Lietuvos energetikos dabartis ir ateities tikslai iki 2020 metų

1. Lietuvos energetikos dabartis ir ateities tikslai iki 2020 metų Bronius Cicėnas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Vilnius

2. Lietuvos elektrinių įrengtoji galia 2011 metais (MW) Lietuvos elektrinė (Elektrėnų) – 1800 MW. Statomas ir bus įvestas į eksplotaciją 2012 metais naujas blokas 450 MW (dujų-garo turbos). Viso galingumas 2012 metais 2250 MW. Du blokai Nr. 3 – 150 MW ir Nr. 4 – 150 MW morališkai ir fiziškai susidėvėję, jie 2012 metais bus nurašyti ir demontuojami. Blokas Nr. 1 – 150 MW ir Nr. 2 – 150 MW modernizuoti ir pritaikyti darbui termofikaciniu režimu – gamina elektros energiją ir šildo Elektrėnus, Vievį, Kietaviškes. Techniškai gali dirbti minimaliu apkrovimu 60 MW ir tiekti vasaros metu karštą vandenį Elektrėnų, Vievio m. gyventojams. Blokai Nr. 5 – 300 MW ir Nr. 6 – 300 MW – modernizuoti ir pritaikyti deginti oremulsiją, mazutą, skalūnų alyvą, dujas ir kt. Blokuose Nr. 7 – 300 MW ir Nr. 8 – 300 MW įrengti dūmų valymo įrenginiai (SO2, V2O5, kietų dalelių, Nox) šiuose blokuose galima deginti įvairų kurą – skystą, dujinį, išmetimai tenkina visus gamtosauginius reikalavimus. Lietuvos (Elektrėnų) elektrinės realus galingumas 2012 m. – 1950 MW. Vilniaus TE-2 ir TE-3 (24+360)=384 MW. TE-2 vienas blokas 12 MW pervestas darbui biokuru (30t/val. biokuro). Realus galingumas Vilniaus elektrinėse naudojant iškastinį kurą 372 MW. Kauno TE – 170 MW Mažeikių TE – 160 MW Klaipėdos TE – 11 MW Panevėžio TE – 35 MW Kitos įmonių TE – 75 MW Viso šiluminių elektrinių elektrinis galingumas deginant iškastinį kurą sudaro – 2773 MW

3. Elektrinių galingumas iš atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) – 2011 m. Biokuro elektrinės – 50,3 MW Kruonio HAE – 800 MW Kruonio HAE projektinis galingumas 1600 MW (8 – blokai po 200 MW). Šiuo metu pastatyti ir veikia (4 x 200 MW). Kauno HE – 100 MW Kitos mažos HE – 27 MW Vėjo elektrinės – 200 MW Viso elektrinių iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) galingumas – 1341 MW. Bendras elektrinių (iškastinis kuras ir AEI) galingumas Lietuvoje 3950 MW.

4. Maksimalus valandinis elektros energijos galingumo poreikis Lietuvoje: 2006 m. – 1971 MW 2007 m. – 1969 MW 2008 m. – 1930 MW 2009 m. – 1824 MW 2010 m. – 1817 MW 2011 m. – 1870 MW Elektrinėse galingumų turime 2 kartus daugiau, negu maksimalus poreikis. Taigi, galingumų užtenka iki 2020 metų ir be (VEI) Visagino atominės elektrinės.

5. Elektros energijos suvartojimas Lietuvoje 2006 m. – 9,2 TWh 2007 m. – 9,5 TWh 2008 m. – 9,8 TWh 2009 m. – 9,16 TWh 2010 m. – 9,22 TWh 2011 m. – 9,46 TWh 2011 metais savo elektrinėse gaminome 4,77 TWh elektros energijos (46 proc.). Visą kitą importavome iš kaimyninių valstybių. 2011 metais elektros energijos importas išaugo iki 8,71 TWh. Elektros energijos suvartojime 2011 m. pasiekėme 2007 metų lygį. Didžiausias suvartojimas buvo 2008 m. – 9,8 TWh. Vartojimas: Pramonė – 3,61 TWh Gyventojai – 2,62 TWh Prekyba, transportas, ŽŪ – 3,23 TWh Vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja apie 2400 kWh/metai, kai tuo tarpu prancūzas, austras – 8000 kWh/metai, švedas, suomis – 15 000 kWh/metai. Turime rezervų ir galimybių pasitempti. Elektros energijos vartojimo augimas numatomas per metus 3-5 proc. Augimui patenkinti 2020 m. reikės apie (2200 – 2500 MW) galingumo elektrinių. Per 2011 m. suvartojimas el. energijos lyginant su 2010 m. padidėjo 2,7 proc.

