1 / 96

VITAMINAS D. Laboratorinė diagnostika ir taikymo klinikinėje praktikoje galimybės

VITAMINAS D. Laboratorinė diagnostika ir taikymo klinikinėje praktikoje galimybės. Eglė Marciuškienė UAB “Endemik diagnostika” 2012 . Kod ėl kalbam e apie vitaminą D? Kas tai? Mada? Ar globalinė problema?. Vitamino D tr ū kumas JAV populiacijoje.

fern
Download Presentation

VITAMINAS D. Laboratorinė diagnostika ir taikymo klinikinėje praktikoje galimybės

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. VITAMINASD.Laboratorinė diagnostika ir taikymo klinikinėje praktikoje galimybės Eglė Marciuškienė UAB “Endemik diagnostika” 2012

  2. Kodėl kalbame apie vitaminą D? • Kas tai? Mada? Ar globalinė problema?

  3. Vitamino D trūkumas JAV populiacijoje • NHANES 2001-2004 (Third National Health and NutritionExamination Survey (NHANES III)): • Tik 23% kiekis pakankamas • 77% JAV populiacijosturivitamino D trūkumą.

  4. Vitamino D trūkumas Estijoje Žiemą 73% tiriamųjų turėjo 25 (OH) D nepakankamumą ir 8% turėjo trūkumą. Vasaros metu 29% tiriamųjų turėjo nepakankamumą , trūkumas nustatytas mažiau kaip 1%. Vitamino D kiekis tarp Estijos gyventojų (platuma 59°N) 2006 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 25 (OH) D kiekis yra mažas Estijoje ištisus metus. • Vidutinė serumo 25 (OH) D koncentracija buvo: • žiemą 43,7 ± 15 nmol / l • vasarą 59,3 ± 18 nmol / l (p <0,0001).

  5. 2009 m lapkričio 5 d.Vilniaus krašto Laboratorinės medicinos draugijos susirinkimas • Gyd. I. Gailytė • KMU Endokrinologijos klinika • Tirti 199 šauktiniai į kariuomenę 2007-2008 m., amžiaus vidurkis 21,5+1,7, vitaminas 25(OH)D3 • Rezultatai: • > 30ng/ml - 0% • >20ng/ml - 4,52% • Tirti KMU 59 studentai 2009m., amžiaus vidurkis 21,5+1,7, vitaminas 25(OH)D3 • > 30ng/ml - 1% • >20ng/ml – 5,8%

  6. Vitamino Dstoka ir deficitas

  7. Vitamino D trūkumo irstokosatsiradimo mechanizmai Padidėjęs vitamino D poreikis Organizmas negali pasigaminti pakankamai vitamino D Nepakankamai gaunama vitamino D su maistu

  8. Padidėjęs vitamino D poreikis • Nėščiosios, maitinančios krūtimi augantys vaikai.Jiems reikia daugiau vitamino D, jis reikalingas augimui.

  9. Organizmas negali pakankamai pasigaminti vitamino D: gauna mažai saulės spindulių. Tyrimai rodo, kad žmonių, gyvenančių 52 laipsnių platumoje (Lietuva tame tarpe) oda visiškai negamina vitamino D nuo spalio iki balandžio mėnesio. O tai reiškia, kad, nežiūrint kiek mes būsime saulėje per tuos mėnesius, mūsų organizmas negali gaminti vitamino D.  Tai aktualiausia šiaurinio pusrutulio gyventojams, gyvenantiems platumoje virš 43°N Lietuva yra 54°N–55°N(š.) platumoje. http://www.worldatlas.com/webimage/countrys/eu.htm

  10. Organizmas negali pakankamai pasigaminti vitamino D: gauna mažai saulės spindulių. Tamsiaodžiai. Asmenys, būnantys lauke, bet rūbais dengiantys didelę kūno dalį, pavyzdžiui skraistėmis. Nadojantys apsaugą nuo saulės - asmenys, kurie būna salėje, bet vartoja SPF 15 ar didesnio filtro priemones nuo saulės. SPF 15 kremas nuo saulės net 99 proc. blokuoja vitamino D gamybą.

