1 / 17

Vaikas ant asfalto – “rizikos” vaikas

Vaikas ant asfalto – “rizikos” vaikas. Dr. Audronė Juodeikaitė, socialinė pedagogė metodininkė Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija. Aktualumas. B et koks rizikos faktorius visuomenėje patį vaiką paveikia labiau nei suaugusįjį , nes ::

dom
Download Presentation

Vaikas ant asfalto – “rizikos” vaikas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Vaikas ant asfalto – “rizikos” vaikas Dr. Audronė Juodeikaitė, socialinė pedagogė metodininkė Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija

  2. Aktualumas Bet koks rizikos faktorius visuomenėje patį vaiką paveikia labiau nei suaugusįjį, nes:: • Vaiko priskyrimas prie „rizikos grupės” yra aiškinamas kaip žiūrėjimas į jį pro padidinamąjį stiklą, tokiu būdu nesąmoningai formuojant jo paties negatyvų požiūrį į save (Astroth, 1993; Quarterly, 2004; Gildson, 2006 ir kt.). • „Gatvės arba rizikos vaiko“ sąvoka taip pat yra apibrėžiamas vaiko aktyvus gyvenimas bendruomenėje, t.y. „už šeimos ribų“. Šis išreikštas nerimas yra aiškinamas tuo, kad išsiplėtus vaiko veiklos erdvei, ypač mieste, atsiranda ir stipresnė jo sandūra su toje bendruomenėje vyraujančiomis vertybėmis bei tos aplinkos įtakoje vaiko pasirinktais „vertybiniais sprendimais“.

  3. Straipsnio tikslas – rizikos grupei priskiriamo vaiko, gyvenančio mieste, sampratos apie jį supančią socialinę aplinką, atskleidimas. Straipsnio objektas – „rizikos“ vaikas mieste.

  4. Tyrimo imtis • 7 neformalaus ugdymo institucijos, veikiančios Z teritorinėje bendruomenėje; • 13 neformalaus ugdymo programų; • 12 neformalaus ugdymo institucijose dirbančių specialistų; • 98 rizikos grupei priskiriami vaikai.

  5. Straipsnio metodologinį pagrindą sudaro aplinkos koncepcinė nuostata, kad visi asmenybę ugdantys veiksniai sudaro vientisą socialinė edukacinę sistemą su daugeliu struktūrinių elementų ir bendrai veikdami siekia laipsniškai sumažinti asmenybės ir ją supančios aplinkos atitrūkimą.

  6. Ketinimai/ norai Diskusijų objektas Bendruomenė problema sprendimas Priežastys Socialinio fenomeno koncepcija(pagal H. Shibata, 1998)

  7. Graffiti

  8. Graffiti

  9. Prevencinių programų charakteristikos

  10. Veiklos rūšys Šeimos konsultavimas Laisvalaikio organizavimas Elgesio modeliavimas Prevencinėsprogramos Ugdymas • Žaidimai • Kelionės/ • ekskursijos , • Sportas • VF peržiūra • Individuali veikla • Išvykos/ • Poilsis • Pramogos ir kt.. • Individualūs pokalbiai • Grupiniai pokalbiai • Švietimas teisiniais klausimais • Situacijos analizė • Specialistų konsultacijos • Laikinoji/nuolatinė globa • Moralinė ir materialinė parama ir kt. • Labdara • Specialistų pagalba • Meno terapija • Paskaitos • Situacinė analizė • Įvairi darbinė veikla • Individualus ar grupinis konsultavimas • Pokalbiai • Įdarbinimo problemų sprendimas ir kt. • Informacijos sklaida • Projektai • Vaikų teisių Ombudsmenas (pagalbos telefonas) • Projektai • Konkursai/ viktorinos • Parodos • Išvykos • Informaciniai leidiniai • Vaikų užimtumo didinimas • Medicininė priežiūra ir kt. • Pamokų ruoša • Socialinių įgūdžių ugdymas • Programų individualizavimas • Asmens higiena • Popamokiniai renginiai • Projektai • Išvykos • Dieninės vasaros poilsio stovyklos • Nemokamo maiti- nimo ir vienkarti- nių pašalpų orga-nizavimas ir kt.

  11. Socioedukacinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimas

  12. Socioedukacinių institucijų veiklos vertinimas (n=98)

  13. Asmenys, padedantys spręsti socioedukacines problemas mokykloje

  14. Išvados Vaiko, gyvenančio mieste priskyrimas prie rizikos grupės, yra susijęs su keliomis priežastimis: • per mažu suaugusiųjų pasitikėjimu juo ir netinkamai atrinkta bei vaikui perteikta informacija apie gyvenimo realijas; • didėjančiais socialiniais kontaktais už šeimos ribų ir su tuo susijusiu sparčiu įvairių rizikos faktorių gausėjimu, dėl per menko vaiko laisvalaikio užimtumo ir veiklos planavimo; • susilpnėjusiais vaiko ryšiais su seneliais; tėvų netinkamai atliekamomis pareigomis bei funkcijomis.

  15. Išvados • Vaiko nesaugumas ir nepasitikėjimas jį supančia aplinka yra būdingas visiems, ne tik rizikos grupei priskiriamiems vaikams. Šiandien vaiko pagrindinės bendravimo formos visuomenėje yra: bėgimas nuo problemų, žalingų įpročių toleravimas ir savo jėgos demonstravimas prieš kitus. • Daugiausiai įvairių prevencinių ir socialinės pagalbos programų yra vykdoma mokykloje bei NVO. Vis dėlto minėtos institucijos, dėl savo tiesioginės paskirties ar atsižvelgimo į visuomenės narių poreikius, dažniausiai vykdo edukacines (pvz.: mokymo, švietimo, informavimo ir kt.) funkcijas.

  16. Išvados • Per mažą vykdomų prevencinių programų efektyvumą galima sieti su atskirų visuomenės narių, ypač rizikos grupei priskiriamų vaikų, dirbtino išskyrimo iš jį supančios aplinkos.

  17. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!

More Related