6. Energetikos strateginiai tikslai Vadovaujantis ES energetikos politika ir Lietuvos stojimo į ES sutartimi nustatyti Lietuvos energetikos strategijos pragrindiniai tikslai: Energetinis saugumas Energetikos sektoriaus plėtra Konkurencingumas Efektyvus energijos naudojimas Monopolinių energetikos įmonių (elektros, šilumos, dujų) kainų reguliavimas. Pagrindinis tikslas – ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis kainomis patikimai ir saugiai aprūpinti energija visas ūkio šakas bei buitinius vartotojus, siekti energetinės nepriklausomybės.

7. Elektros ir dujų sektorius Integruoti Lietuvos energetikos sistemas, ypač elektros ir dujų tiekimo sektorius į ES sistemas ir ES energetikos rinkas. Tam: Iki 2016 metų pabaigos pastatyti elektros perdavimo jungtį su Lenkija. Iki 2015 metų pastatyti elektros perdavimo jungtį su Švedija. Iki 2016 metų pabaigos įgyvendinti technines priemones, reikalingas elektros energetikos sistemos sinchronizuotam darbui su UCTE sistema. Ne vėliau kaip iki 2020 metų pastatyti ir pradėti ekspluotuoti naują Visagino atominę elektrinę, kuri tenkintų Lietuvos poreikius įvertinus ūkio augimą iki 2050 metų. Iki 2018 metų išplėsti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę 4-iais turboagregatais, bendras galingumas 1600MW. Įvertinus tai, kad statoma AE gali dirbti paros bėgyje tik baziniu režimu, būtina panaudoti pigią naktinę elektros energiją Kruonio HAE baseino užpildymui, o dienos metu apsirūpinti patiems pigia elektros energija. Iki 2014 metų pabaigos įrengti suskystintų dujų saugyklą Lietuvoje, siekiant užtikrinti Lietuvos energetinio saugumo interesus. Iki 2020 metų sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklus, kad Lietuva įgytų alternatyvaus dujų tiekimo galimybes. Panaudoti Elektėnų elektrinės blokų (4 x 300 MW ir 450 MW galingumo)gaminančių elektros energiją turbinose atidirbusią atliekinę šilumą ne Elektrėnų ežero šildymui, o Vilniaus ir Kauno miestų. Iki 2016 metų pastatyti iš Elektrėnų elektrinės šilumos trasą į Vilnių bei sustabdyti TE-3 Vilniuje neatitinkančia aplinkosauginių reikalavimų. Savikaina elektros ir šilumos gamybos Elektrėnų elektrinėje sumažėtų iki 30 proc., o tuo pačiu sumažėtų elektros energijos ir šilumos kaina.

8. Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) Europos Sąjungos direktyva Lietuvai reikalauja iki 2020 metų užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių (AEI) energijos dalis palyginus su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 23 proc. ir ši dalis toliau būtų didinama. Lietuvoje 2010 metais iš AEI buvo gaminama 8,3 proc., 2011 m. 12,6 proc. elektros energijos, 2010 m. 19 proc. šiluminės energijos, o 2011 m. 19,5 proc. Instaliuota elektros energijai gaminti 342 MW galingumų ir 367 MW galingumų šiluminei energijai. Pagal AEI įstatymą priimta LR Seime 2011 m. gegužės 12 d. numatyta iki 2020 metų: Elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) padidinti iki 20 proc. Centralizuotai tiekimos šilumos energijos iš AEI padidinti ne mažiau kaip iki 60 proc., o namų ūkiuose ne mažiau 80 proc.

9. Siekiant įgyvendinti AEI Europos Sąjungos direktyvą būtina: Elektros sektoriuje: Hidroelektrinių suminę galią padidinti iki 142 MW (2011 m. esama galia 127 MW) įrengti naujų 15 MW. Vėjo elektrinių galią padidinti iki 500 MW (2011 m. esama galia 200 MW) įrengti naujų 300 MW. Saulės energijos galią padidinti iki 10 MW. Biokuro kogeneracinių elektrinių galią padidinti iki 355 MW (2011 m. esama galia 50,3 MW), įrengti naujų 305 MW. Kruonio HAE galią padidinti iki 1600 MW (esama 2011 m. galia 800 MW) įrengti naujus 4 x 200 MW galingumo generatorius. Iki 2020 m. įrengti naujų elektros energijos gamybos šaltinių iš AEI – 1500 MW.

