E N D
Janas Amosas Komenskis • Įžymus čekų pedagogas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Jis buvo naujųjų laikų pedagogikos kūrėjas, genialiai apibendrinęs pažangias savo meto pedagogines mintis ir pirmasis Europoje parengęs vientisos švietimo sistemos pagrindus. J. Komenskis vadinamas „Pedagogikos Niutonu“, „Pedagogikos Kolumbu“, „Pedagogikos tėvu“. Jis dirbo Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Olandijoje.
Komenskis studijavo Herborno universitete, Vokietijoje (1611-1613m). Besimokydamas universitete jis pradeda savarankiškas studijas bei ieškojimus. 1613m parengtame nedideliame traktate įvairiapusiškai pagrindžia sensualizmą ir daro teisingą materialistinę išvadą, jog pažinimo pradžia-pojūčiai.
Lenkijoje Komenskis kartu su savo tautiečiais įsikuria Lešno mieste, kuriame jau nuo XVI a. vidurio gyveno čekų protestantai. Šis pirmasis gyvenimo Lešne laikotarpis (1628-1641) Komenskiui buvo ypač vaisingas: jis ne tik tęsė to metofilosofų ir pedagogų studijas, bet ir pats daug rašė, sukūrė pagrindinius pedagoginius veikalus. Kadangi buvo įsitikinęs, kad tautos kultūrai, gerovei ir laisvei svarbiausia yra švietimas, rašo čekiškąją “Didaktiką” (ją baigia 1632m.)Joje aprašo naują liaudies švietimo sistemą, pateikia savo teoriją, kaip visus visko išmokyti. Tais pačiais metais čekų kalba parašo “Motinos mokyklą”. Tai buvo istorijoje pirma knyga apie ikimokykliniį auklėjimą.
Didelį pasiekimą turėjo “Fizikos” vadovėlis, kuris 1633m buvo išleistas Leipcige. Jame pateikta žinių iš įvairių gamtos sričių, net iš natūrfilosofijos, ir vadovaujamasi devizu, jog gamtos dalykai turi būti pažįstami ne iš knygų, bet iš pačios gamtos.
Komenskis ryžosi parengti visų mokslų enciklopediją – “Pansofija”, kurią suprato kaip visiems žmonėms prieinamą enciklopedinių žinių apie gamtą ir visuomenę visumą.
Dar vienas stambus pedagoginis veikalas – “ Juntamųjų daiktų pasaulis paveiksluose”. Šiame lotynų kalbos pradžiamokslyje jis labai nuosekliai įgyvendina daugelį savo didaktinių įdėjų: mokymo vaizdumo, intereso mokytis skatinimo, mokinių savarankiškumo ugdymo ir kt. Bei tokias didaktines taisykles, kaip ėjimas nuo paprasto prie sudėtingo, nuo konkretaus prie abstraktaus ir pan. Tai pirmas vadovėlis, kuriame iliustracijos naudojamos mokomosios medžiagos įsisavinimui palengvinti
“Juntamųjų daiktų pasaulis paveiksluose” minėtini ir tokie kūriniai, išspausdinti šioje knygoje, kaip “Pansofinė mokykla”, “Apie įgymtųjų gabumų lavinimą”, “Apie tingumo pašalinimą iš mokyklos”, “Gerai sutvarkytos mokyklos nuostatai”. Jie visi buvo skirti mokyklos darbo organizavimui.
Filosofinės pažiūros • Pažinimo pagrindas yra pojūčiai. Šitam požiūriui Komenskis liko ištikimas visą gyvenimą. • Komeskis laikėsi panteistinio teiginio, jog dievas yra ne šalia gamtos, bet pačioje gamtoje. Todėl, gamta greta biblijos esanti labai svarbus ne tik jos pačios, bet ir dievo pažinimo šaltinis.
Žinios tik tada tikros ir naudingos, kai pritaikomos praktikoje. Todėl ir mokyklos, Pagal Komenskį, “ turi mokyti: 1. teorijos, 2. praktikos, 3. taikymo... reikia mokytis meno, kaip daiktus daryti... kad tarnautų jie gražiems, deramiems ir išganingiems gyvenimo tikslams”
Pedagoginės pažiūrosPožiūri į vaiką • Komenskis tvirtino, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo luominės ir turtinės padėties, gali sėkmingai mokytis. “Be abejo,- rašė jis, - kad ir koks žmogus gimtų, jis gimsta žmogumi”
Mokyklos struktuta • Komenskio mokyklų skirstymas remiasi žmogaus fiziniu brendimu, kuris, pasak jo, vyksta maždaug iki 25m. Tą laiką jis suskirsto i keturis lygius tarpsnius po šešerius metus: • Vaikystė- motinos mokykla • Paauglystė- gimtosios kalbos mokykla • Jaunystė- lotiniška mokykla/ gimnazija • Subrendimas- akademija
Didaktika • Komenskis mokymą suprato kaip vieningą procesą, kuriame mokytojas perteikia mokiniams žinias, o pastarieji jas suvokia ir įsisavina, t. y. Pirmasis moko, antrieji mokosi.
Pagrindiniai reikalavimai mokymui • “Didžiosios didaktikos” XVI skyriuje Komenskis aiškina sėkmingo mokymo sąlygas: mokyti tinkamu laiku: pirma daiktų, po to žodžiu: pradėti nuo bendrų dalykų: mokykloje išbųti iki galo, kol ją baigs: mokytis tik vieno dalyko; pirma lavinti protą, po to atimtį, pagaliau kalbą ir ranką; medžiagą reikiamai paskirstyti nuoseklumo ir laiko atžvilgiu ir pan.
Vaizdumo principas mokyme reiškia žinių įsisavinimą, stebint daiktus ir reiškinius. Komenskis vaizdumą laiko mokymo “auksine taisykle”, nuolat kartodamas sensualistinį teiginį, jog nieko negali būti sąmonėje, ko anksčiau nebuvo pojūčiuose. • Labai reikšmingu Komenskis laikė mokymo nuoseklumą ir sistemingumą. • Taip pat jis rašė ir apie tokia svarbią sėkmingo mokymo sąlygą, kaip nuodugnus, tvirtas mokomosios medžiagos įsisavinimas.