PAKRUOJO RAJONO GYVULININKYSTĖS PLĖTRA

1. PAKRUOJO RAJONO GYVULININKYSTĖS PLĖTRA

2. Projekto apimtis • Projektas įgyvendinamas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ priemonę VP1-4.2-VRM-02-R „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai/trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“. • Projekto tikslas – siekiant didinti teritorinę socialinę sanglaudą, gerinti regioninės plėtros planavimą. • Siektini rezultatai: parengta Pakruojo rajono savivaldybės gyvulininkystės plėtros studija (toliau – studija), kurios pagrindu bus peržiūrėtas ir atnaujintas Pakruojo rajono savivaldybės strateginis plėtros planas, atnaujinti ir papildyti strateginiai tikslai ir uždaviniai.

3. Šio darbo tikslas įvertinti esamą gyvulininkystės būklę ir numatyti gyvulininkystės plėtros galimybes Pakruojo raj. savivaldybėje. Darbo tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: • išaiškinti šalyje vykdomą žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką; • išnagrinėti šalyje vykstančias gyvulininkystės plėtros tendencijas; • išnagrinėti gyvulininkystės būklę Šiaulių apskrities ir Pakruojo rajono savivaldybės ūkiuose; • išnagrinėti Pakruojo rajono gyvulininkystės plėtros regioninius skirtumus; • numatyti (pateikti) rajono regioninės plėtros viziją.

4. Esama būklė Bendras žemių našumo balas 48. Vidutiniškai šalyje dirvožemio našumas 39,6 balų, o Šiaulių apskrityje 43 balų. Bendras žemės plotas 131556,9 ha. Tame tarpe miškai sudaro 19,57 proc., vandenys 1,97 proc. , žemės ūkio naudmenos 71,41 proc., ariamoji žemė sudaro 93,44 proc., sodai 0,59 proc. ir pievos bei natūralios ganyklos 5,97 proc. žemės ūkio naudmenų.

5. Gyvulių skaičius tenkantis 100 ha naudojamos žemės ž. ū. naudmenų 2009 m., vnt.

6. Gyvulių skaičius metų pradžiai, vnt. Galvijų skaičius, lyginant su 1991 metais sumažėjo 3,2 karto, o karvių 2,2 karto. Kiaulių skaičius Pakruojo rajono savivaldybėje nuo 1991 metų iki 2010 metų sumažėjo daugiau kaip 2,3 karto.

7. Pakruojo raj. savivaldybės seniūnijose laikomų galvijų skaičius 2011 m. sausio 1 d. (ūkiuose kur laikoma virš 10 ir daugiau galvijų)

8. Deklaruoti ūkiniai gyvūnai savivaldybės seniūnijose (sausio 1 d.)

9. Sutartinių gyvulių skaičius, 100 ha ž.ū. naudmenų Pagal šiuo metu galiojančius LR teisės aktus gyvulių tankis neturi viršyti 1,7 SG vienam ha žemės ūkio naudmenų. Išskirtinės kokybės produktų gamybos ūkiuose tankis negali būti didesnis kaip 1,4 SG vienam ha žemės ūkio naudmenų. Respublikoje vidutiniškai vienam ha žemės ūkio naudmenų 2010 metais teko 0,35 SG.

10. Stiprybės (privalumai) • aukštas ž. ū. naudmenų našumo balas, dirvožemiai palankūs konkurencingų ūkių plėtrai; • dideli melioruotų žemių plotai; • pakankamai aukšti grūdinių ir pašarinių kultūrų derliai; • palankios klimato sąlygos plėtoti pieno ir mėsos gamybą; • pakankamas gyvulių produktyvumo genetinis potencialas; • didėjantis gyvulių produktyvumas; • sukaupta didelė patirtis plėtojant augalininkystę ir auginant gyvulius; • pieno ir mėsos gamyba turi senas tradicijas; • gera epizotinė situacija • mažas dirvožemio užterštumas, leidžiantis plėtoti ekologinius ūkius ir natūralių produktų gamybą;

11. Silpnybės • dominuoja smulkūs mažo investicinio pajėgumo ūkiai; • dominuoja smulkios gyvulių bandos nesąlygojančios technologinio progreso ir konkurencingumo didėjimo; • ribotas kvalifikuotų darbininkų ir specialistų dalyvavimas gamyboje; • kaimo žmonėms mažiau palanki socialinė aplinka mažina kvalifikuotų žmonių dalyvavimą gamyboje; • nestabilios pieno ir mėsos supirkimo kainos, ilgalaikių sutarčių su perdirbėjais nebuvimas; • mažas kooperacijos lygis nekonsoliduoja gamintojų bendros kainų politikos vykdymui; • didėjanti jaunų žmonių ir specialistų emigracija;