10. Šilumos tiekimo sektoriuje • Siekiant mažinti šilumos kainas iki 2020 metų pertvarkyti esamas katilines skirtas šilumos gamybai pritaikant jas deginti vietinį kurą (mediena, šiaudai, durpės, biodujos ir kt.), skatinti kuro rūšių ir šilumos gamybos būdų konkurenciją, kas sumažintų brangaus kuro importą. • Šilumos gamybos sektoriuje (konversija, nauji) įrengti 1100 MW galios įrenginių. • Nustatyti termofikacinių elektrinių gaminamos elektros energijos supirkimo tvarką, kuri skatintų bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą. • Mažinti šilumos nuostolius perdavimo tinkluose, keičiant susidėvėjusius vamzdynus ir izoliaciją, tam tikslui panaudoti iš ES struktūrinių fondų gautą paramą. • Sudaryti sąlygas šilumos vartotojams patiems dalyvauti šilumos ūkio valdyme ir modernizavimo procesuose, kontroliuoti monopolijas.

11. Pakeisti LR šilumos įstatymo nuostatas, kurios sumažintų šilumos kainas ir apgintų vartotojų interesus: • Atsisakyti šilumos bazinės kainos nustatymo 5 metams. • Perduoti neatlygintinai šilumos punktus daugiabučių namų savininkams, kuriuos nuosavybės teise valdo šilumos tiekėjai. • Uždrausti šilumos tiekimo įmones kontroliuojančioms institucijos šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teises perduoti ūkio subjektui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu. • Nustatyti, kad ne mažiau kaip 50 proc. šilumos gamybos pajėgumų priklausytų savivaldybėms. • Nustatyti, kad termofikacinėse elektrinėse sąnaudos tarp šilumos ir elektros energijos būtų paskirstytos objektyviai pagal moksliškai pagrįstus principus. • Apriboti kainų komisijos sprendimus vienašališkai nustatyti šilumos kainas. • Demonopolizuoti šilumos apskaitos prietaisų patikras, neleisti šį darbą vykdyti šilumos tiekėjams ir su jais susijusiomis įmonėmis. • Sudaryti sąlygas leisti decentralizuoti karšto vandens tiekimą daugiabučiuose namuose. • Atskirti šilumos kainų nustatymo metodikos rengimo, tvirtinimo ir vykdymo kontrolės funkcijas, jas paskiriant skirtingoms institucijoms. • Pakeitus LR šilumos ūkio įstatymo nuostatas, atitinkamai pakeisti Šilumos kainų nustatymometodiką bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, kurios daugiau gintų šilumos vartotojų, o ne šilumostiekėjų interesus.

12. Šilumos vartojimo sektorius • Pakeisti daugiabučių namų bendrijų įstatymą, numatanti skatinti bendrijų steigimą. • Sudaryti sąlygas, kad patys gyventojai (įgalioti asmenys) galėtų prižiūrėti (eksploatuoti) daugiabučio namo šilumos ūkį, reguliuoti šilumos kiekį, patalpų temperatūrą, nedalyvaujant šilumos tiekėjui. • Nustatyti, kad visas turtas (kilnojamas ir nekilnojamas) esantis daugiabučiame name nuosavybės teise priklausytų daugiabučių namų savininkams. Nedelsiant imtis būtinų priemonių spartinti daugiabučių namų renovaciją. Pakeisti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų vykdymo prioritetusir jų kompensavimą, t.y. siekti, kad gyventojams būtų kompensuojama 100 proc. išlaidų. Daugiabučių namų renovacijos darbus vykdyti namų grupėmis, kvartalais išlaikant prioritetu šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą bei kieviename bute šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisų įrengimą.

13. Pirmiausia atlikti darbus duodančius didžiausią šilumos ekonomiją ir greičiausią atsipirkimą • Langų keitimas. • Laiptinėse langų ir durų keitimas. • Šilumos punktų modernizavimas (jei name, įrengtas seno tipo šilumos mazgas). • Šilumos sistemos pertvarkymas, pereinant prie dvivamzdės arba kolektorinės sistemos. • Kiekviename bute įrengiama šilumos apskaita ir šilumos kiekio reguliavimas. • Pertvarkyti karšto vandens tiekimo sistemą, atsisakant karšto vandens cirkulianinių linijų. Karšto vandens ruošimas daugiabučiame name turi būti numatytas individualus kiekviename bute (elektra, dujos ar atsinaujinantys energijos šaltiniai). • Modernizavus daugiabučio namo šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemas, po to pradėti namo šiltinimo darbus. Visos šios priemonės leis sumažinti gyventojams mokesčius už šildymą 40 – 50procentų.