  11. Tam kad pasigamintų optimalus vitamino D kiekis reikia atidengti ketvirtadalį (1/4) odos paviršiaus ploto ne mažiau kaip 15 minučių per dieną tarp 11-15 val. 3-4 kartus per savaitę

  12. Organizmas negali pakankamai pasigaminti vitamino D: gauna mažai saulės spindulių. Daug laiko praleidžia namuose, uždarose patalpose. Pavyzdžiui slaugos namų gyventojai, ilgai gulintys ligoninėje.

  13. Organizmas negali pasigaminti pakankamai vitamino D • Nevartojami pieno produktai • Dietoje trūksta specialiai vitaminu D praturtinto maisto produktųar riebios žuvies

  14. Vitamino D trūkumas taip pat gali atsirasti asmenims, vartojantiems vaistus

  15. Organizmas negali pasigaminti pakankamai vitamino D Sutrikęs vitamino D metabolizmas • Inkstų funkcijos nepakankamumas • Kepenų funkcijos nepakankamumas • Malabsorbcijos sindromas: • Celiakinėliga, Kronoliga, cistinėfibrozė.

  16. Vitamino D tyrimas

  17. Kam, kada ir kokiu tikslu turi būti atliekamas vitamino D tyrimas?

  18. Vitamino D tyrimo tikslai Nustatyti galimą trūkumą (profilaktiniu tikslu): Norėdami įvertinti vitamino D koncentraciją asmenims (diagnostiniu tikslu), kad : • Nustatyti trūkumą ar deficitą, sergantiems ir/ar turintiems požymių, kurie stipriai susiję su vitamino D trūkumu (pvz. rachitas, osteomaliacija, hiperparatiroidizmas, osteoporozė ir panašiai) • Nustatyti intoksikaciją:per daug vitamino D (vitamino D hipervitaminozė)gali sukelti kraujagysliųkalcifikaciją. • Sveikiems asmenims be ligos požymių ar simptomų (pvz. vitamino D tyrimas rutininių tyrimų metu);  ar • Asmenims, turintiems simptomų, nebūdingų, bet įtariamas vitamino D deficitas. • Populiacinis skriningas asmenims, neesantiems rizikos grpėje, nerekomenduojamas.

  19. Vitamino D tyrimas klinikinėje praktikoje (pagal J.-C Souberbielle et al., 2010) J.-C Souberbielle et al. Autoimmunity Reviews 9(2010) 709-715)

  20. Vitamino D tyrimas klinikinėje praktikoje rekomenduojamas (pagal Holick et al.,2011)

  21. Vitamino D tyrimas taip pat naudingas diagnozuoti ar sekti prieskydinių liaukų funkciją, kadangi PTH yra kertinis vitamino D aktyvacijoje. Taip pat stebimas norint įvertinti vitamino D, kalcio, fosforoar magnio papildų gydymo efektyvumą.

  22. Kas nustatoma vitamino D tyrimu? Gali būti nustatytos dvi vitamino D formos 25-hidroksivitaminas D,(25(OH)D), kalcidiolis 1,25-dihidroksivitaminas,D (1,25(OH)2D), kalcitriolis

  23. Kokį tyrimą pasirinkti? 25-hidroksi-vitaminą D (25(OH)D) 1,25 dihidroksi-vitaminą D (1,25(OH)D) 25 (OH) vitamino D koncentracija tiesiogiai susijusi su vitamino D atsargomis organizme. Tiriama, kai yraskundai ir būklės susiję su vitamino D trūkumu. Pusinės eliminacijos laikas - 2-3 savaitės. 1,25 (OH) vitamino D koncentracija labiau susijusi su inkstų funkcija negu su vitamino D deficitu. Tiriama, kai skundai ir būklės susiję su vitamino D metabolizmo sutrikimu, kaip pav. limfomos, sarkoidozė. Pusinės eliminacijos laikas – apie 4 valandas.

