Lygtinio paleidimo teismų praktikoje taikymo ypatumai

1. Lygtinio paleidimo teismų praktikoje taikymo ypatumai Lekt. dr. Andželika Vosyliūtė (VU)

2. Lygtinis paleidimas • tai prižiūrimas likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas visuomenėje. Pritaikius lygtinį paleidimą kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos (izoliavimas ir asmens teisinė padėtis), nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dieną.

3. Pagrindiniai lygtinio paleidimo tikslai 1. SOCIALINIAI • - Resocializacija • - Nuteistojo pataisymas ir reintegracija • - Visuomenės saugumo užtikrinimas ir pakartotinio nusikalstamo elgesio mažinimas • - Probacijos įstatymo įgyvendinimas. 2. EKONOMINIAI • - Kalinių skaičiaus mažinimas • - Valstybės kaštų taupymas • - Teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principo įgyvendinimas • - Nuteistųjų pozityvaus elgesio kalinimo įstaigose skatinimas.

4. Nuteistųjų, kurie paleisti į laisvę atlikę visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir lygtinai paleistų nuteistųjų skaičius

5. 1 metų apžvalga dėl lygtinio paleidimo taikymo (2012-07-01/2013-07-01) Statistika rodo, kad komisijos apie pusei nuteistųjų (54,5%), kuriekreipiasi, pritaria lygtinio paleidimo taikymui, tačiau tik pusei komisijų sprendimų pritaria teismai. Todėl viso tik apie 30 % nuteistųjųyralygtinaipaleidžiami. Taigipalyginuslygtiniopaleidimostatistiką priešįsigaliojant ir įsigaliojusProbacijosįstatymuiirBVKpakeitimams, lygtiniopaleidimotaikymassumažėjo, nesteismaitaikolygtinįpaleidimąapiepuseinuteistųjų, kurieatsiduriateisme, o popadarytųįstatymųpakeitimųtikpusėtokiųnuteistųjųatsiduriateisme, kitiatkrintapokomisijųsprendimų.

6. Lygtinio paleidimo formalusis ir materialusis pagrindai Formalus lygtinio paleidimo pagrindas Materialus lygtinio paleidimo pagrindas pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK157 str. 1 str.). dvi sąlygos: • 1. nuteistojo prašymas lygtinai paleisti; • 2. įstatyme nustatyta bausmės dalis, kurią privalo atlikti nuteistasis(BVK 157 str. 2 d. mažiausia 1/3, didžiausia - ¾).

7. Teismų motyvai dėl lygtinio paleidimo netaikymo (2012-07-01/2013-12-31)

8. Didelė neatlikta bausmės dalis (58 %)(teismo pagrindinis motyvas atsisakant taikyti lygtinį paleidimą) • Nuteistas 15 m. laisvės atėmimo bausme, teismas atsisako paleisti, nurodydamas: “<...> neatliktos bausmės dalis dar gana didelė – 1 m. 6 mėn. 25 d.<...>” (1S-1932-245/13); Nuteistas 15 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, teismas motyvuoja: “<...>pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis – 1 m. 10 mėn.<...>” (1S-133-348/14); “<...>paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 m. 6 mėn. <...>Neatlikta laisvės atėmimo dalis, palyginus su paskirtąja pakankamai didelė – 10 mėnesių 18 dienų <...>“ (1S-137-348/14); <...>Nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme, neatliktos bausmės dalis pakankamai didelė – apie 10 mėn.<...> (1S-119-397/14); “<...>Nuteistas 5 m. laisvės atėmimo bausme, <...> neatliktos bausmės dalis dar labai didelė - 9 mėn. ir 23 d. <...>” (T-178/548/13). "<...> Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje.Išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo<...>"(Bylos Nr. T-956-548/2013; T-951-548/2013; T-527-532-2013; T-8-610/2013).

9. Pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.) • Įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės; • Nusikalstamo elgesio rizika; • Elgesys bausmės atlikimo metu; • Kitos reikšmingos aplinkybės.