12. Grėsmės • ES paramą atsiejus nuo gamybos augalininkystė tapo patrauklesnė nei gyvulininkystė; • kaimo vietovėse mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius ribos gyvulininkystės plėtrą. Brangs darbo jėga; • ūkių smulkėjimas ir gebėjimas konkuruoti pasaulinėje rinkoje; • rinkos globalizavimas ir pigesnės produkcijos antplūdis į šalį; • nesugebėjimas ūkiuose taikyti modernias technologijas ir įsisavinti ES struktūrinių fondų teikiamos paramos lėšas; • lėtas rajono ekonominis vystymas;

13. Galimybės • didėjanti gyvulinės kilmės produkcijos paklausa tarptautinėje rinkoje ir naujų rinkų atsiradimas sudarys palankias sąlygas gyvulininkystės produktų eksportui; • gerėjanti ekonominė padėtis šalyje sąlygos didesnį kokybiškų gyvulinės kilmės produktų suvartojimą ir paklausos didėjimą; • didėjantis lietuviškos gyvulinės produkcijos populiarumas Lietuvoje; • didėjantis dėmesys sveikai mitybai ir ekologiniams bei išskirtinės kokybės produktams; • informacinės technologijos leidžia ūkininkams taikyti produkcijos tiesioginio pardavimo vartotojams būdus, eliminuojant tarpininkus; • naujų mėšlo utilizavimo ir aplinką tausojančių technologijų diegimas sudarys palankias sąlygas gamybos intensyvinimui.

14. Pakruojo rajono gyvulininkystės plėtros vizija • intensyvinti pieno ūkių stambėjimą didinant galvijų skaičių juose. Skatinti ūkių, ketinančių auginti ne mažiau kaip 20-50 galvijų kūrimąsi ir plėtrą; • didinti karvių produktyvumą ir artimiausiais metais pasiekti, kad rajono ūkiuose kontroliuojamų karvių produktyvumas būtų 10 proc. didesnis nei vidutiniškai šalyje, kuris 2009-2010 kontrolės metais Lietuvoje siekė 6209 kg pieno, 4,35 proc. riebalų ir 3,34 proc. baltymų. Pakruojo raj. Savivaldybės ūkiuose 2009-2010 kontrolės metais kontroliuojamų karvių produktyvumas buvo 6144 kg. pieno, 4,50 proc. riebalų ir 3,48 proc. baltymų.

15. didinti kontroliuojamų karvių skaičių. Siekti, kad savivaldybėje būtų kontroliuojama 75-85 proc. karvių. Savivaldybės ūkiuose 2010.01.01 buvo kontroliuojama 68,1 proc. karvių, o Lietuvoje vidutiniškai 42,4 proc. karvių; • daugiau auginti veislinių telyčių pardavimui. Veislinių telyčių auginimas pardavimui yra ženkliai papildomos pajamos pieno ūkiui; • nors intensyvios žemdirbystės zonose grynaveislių mėsinių galvijų auginimas yra mažai perspektyvus, atskiruose ūkiuose, priklausomai nuo sąlygų, gali būti steigiami specializuoti galvijų prieauglio auginimo mėsai ūkiai.Ekonomiškai efektyvios yra 80 galvijų ir didesnės mėsinių veislių galvijų bandos;

16. siekiant stiprinti galvijų mėsos gamybos sektorių, savivaldybėje skatinti galvijų prieauglio auginimo mėsai kooperatyvų steigimąsi; • aktyviau panaudoti kooperacijos galimybes apjungiant regiono pieno gamintojus; • periodiškai vykdyti mokymus smulkių ir vidutinių karvių bandų laikytojams, kad sugebėtų namų sąlygomis gaminti sūrius, varškę, grietinę, jogurtus ir realizuoti rinkoje; • skatinti ekologiškų natūralių, išskirtinės kokybės ir tradicinių pieno ir galvijienos produktų gamybą;

17. atsižvelgiant į konkrečios vietovės sąlygas, mėšlo utilizavimo galimybes, aplinkosauginę specifiką ir kt. galėtų būti kuriamos ekonomiškai pagrįstos, aplinkosauginius reikalavimus nepažeidžiančios įvairaus dydžio kiaulių auginimo fermos; • siekiant išvengti gamybos koncentravimo skatinti vidutinio dydžio kiaulininkystės ūkių nuo 2 iki 5 tūkst. kiaulių kūrimąsi ir plėtrą; • vystyti veislinę kiaulininkystę. Auginti prieauglį pardavimui;