14. Renovacijos darbams atlikti pirmiausiai panaudoti JESSICA programos įšaldytas lėšas (785 mln. litų), kurios skirtos investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, panaudoti valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kt. lėšas.Investicijų grąža ne gyventojų lėšomis, o iš sutaupytos šiluminės energijos, fiksuojant suvartojimą, daugiabučiame name prieš renovaciją ir po jos. Renovacijos lėšos

15. Biokuras Lietuvoje Bemaž trečdalis Lietuvos teritorijos užima miškai. Šalyje kasmet iškertama apie 6,5 mln. kubinių metrų medienos, o po kirtimo susidaro daugiau kaip 2,0 mln. kubinių metrų įvairių kirtimo atliekų. Apie trečdalį medienos atliekų be jokios žalos miškui galima nadoti kaip biokurą. Lietuvoje biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos duomenimis, skaičiuojamas apie 1,0 mln. kietmetrių miško kirtimo atliekų potencialas, 2,4 milijonai šiaudų per metus, komunalinių atliekų 1,0 milijoną tonų per metus. Lietuvoje yra virš 170 000 ha dirvonuojančiosžemės, kur galima auginti energetinių augalų plantacijas ir gauti apie 0,15 mln tonų kuro, malkinė mediena sudaro 3,2 mln. kietmetrių, miško pramonės atliekos sudaro apie 1,6 mln. kietmetrių. Be to lietuvoje sparčiai didėja šilumos ir elektros energijos gamyba naudojant biodujas (sąvartynai, nuotekų dumblas, organinės atliekos ir kt.) šiuo metu sėkmingai dirba 5 (penkios) biodujų jėgainės, kuriose pagaminama daugiau kaip 3,0 MW elektros energijos, ir 10,0 MW šiluminės energijos. Atetityje biodujų gamyba turėtų plėstis. Iš visų resursų (biomasės) galima pagaminti Lietuvoje per metus 10 – 20 TWh šiluminės energijos.

16. Lietuvai kasmet reikia: Apie 20 TWh šilumos (centralizuotai tiekiama šiluma daugiabučių namų ir viešosios paskirties pastatų šildymui, individualių namų, pramonės ir žemės ūkio objektų patalpų šildymui); Apie 10 TWh elektros energijos Šių energijos poreikių tenkinimui kasmet importuojame: 2,4 mlrd. m³ gamtinių dujų; 150 tūkstančių tonų naftos produktų; Daugiau kaip 6 TWh elektros energijos. Už tai Rusijai per metus sumokame apie 4 milijardus litų. Lietuva turi unikalią galimybę panaudoti biokurą, rūšiuotas komunalines atliekas, kitą vietinį kurą, itin efektyviai gaminti elektrą bei šilumą kogeneracinėse elektrinėse centralizuoto šildymo sistemose, taip pat – diversifikuoti šilumos šaltinius individualiems bei kitiems vartotojams.

17. Pasiūlymai • Biokuro plėtrą paskelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu. • Vietinio kuro deginimo projektus įtraukti į valstybinę investicinę programą ir į šią sritį nukreipti būtinas ES fondų lėšas. • Uždrausti šilumos tiekimo įmones kontroliuojančioms institucijoms šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teises perduoti ūkio subjektui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu. • Pakeisti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų vykdymo prioritetus ir jų kompensavimą, t.y. siekti, kad gyventojams būtų kompensuojama 100 proc. išlaidų, užtikrinant investicijų grąžą iš sutaupytos šiluminės energijos. • Rizikingus ir labai brangius energetikos projektus pradėti tik gavus daugumos Lietuvos piliečių pritarimą.

18. Visagino AE Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai įvertino 190 – jėgainių, Amerika, Azija ir iš jų 21 Europoje ir išleido ataskaitą. „Projektuojami elektros energijos kaštai 2010 metais“ Skaičiuojant elektros energijos gamybos kainas buvo naudojamas visame pasaulyje naudojamas būdas „ Palyginamoji elektros energijos kaina“ įvairioms kuro rūšims (aglis, dujos, AEI, branduolinė energija, skystas kuras ir kt.). • Nustatyta, kad pigiausia elektros energijos gamybos kaina – kuras anglis, kai yra arti žaliavų šaltinio, Australija, JAV, Lenkija ir kt. (10 – 15 ct/kWh) • Branduolinė energija – (12,5 – 20 ct/kWh) • Gamtinės dujos – (20 – 30 ct/kWh) • Vėjo energija ir kt. (AEI) – (21,5 – 40 kWh) Elektros energijos gamyba (AE) yra konkurencinga. Išlaidos branduoliniam kurui (uranui) sudaro 7 – 10 proc. savikainos, su organiniu kuru išlaidos 60 – 70 proc. Urano yra Australijoje, Kanadoje, Kazachstane, Pietų Afrikoje, Brazilijoje, JAV, Rusijoje ir kt. Urano įsigijimas yra konkurencingas ir nereikia prisirišimo prie vienos valstybės, o galima rinktis iš įvairių tiekėjų. 1000 MW elektrinei reikia 20 – 30 tonų branduolinio kuro per metus. AE reaktorių eksplotacijos laikas 60 metų.

22. Dėkoju už dėmesį