10. 2. Nusikalstamo elgesio rizika • ši rizika vertinama pagal OASys metodiką ir atsispindi socialinio tyrimo išvadoje (žema, vidutinė ir aukšta). Paprastai komisijos priima nutarimus, taikyti lygtinį paleidimą, kai nusikalstamo elgesio rizika žema arba vidutinė; • nusikalstamo elgesio rizika nustatoma tiek įvertinus nuteistojo asmenybę iki nusikalstamos veikos, tiek bausmės atlikimo metu; • teismai spręsdami lygtinio paleidimo klausimą remiasi ne galutinėmis socialinio tyrimo pateiktomis išvadomis ir nusikalstamo elgesio rizika apskaičiuota pagal OASys vertinimo metodiką, tačiau išrenka tam tikras aplinkybes iš minėtų dokumentų (pvz. ankstesnius teistumus, kriminogeninius veiksnius, tam tikrus asmenybės bruožus ir pan.), suteikia joms prioritetą prieš galutines išvadas ir pateikia savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.

11. 3. Elgesys bausmės atlikimo metu (negaliojančios nuobaudos vertinamos skirtingai) Netaikomas lygtinis paleidimas Taikomas lygtinis paleidimas "nors vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas <...>”; “<...>Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra skatintas 2 kartus, 1 kartą baustas drausmine tvarka, tačiau drausminė nuobauda panaikinta paskatinimo tvarka ir šiuo metu negalioja <...>” (TS-52-416/13). • "<...>nors nuteistasis už gerą elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 3 kartus skatintas, tačiau bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė 5 kartus, drausmine tvarka baustas 2 kartus (šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi <...>" (1S-304-211/2013, 1S-131-245/14).

12. 4. Kitos reikšmingos aplinkybės.(teismai vertina) • asmenybė, • ankstesni teistumai, • kriminogeniniai veiksniai, • nusikaltimo sunkumas, • neatlikta bausmės dalis, • ankstesnis lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, • žalos klausimai, • komisijos narių nepakankamas dalyvavimas posėdyje.

13. 1.Nuteistojo asmenybė(išrenkamos iš socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadų aplinkybės, susiję su asmenybe) Teismai, atsisakydami tvirtinti komisijų nutarimus taikyti lygtinį paleidimą, motyvuoja : • "<...>Pagal socialinio tyrimo ir pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadas nuteistasis V. J. kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta ir gailisi. Nors nuteistasis save apibūdina kaip lėtą ir jautrios širdies žmogų, tačiau neįvardina savyje tobulintinų bruožų.Be to labiausiai išreikštas kriminogeninis poreikis yra lėšų tvarkymas, pajamos<...>”. • <...>Nors nuteistasis V. J. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką skatintas aštuonis kartus, paskutinį kartą 2013-09-13 ir administracijos charakterizuojamas teigiamai, tačiau charakteristikoje nurodyti ir nuteistojo neigiami bruožai bei temperamentas, t. y. trūksta valios, atsakomybės, cholerikas <...>“(Byla Nr. T-978-548/2013);

14. 2. Ankstesni teistumai(išrenkami iš socialinio tyrimo išvados nuteistojo teistumai) Ankstesni teistumai didžiąja dalimi įtakoja socialinio tyrimo išvadą. Pavyzdžiui, vienu atveju jie sudarė 40 balų iš 79 pagal OASys metodiką, ir iš esmės nulėmė nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką (T-194-482/2013), todėl abejotina, ar tikslinga juos dar kartą vertinti teismui.

15. 3. Kriminogeniniai veiksniai (išrenkami iš socialinio tyrimo išvados kriminogeniniai veiksniai) Teismas atsisako taikyti lygtinį paleidimą Teismas taiko lygtinį paleidimą "<...>Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 2 str. 2 p. kriminogeniniai veiksniai – veiksniai, lėmę asmens nusikalstamą elgesį, todėl juos nurodžius socialinio tyrimo išvadoje, nereiškia, kad kriminogeniniai veiksniai egzistuoja ir lygtinio paleidimo svarstymo klausimo metu <...>" (Byla Nr. 1S-701/2013). "<...>nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką yra 26 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, <...> pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys (ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes) <...>"(Byla Nr. T-687-548/2013); "<...>nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra; mąstymas ir elgesys (apgalvodavo kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas) <...>"(Byla Nr. T-970-548/2013); "<...>nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – ankstesnis teisės pažeidimas, lėšų tvarkymas ir pajamos <...>" (Byla Nr. T-683-548/2013).