  24. Kokį tyrimą pasirinkti? 25-hidroksi-vitaminą D (25(OH)D) ? Bendrą D2 D3

  25. Wallace AM, Gibson S, de la Hunty A,Lamberg-Allardt C, Ashwell M. Measurementof 25-hydroxyvitamin D in the clinicallaboratory: current procedures, performancecharacteristics and limitations. Steroids 2010 July;75(7):477-88. Bendro vitamino D tyrimo metu nustatomi abu – tiek 25(OH) vitaminą D2, tiek 25(OH) vitaminą D3, reikalingi teisingai interpretuoti vitamino D atsargas organizme.

  26. Ar visi tyrimai matuoja bendrą vitamino D kiekį? Dauguma komercinių imunologinių metodų gali matuoti tik 25(OH)D3 ir nematuoja vitamino D2, kuris gaunamas iš augalinių šaltinių ir plačiai naudojami daugelyje šalių kaip papildas.

  27. Ar visi tyrimai matuoja bendrą vitamino D kiekį? • Bendro vitamino D tyrimas matoja abu 25(OH) vitaminą D2 ir 25(OH) vitaminą D3. • Idealus tyrimasmatuoja 100 procentųabiejų 25(OH) vitaminų D2 ir D3 kiekį.

  28. Kaip interpretuoti vitamino D tyrimą?

  29. Matavimo vienetai • ng/mL • nmol/L Konvertavimo faktorius: 1ng/mL = 2,5nmol/L 1nmol/L = 0,4ng/mL

  30. Kokios vitamino D referentinės vertės (normų ribos)?

  31. Kaip interpretuojamas vitamino D kiekis? • Dauguma ekspertų palaiko nuomonę, kad bendro vitamino D kiekis • >30 ng/mL yra pakankamas, • 21–29ng/mLyra nepakankamas (stoka), o • kiekis<20 ng/mLyratraktuojamaskaipdeficitas (trūkumas).

  32. Atkreipkite dėmesį, kad yra skirtumas tarp normalu ir optimalu.

  33. Kaip interpretuojamas vitamino D kiekis? • Optimalus kiekis • 50–70 ng/mL • Suboptimalus kiekis • 30–50 ng/mL • Deficitas • <30 ng/mL • Akivaizdus vitamino D deficitas • <20 ng/mL • Rimtas deficitas • <10 ng/mL • Perdidelis vitamino D kiekis (toksiškas kiekis) • >100 ng/mL (>150 ng/mL)

  34. Vitamino D kiekio sezoniškumas?

  35. Vitamino D pokyčiai, naudojant papildus

  36. Ar vitaminas D3 tas pats kas vitaminas D2? • Moksliniai tyrimai parodė, vitamino D2 ir D3 poveikis 25 (OH) D rezultatams, kai vartojama kasdien , įvyksta per 6 savaites. • Kiti tyrimai parodė, kad organizmas lengviau įsisavina D3 ir jis stipriau nei D2 įtakoja 25 (OH) D kiekį.

  37. Rūkymas ir vitaminas D • Studijų metu gauti rezultatai parodė, kad rūkantiems nustatomas didesnis 25(OH)D kiekis nei nerūkantiems, kai tiriama ECLIA (Roche). Nustatytas skirtumas daugiau kaip 10nmol/l (0,4ng/ml).

  38. Vitamino D tyrimo metodai

  39. Vitamino D tyrimo metodai • Rankiniai imunologiniai: • RIA (Diasorin; Immunodiagnostics systems (IDS)) • Imunofermentiniai (IDS). • Automatizuoti imunologiniai – chemiliuminescenciniai (Diasorin, IDS, Roche, Siemens). • Tiesiogiai nustatantys: • LC-MS (skysčių chromatografija ir masių spektrometrija) - laikomas aukso standartu. • HPLC (aukšto slėgio skysčių chromatografija). . • Kiekvienas šių metodų turi ir privalumų, ir trūkumų. Steroids 2010 July;75(7):477-88.

