Download
1 / 8
E N D
Sigitas Parulskis Trys sekundės dangaus
Sigitas Parulskis - poetas, eseistas, dramaturgas, kritikas. Rašytojas yra pastabus, reiklus, ironiškas kritikas, savo straipsnius ir recenzijas spausdinantis spaudoje. Parulskis parodijuoja visuomenės mąstymo ir elgesio stereotipus, šaiposi iš sutrikusio inteligento. Ironiškas svetimo teksto vertinimas dažnai virsta autoironišku žvilgsniu į save, pereina i autoparodiją. Dviprasmiškas stilių maišymas, mąstymo paradoksalumas, provokuojančios išvados – tai būdingiausi S. Parulskio kūrybos bruožai.
Sigitas Parulskis yra modernus rašytojas. Jo grubus stilius, keiksmažodžiai, kartais netgi labai vulgarūs žodžiai naudojami pačioms įvairiausioms mintims paslėpti. Neretai po šiuo grubumu slypi itin gilūs tekstai, labai savitos mintys, idėjos, pastebėjimai. Rašytojas siekia ne tiek sukrėsti ar šokiruoti skaitytoją, kiek išbandyti jo sugebėjimą pažvelgti į aprašomus dalykus giliau, ne taip paviršutiniškai.
Siužetas Knygoje vystomi trys skirtingi įvykiai: • Pasakotojo nubudimas blaivykloje; • Pasakotojo tarnavimas kariuomenėje; • Pasakotojo buvimas kurortiniame miestelyje;
Įvykių išdėstymas nepaprastai įdomus. Knygos pradžioje personažą sutinkame prie jūros, nežinodami kodėl jis ten yra. Vėliau veiksmas perkeliamas į kurortinio miestelio blaivyklą – personažas nežino kur jis yra, kaip čia pateko ir kodėl. Todėl jis bando atkurti tam tikrą įvykių seką rinkdamas ne konkrečius įvykius, bet tam tikrus savo gyvenimo epizodus. Dėlto pasakojimas atrodo tarytum “subyrėjęs”, lipdomas iš atrodytų tarpusavyje nesusijusių detalių. Tekstą sunku sekti dėl šokinėjančių ir staigiai besikeičiančių pasakojimų.
Tačiau iš tiesų visi trys pasakojimai – nepaprastai susiję. Turbūt svarbiausias pasakotojo (o galbūt ir paties rašytojo) gyvenimo etapas, neabejotinai turėjęs daugiausia įtakos jo asmenybės formavimusi – tarnyba kariuomenėje. Pastaroji susijusi su pasakotojo atsidūrimu kurortiniame miestelyje – žurnalistas paprašo buvusio desantininko papasakoti apie savo tarnybą, todėl, kad būtų lengviau atgaivinti prisiminimus personažas išvyksta į kurortinį miestelį. Paskutinysis pasakojimas, kuris vyksta blaivykloje savaime suprantama susijęs su autoriaus atvykimu į kurortą ir nusigėrimu prie jūros.
Knygoje neretai vienu ar kitu pavidalu minimos trys sekundės. Kas tai? Trys sekundės - tai laikas, kurio reikia iššokusiam desantininkui saugiu atstumu nutolti nuo malūnsparnio. Tačiau šios trys sekundės įgyja nepaprastą reikšmę – jos savotiškai gali nulemti desantininko gyvenimą (prisiminkime be parašiuto iššokusį kareivį). Be to, trys sekundės romane reiškia tarpą – tarpą tarp žmonių, tarpą tarp ištartų žodžių ir to, kuris juos ištaria, tarpą tarp atsimerkimo ir pasaulio bjaurumo, neteisingumo, žiaurumo suvokimo.
Romane kalbama apie kartą, kuri, anot rašytojo “labiausiai mulkinta, labiausiai ateizmu maitinta, naiviausia ir kartu – niekuo netikinti karta”. Ši karta yra nesubrendusi, “su idioto tuštuma akyse” žvelgianti į pasaulį ir nematantį jame absoliučiai nieko, nesugebanti susikalbėti dėl egzistuojančio 3 sekundžių tarpo. Šioji karta - tie, kurie artėja prie keturiasdešimties, jos požymis - paskutiniai dar tarnavę sovietinėje armijoje. Sovietinė armija savo ruožtu prilygsta kalėjimui, ji iškelia savas taisykles, elgiasi su žmogumi tarytum šis būtų jokių teisių neturintis daiktas.