16. 4. Nusikaltimo sunkumas(vertinamas skirtingai) Komisija ir apylinkės teismas taiko lygtinį paleidimą Apygardos teismas panaikina Tačiau aukštesnės instancijos teismas, naikindamas lygtinio paleidimo taikymą nurodo: <...> Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi gerai, S. P. asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas,ankstesni teistumai ir jų pakartotinumas rodo jo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei ir neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina ir tai, jog likusi nedidelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis taip pat negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos" (Nr. 1S-1535-81/2012). įvertinęs, kad <...> nuteistasis S.P. įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą yra žema (38 balai), atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, neatliktos bausmės dalį ir padarė išvadą, kad nuteistajam S. P. paskirtos bausmės atliktas laikas yra pakankamas ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir būdamas laisvėje nenusikals <...> (Nr. 1S-1535-81/2012).

17. 5. Neatlikta bausmės dalis (vertinama skirtingai) • Kaip minėta šios aplinkybės vertinimas turėtų būti priskirtas formaliam lygtinio paleidimo klausimui, tačiau ji teismų praktikoje priskiriama materialiajam pagrindui – kitoms aplinkybėms. • "<...>Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkius nusikaltimus, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje <...> " (Bylos Nr. T-978-548/2013;T-981-548/2013).

18. 6. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas(dalinis žalos atlyginimas vertinamas skirtingai) Atsisakoma lygtinai paleisti Taikomas lygtinis paleidimas Tačiau aukštesnės instancijos teismas dalį žalos atlyginimo laikė privalumu ir priešingai patvirtino komisijos nutarimą paleisti nuteistąjį lygtinai, nurodant, kad <...> nuteistasis dengia nusikaltimu padarytą žalą, stropiai ir atsakingai dirba <...>" (byla 1S-21-211/2013); Kitoje byloje dalinis žalos atlyginimas laikomas privalumu ir vienu iš motyvų taikyti lygtinį paleidimą: "<...>iš dalies atlygino sunkų sveikatos sutrikdymą patyrusio nukentėjusiojo žalą. <...>rodo sumažėjusį nuteistojo pavojingumą bei jo norą pasitaisyti ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu <...>"(1S-671-387/2013). • "<...>Nuteistasis turi priteistą civilinį ieškinį, tačiau pataisos namuose nedirba ir civilinį ieškinį dengia jo artimieji <...>" ( Byla Nr. T-970-548/2013); • "<...>pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 126859,40 Lt, o išskaičiuota tik 1328,24 Lt žalos atlyginimo ir vaikų išlaikymui pervesta 115,00 Lt <...>” (Byla Nr. T-978-548/2013); • “<...>nuteistajam teismo nuosprendžiu priteista 4026.20 Lt turtinės žalos, savanoriškai iš vieno į nukentėjusiųjų sąskaitą yra išsiuntęs 100 Lt. Pirmos instancijos teismas netvirtino komisijos nutarimo paleisti lygtinai motyvuojant, kad "<...> nuteistasis nesistengia atlyginti nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos <...> dėl ko padarė išvadą, kad neturi stiprios motyvacijos pasitaisyti ir laisvėje laikytis visuomenėje priimtinų teisėto elgesio taisyklių <...>"

19. 7. Komisijų sudėtis • Lygtinio paleidimo klausimas gali priklausyti ir nuo to, ar komisijos narių daugumą sudaro vyrai, ar moterys( jei nuteistasis bausmę atlieka už išžaginimą ar kitokį lytinį nusikaltimą, paprastai moterys balsuoja prieš tokio asmens lygtinį paleidimą); • Kartais teismų praktikoje lygtinio paleidimo netaikymas siejamas su komisijos narių skaičiumi. Antai, teismai netaikė lygtinio paleidimo motyvuojant: "<...>svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam buvo sudaryta komisija iš pirmininko ir 4 narių, t.y. viso 5 narių. Komisija galėjo dirbti, nes dalyvavo daugiau kaip pusė iš visų 8 komisijos narių. Tačiau „už“ nusprendė tik 3, o tai jau ne komisijos narių dauguma, nes du balsavo „prieš“. Todėl teismas sprendžia, jog komisijos, svarsčiusios nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nutarimas priimtas nesant komisijos narių balsų daugumai, t.y. komisijos nutarimas priimtas pasisakius už lygtinio paleidimo taikymą tik trims komisijos nariams iš aštuonių, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą<...>" (T-8-610/2013;1S-1611-508/2012).