18. skatinti ūkiuose kiaules auginti pagal ekologinio ūkio ar išskirtinės kokybės produktų gamybos reikalavimus; • Gali būti plečiamas kalakutų, triušių, kailinių žvėrelių, sraigių auginimas; • skatinti vidutinių racionalių paukštininkystės ūkių kūrimąsi ir plėtrą. Priklausomai nuo paukščių rūšies ir gamybos būdo (ekologinis, išskirtinės kokybės) rajono savivaldybės ūkiuose gali kurtis ūkiai auginantys nuo 750 iki 25 tūkst. paukščių (pvz. stručių 750, vištų 25 tūkst. ir t.t.) • smulkūs ūkiai gali vystyti bitininkystę. Sėti medingus augalus ir gaminti medų, žiedadulkes, pikį, pienelį ir kitus bičių produktus. Skatinti rajono bitininkus aktyviau įsijungti į nacionalinę Išskirtinės kokybės produktų gamybos schemą ir aktyviau naudotis teikiamą nacionaline ir ES parama ;

19. savivaldybės ūkiuose skatinti ir remti ūkių perėjimą iš įprastinės gamybos į ekologinės gamybos ar Išskirtinės kokybės produktų gamybos ūkius; • ilginti pridėtinės vertės kūrimo grandinęsavivaldybės ūkiuose, greta pirminės gamybos vystant ir perdirbimą bei kitą veiklą; • skatinti tiesioginės prekybos gyvulininkystės produktais formų plėtrą (ūkininkų turgeliai, internetinės parduotuvės, derliaus šventės ir kt.), leisiančią ūkininkams produktus parduoti tiesiogiai vartotojams; • ūkiuose skatinti diegti technologijas, mažinančias gyvulininkystės sektoriaus taršą; • siekiant suderinti vietos bendruomenių poreikįgyventi švaresnėje, neužterštoje aplinkoje skatinti vystyti aplinką tausojančią gyvulininkystę, racionaliai panaudoti atsinaujinančią energetiką.Stambiose gyvulininkystė ūkiuose, skatinti biojėgainių statybą, efektyviai panaudojant srutas, mėšlą ir kt. atliekas;

20. Gyvulininkystės plėtros zonos • Gyvulininkystės plėtra galima visame Pakruojo rajono žemės ūkio naudmenų plote, nepažeidžiant aplinkosauginiųreikalavimų ir gyventojų bendruomenių siekių gyventi švarioje, neužterštoje teritorijoje.

21. Rekomenduojama rajone skatinti vystyti ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės produktų(IKP) gamybos gyvulininkystės ūkius, taikant aplinką tausojančias gamybos technologijas. • Stambių, koncentruotų gyvulininkystės centrų kūrimas susidurs su gamtosaugos, mėšlo ir srutų utilizavimo problemomis bei darbo jėgos ištekliais. • Rajone tikslinga orientuotis į vidutinius ūkių dydžius. Taip bus išvengta aplinkos taršos gyvulininkystės atliekomis ir nebus viršyta mėšlo ir srutų skleidimo apkrova.

22. Gyvulininkystės plėtrai tikslinga pirmiausiai panaudoti teritorijas, kuriuose anksčiau veikė gyvulininkystės įmonės. • Siekiant utilizuoti mėšlą ir srutas, stambesniems gyvulininkystės ūkiams tikslinga statyti biojėgaines. Atsinaujinančių energetikos šaltinių panaudojimas sąlygotų mažesnį aplinkos užterštumą, taip pat teigiamai įtakotų ir vietinę energetiką.

23. Statant naujus gyvulininkystės objektus, rekomenduojama numatyti bent 1,5 karto didesnes, pastatų kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinių apsaugos zonų dydžius, negu nurodyta LR Vyriausybės nutarime dėl „DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ PATVIRTINIMO“ .

24. Smulkūs, iki 50 sutartinių gyvulių ūkiai gali būti vystomi visoje savivaldybės teritorijoje, stambesni, virš 50 sutartinių gyvulių– brėžinyje nurodytose zonose. • Savivaldybės teritorijoje yra palankios gamtinės ir ekologinės sąlygos vystyti bitininkystę. Bitininkystė gali būti vystoma visoje Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje.

25. AČIŪ UŽ DĖMESĮ !