  40. 25OH-D tirta metodais: • 2 LC-MS/MS metodais, • RIA (DiaSorin) ir automatizuotais imunologiniai • Abbott (Architect), • DiaSorin (LIAISON), • IDS (ISYS), • Roche (E170, monokloniniu 25OH-D3 tyrimu) • Siemens (Centaur). • LIAISON, IDS, ir Siemens įvykdė minimalius tikslus matuojant 25OH-D koncentraciją 8g/l (20 nmol /l) ir gali būti rekomenduojami įprastiniam rutininiam naudojimui. • Tikimasi, kad vitamino D tyrimas bus toliau tobulinamas, kad gamintojai pripažintų savo tyrimo apribojimus ir spręstų susidarisias problemas.

  41. Preanalitiniai reikalavimai vitamino D tyrimui Jei UVB spinduliai neveikė ~6 savaites, ankstyvą rudenį, vėlyvą pavasarį arba vasarą. Nutraukus vitamino D papildų naudojimą mažiausiai3 dienas Pasninkavus mažiausiai 4 valandas Kartu su serumokalcio kiekiu (nustatantintoksikaciją)

  42. Rekomendacijos ėminiui Idealiausia, kad vitamino D kraujo tyrimas būtų atliekamas vėlyvą rudenį ar žiemą, kai vitamino D kiekis kraujyje yra mažiausias. Atlikus tyrimą pavasario ir vasaros mėnesiais gauti rezultatai tiek pacientams, tiek gydytojams suteikia klaidingą saugumo jausmą, kad vitamino kiekis yra optimalus. Sekant pacientus, idealiausia turėti 25(OH) vitamino D tyrimo rezultatus kasmet nuo rugsėjo iki kovo, maždaug tuo pačiu metu, nevalgius, kad išvengti tyrimą įtakojančių faktorių.

  43. Reikalavimai ėminiui - ėminio ėmimas Gamintojų rekomendacijos Tyrimui rekomenduojama naudoti žmogaus serumą, kai kurie gamintojai rekomenduoja naudoti ir plazmą (su EDTA, ličio heparinu, natrio heparinu). Prieš centrifugavimą būtina, kad kraujas pilnai sukrešėtų. Nelaikyti mėginių kambario temperatūroje ilgiau nei 24 val.

  44. Ką reiktų žinoti apie vitamino D toksiškumą? Organizme, veikiant saulei, negali pasigaminti per daug vitamino D: organizmas pats reguliuoja ir pagamina jo tik tiek, kiek reikia. Kadangi vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas ir organizme saugomas ilgai, labai retai, tačiau vartojant vitamino D papildus, galima perdozuoti ir vitaminas D tampa toksiškas. Todėl vartojant 5000 TV ar daugiau vitamino D kasdien, reikia stebėti vitamino D kiekį kraujyje maždaug kas 3 mėnesius.

  45. Ką reiktų žinoti apie vitamino D toksiškumą? • Jei yra susirgimų, kurių metu didėja kalcio kiekis kraujyje (vystosi hiperkalcemija), vartoti vitaminą D be tyrimo nerekomendojama. • Tai gali būti: • Hiperparatiroidizmas. • Granuliomas formuojančios ligos. • Sarkoidozė. • Laimoliga. • Limfoma. • Inkstų ligos. • Taip pat vartojant hidrochlorotiazidą (HCTZ).

  46. Vitamino D kiekis įvairių susirgimų metu

  47. Vitamino D stoka ir nepakankamumas Kaulų sistema Imuninė sistema Endokrininė sistema Kraujotakos sistema Nervų sistema Kaulų ligos Lūžiai Infekcijos Alergijos Vėžiai Diabetas I tipas II tipas Hipertenzija Insultas MI ŠN Išsėtinė sklerozė

More Related