Lietuvos romantizmas (1831-1863 m.)

1. Lietuvos romantizmas(1831-1863 m.) Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, esanti dešiniajame Nemuno krante netoli Birštono.ProjektuotaTišeckio.

2. Lietuvoje romantizmas apėmė laikotarpį tarp dviejų sukilimų (1831 – 1863 m.). • Romantizmo sąjūdžio židinys buvo Vilniaus universitetas.

3. 1830 1863 Labiausiai buvo pamėgta gotika, siejant šį stilių su šlovinga Lietuvos praeitimi – senosiomis gotikinėmis pilimis ir bažnyčiomis.

4. Romantizmo laikų bažnyčių fasadai – ne vien raudonų plytų asketiškas mūras. • Jei dažniausiai tinkuojami, iš tinko formuojami įvairūs dekoro elementai. • Bažnyčios statomos ir iš akmens mūro – lauko riedulių (tokią mintį davė senovinių pilių griuvėsiai).

5. Romantizmas architektūroje reiškėsi originaliais, savitais pastatais. Įsiviešpatavo formų, stilių, statybinių medžiagų įvairovė. Be gotikos, buvo prisimintas ir barokas. Biržų bažnyčia

6. Ryškiausi romantizmo architektai: • Tomas Tišeckis (Vilniaus Rasų kapinių koplyčia, Dūkštų ir Daugų bažnyčios), • Henrikas Markonis(Gižų bažnyčia, nežinomo architekto Musninkų bažnyčia). • Liucijus Fulgentas Rimgaila(Šiaulėnų bažnyčia – joje gotika jungiasi su baroku).

7. Vilniaus Rasų kapinių koplyčia. 1850 m.

8. Dūkštų bažnyčia 1850-1856 m.

9. Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia 1862 m.

10. Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia 1850 m.

11. Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia 1861 m.

12. Nuo XVI a. iki XIX a. vidurio pagrindiniai architektūros fundatoriai ir dailės kolekcininkai buvo didikai.

13. Romantizmo laikais statyta daug dvarų su parkais. Siekta organiškos pastatų ir natūralios gamtos vienovės.

14. Daugelyje jų suformuota centrinė geometrinė ašis – tiesi alėja, vedanti į rūmus, ir apvažiuojamas gėlynas prie paradinio įėjimo. Atokiau nuo alėjos išsidėstę laisvi peizažiniai plotai: vingiuoti takeliai, vejos, želdiniai, tvenkiniai su salomis

15. Ne tik dvarų rūmai, bet ir ūkiniai pastatai buvo puošiami gotikinių ir renesansinių formų langais, dekoru.

16. Rūmų architektūroje vyro klasicistinės formos (Astravo, Baisogalos, Pagryžuvio dvarai) Baisogalos

18. Pagryžuviodvaras.Kelmės rajonas

20. Astravo dvaras

21. Statomi ir „itališkos vilos“ tipo rūmai – asimetriško plano su šoniniu bokštu (Svėdasų, Meištų, Belvederio prie Seredžiaus).

23. Dramatiški, liūdni Smuglevičiaus paveikslų siužetai buvo svarbus emocijų šaltinis Vilniaus romantikams. Mat dramatiškas jausmingas siužetas įsivyravo ne tik romantizmo literatūroje, bet ir dailėje.

24. Ryškiausi Lietuvos romantizmo tapytojai • Jonas Damelis, • Valentinas Vankavičius, • Mykolas Kulieša, • Vincentas Dmachauskas, • Kanutas Ruseckas,

25. Jie kūrė romantizuotus Lietuvos praeities vaizdus (vaizdavo kovas su kryžiuočiais, kitus istorinius įvykius, kunigaikščius).

26. Dailininkams rūpėjo bajorijos ir įvairių regionų liaudies gyvenimas, papročiai. Žydų buities scenelės, kaip Lietuvos gyvenimo dalis, buvo vienintelė lietuviškam romantizmui priimtina egzotika. Religinėje dailėje labiau linkstama vaizduoti liaudžiai artimus ir suprantamus šventųjų gyvenimo epizodus. Buitinio žanro pomėgis suformavo naują jos tematiką.

27. Jonas Damelis. Mūšis prie Vienos. Apie 1840 m.

28. Jonas Damelis.Arkivyskupas Stanislovas Jonas Sestrencevičius Bogušas

29. Vincentas Dmachauskas.Miško gaisras (1860)

30. Vincentas Dmachauskas .Kryžiuočiai puola Punios pilį (1837)

31. Kanutas Ruseckas.”Pjovėja”.

32. Kanutas Ruseckas.”Lietuvaitė su verbomis”.

33. Kanutas Ruseckas

34. Tokio pobūdžio paveikslais tarsi priešintasi Rusijos valdžios vykdomam pravoslavinimui bei katalikų bažnyčių naikinimui.

35. Populiariausias XIX a. žanras buvo portretas, o mažiausiai dėmesio susilaukė natiurmortas: ridikai, kopūstai ir žvėriena – anaiptol neromantiški objektai.

36. Pagrindinis romantikų tikslas – atskleisti tautos charakterį (vaizduojant papročius, kraštovaizdį, istorinę praeitį).