20. Bausmės tikslai (BK) ar bausmės vykdymo principai (BVK ) Atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą Taikomas lygtinis paleidimas akcentuojami bausmės vykdymo principai bei lygtinio paleidimo tikslai: "<...>teismas pažymi, kad skirdamas T.Š. laisvės atėmimo bausmę pirmos instancijos teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti <...>" (1S-21-211/2013). vadovaujamasi BK 41 str. numatytais keliais iš bausmės tikslų: nubaudimu ir teisingumo principo įgyvendinimu: "<...>Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų galima užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimas<...>"(T978548/2013;T-981-548/2013; TS-12-482/2012, 1S-240-485/2013).

21. Išvados: 1. BVK 157 str. 2 d. nustato formalų lygtinio paleidimo pagrindą (konkrečią būtiną atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį), tačiau teismai tai ignoruoja, patys nustatydami kokia turi būti atlikta bausmės dalis. Kita vertustai daroma vadovaujantis skirtingais kriterijais arba tie patys kriterijai skirtingai interpretuojami, todėl teismų sprendimai lygtinio paleidimo bylose yra prieštaringi ir sunkiai paaiškinami. 2. Nors įstatymų pakeitimai susiję su lygtiniu paleidimu iš esmės sušvelnėjo (daugeliui nuteistųjų sumažėjo privaloma atlikti bausmės dalis), tačiau teismų praktikoje lygtinio paleidimo taikymas sugriežtėjo. 3. Nors ankstesnis lygtinio paleidimo teisinis reguliavimas nesudarė prielaidų teismui objektyviai įvertinti materialų lygtinio paleidimo pagrindą, nes pataisos įstaiga neturėjo patikimų priemonių ir metodų atlikti tinkamą nuteistojo asmenybės vertinimą. Šiai dienai tokios priemonės ir metodai įtvirtinti, tačiau teismai į juos žiuri nepatikimai. Vertina ne galutines socialinio tyrimo ar psichologinės tarnybos išvadas, bet iš minėtų dokumentų išrenka tam tikras aplinkybes (teistumus, kriminogeninius veiksnius ir t.t.), joms suteikia prioritetą prieš galutines išvadas, ir tuo motyvuoja savo sprendimus.

22. 4. Teismų praktikos analizė parodė, kad dažniausiai problemų kyla dėl materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nustatymo, ypač “kitų reikšmingų aplinkybių“ vertinimo. Tos pačios aplinkybės (žalos dalinis atlyginimas, neatlikta bausmės dalis, nusikaltimo sunkumas, negaliojančios nuobaudos, kriminogeniniai veiksniai ir t.t.) teismų vertinamos skirtingai, dėl ko teismų sprendimai analogiškose situacijose skiriasi. Be to, minėtos aplinkybės jau būna įvertintos arba įstatymo leidėjo nustatant formalų pagrindą (nusikaltimo sunkumas, reikiama atlikti bausmės dalis) arba teismui pateiktose tyrimų išvadose (asmenybė, žalos atlyginimas ir pan.), todėl jų pakartotinis vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą laikytinas pertekliniu, nes tai ne kitos, o tos pačios jau įvertintos aplinkybės. Siekiant išvengti minėtų problemų tikslinga atsisakyti BVK nuostatos, kad nustatant materialų lygtinio paleidimo pagrindą vertintinos ir “kitos aplinkybės”. 5. Teismų praktikoje, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi skirtingais įstatymais: BVK arba BK. Kadangi lygtinis paleidimas reglamentuojamas BVK, todėl prioritetas turi būti teikiamas ne BK, o bausmių vykdymo principams ir lygtinio paleidimo tikslams.

23. Apibendrinimas • Galima tik pritarti kai kurių mokslininkų (G. Švedo) išvadai, kad baudžiamasis, bausmių vykdymo įstatymai tik nustato valstybės pasirinktos baudžiamosios, bausmių vykdymo politikos kryptį ir strategiją, todėl labai svarbus tampa tikslus pasirinktos krypties ir strategijos įgyvendinimas –tai šių įstatymų taikymas pagal įstatymo leidėjo valią. Teismų darbo patirtis rodo, kad įstatymo leidėjo valia ne visada yra tiksliai vykdoma. Kalbant apie lygtinį paleidimą, teismų praktikos analizė rodo, kad normų, nusakančių lygtinį paleidimą, turinio nepriima teisėjų (prokurorų) teisinė sąmonė. Ypač tai atsispindi kalbant apie lygtinio paleidimo formalųjį pagrindą. Šių nuostatų nepriima teisėjų (prokurorų) teisinė sąmonė, nes pagrindiniai atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvai: didelė neatlikta bausmės dalis (58%) bei nusikaltimo sunkumas (54%).