išteklių randama beveik visame pasaulyje, tačiau daugiausia jos išteklių turi JAV, Rusija ir Artimųjų Rytų valstybės.

  6. Persijos įlanka Persijos įlanka – įlanka Indijos vandenyno šiaurės vakaruose, tarp Arabijos pusiasalio ir Irano. Įlankos plotas apie 233 000 km², didžiausias gylis 102 m. Įlanka garsėja tuo, kad po ja yra daug naftos.Persijos įlanka yra bene gausiausias naftos išteklių šaltinis pasaulyje.

  7. Paplitimas Lietuvoje Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenziniai plotai yra šie: Girkaliai – Girkalių plotas, Kretinga, Nausodis, Plungės plotas (licenziją žvalgyti ir eksploatuoti telkinius turi AB „Geonafta“); Genčiai – Šventosios plotas (licencija UAB „Genčių nafta“); Ablinga, Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) ir Vėžaičiai – Klaipėdos plotas (UAB „Manifoldas“); Degliai, Pociai, Sakučiai, P. Šiūpariai, Šiūpariai, Vilkyčiai – Gargždų plotas (UAB „Minijos nafta“); Platelių plotas (UAB „Troba“).

  8. Naftos plotai Lietuvoje

  9. Naftos perdirbimas Lietuvoje Lietuvoje yra įsikūrusi vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos šalyse-ORLEN Lietuva(iki 2009 metų-Mažeikių nafta). 2012 metais šioje gamykloje buvo perdirbta 9,1 mln. t. žaliavos. Didžioji dalis pagamintos produkcijos – eksportuojama.

  10. ORLEN Lietuva gaminama produkcija ORLEN Lietuva naftos perdirbimo gamykloje yra gaminama: Automobilinės dujos; Benzinas; Aviacinis kuras; Dyzelinas; Krosnių (katilų) kuras; Kelių ir dangų bitumas; Siera.

  11. Transportavimas Didžiausi naftos kiekiai transportuojami vamzdynais. Taip pat gali būti transportuojama sausumos bei vandens transportu, tanklaiviais.

  12. Ekologiniai aspektai Naftos ir jos produktų degimo metu į aplinką patenka dideli anglies dioksido kiekiai. Tai sukuria šiltnamio efektą, skatina klimato kaitą, ardo ozono sluoksnį bei sukellia rugščiuosius lietus. Degimo metu susidaro žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos – azoto oksidai, smalkės.

  13. Ekologinės katastrofos Viena didžiausių ekologinių katastrofų – naftos išsiliejimas iš vamzdynų ar tanklaivių. Avarijos metu į aplinka patenka šimtai ar net tūkstančiai tonų naftos, padarančios milžinišką žalą gamtai.

  14. Pritaikymas Perdirbant (destiliuojant, rektifikuojant) naftą gaunamos vertingos degalų rūšys: benzinas, žibalas, dizelinas, mazutas ir kiti svarbūs produktai: alyvos, vazelinas, parafinas.

  15. Liuminascencija Daugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescencija. Šią savybę galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, radioaktyvia spinduliuote arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti mineralinės alyvos frakcija (melsvai), dervos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai (geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.

  16. Ekologiška nafta Sparčiai mažėjant iškastinės naftos ištekliams mokslininkai ieško naujų kuro rūšių. Visai neseniai Inžinieriai sukūrė cheminių procesų grandinę, kurios metu praėjus ne daugiau nei valandai po žaliavos supylimo į reakcijos indą gauta naudojimui tinkama nafta. Daugiau apie tai: http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/mokslininkai-zada-iskasamos-naftos-eros-pabaiga.d?id=63563858 ; http://www.youtube.com/watch?v=Qs0QZJ0rea0 .

  17. Naudota literatūra: http://lt.wikipedia.org/wiki/Nafta#Istorija ; http://lt.wikipedia.org/wiki/Persijos_%C4%AFlanka ; http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/mokslininkai-zada-iskasamos-naftos-eros-pabaiga.d?id=63563858 .

More Related