270 likes | 539 Views
Bendra naudingosios šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) perspektyva panaudojant biomasę Lietuvoje. Konferencija “Mažųjų branduolinių reaktorių ir atsinaujinančios energetikos perspektyvos Baltijos šalyse iki ir po 2020 metų” 201 1.03.03, Druskininkai Remigijus Lapinskas.
E N D
Bendra naudingosios šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) perspektyva panaudojant biomasę Lietuvoje Konferencija “Mažųjų branduolinių reaktorių ir atsinaujinančios energetikos perspektyvos Baltijos šalyse iki ir po 2020 metų” 2011.03.03, Druskininkai Remigijus Lapinskas
Turinys • Apie asociaciją • Ištekliai • Kogeneracijos planas • Technologijos • Organizaciniai ir logistiniai klausimai
LITBIOMA ISTORIJA • 2003 m. birželio 4 d. – įsteigiama Medienos kuro tiekėjų asociacija; • 2005 m. asociacijos veikla plečiantis, pavadinimas pakeičiamas į Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociaciją (LBGTA); • 2006 m. asociacija tampa PET Lietuvos komiteto ir AEBIOM nare. Asociacijospavadinimas tampa LITBIOMA; • 2008 m.siekiant tinkamai atspindėti asociacijos veiklą, asociacijos pavadinimas pakeičiamas į Lietuvos biomasės energetikos asociaciją.
LITBIOMA DABAR • Asociacija vienija 41 narį: • Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija- 20 narių; • Mokslo ir biomasės išteklių sekcija - 12 narių; • Energijos gamybos įrangos sekcija –9 nariai; • Asociacija bendradarbiauja su: • Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija; • Generaline miškų urėdija; • Lietuvos miškų savininkų asociacija.
LITBIOMA DABAR (2) • Esame nariais: • Europos biomasės asociacija AEBIOM; • PET Lietuvos komitetas; • Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Teorinis (moksliškai pagrįstas) biomasės potencialas Šiaudai- 2,4 mln. tonų per metus. Energetinis potencialas- 850 ktne Komunalinės atliekos- 1 mln. tonų per metus. Energetinis potencialas- 200 ktne IŠ VISO – virš 2 mln. tne
Žemos kokybės miškų biomasės potencialas Miško kirtimo atliekų potencialas viršija 1 mln. ktm Naudojame tik 10 % miško kirtimo atliekų Biomasės iš kelmų potencialas 1.691.900 ktm yravisiškai neįvertintas
Miškų biomasės apimtys remiantis Valstybine Miškų Tarnyba, 2010 m. gruodis 4,5 - 4,7 mln. ktm medienos su žieve iš miško 0,3 - 0,4 mln. ktm medienos iš sodų, pakelių valymo ir pan. Iš viso > 5 mln. ktm / >800 ktne
Lietuvoje yra virš 400.000 ha dirvonuojančios žemės • Trumpos rotacijos energetinių augalų plantacijos- puiki galimybė išnaudoti šią žemę
Medienos kuro sunaudojimas CŠT sektoriuje Medienos kuro sąnaudos CŠT sektoriuje 2009 m.: • Šilumos gamybai- 153.451 tne • Šilumos gamybai kogeneracinėse jėgainėse- 37.960 tne • Elektros gamybai kogeneracinėse jėgainėse- 11.912 tne Viso: 203.303 tne (šaltinis – Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija)
Gamtinių dujų (su transportavimu ir galios mokesčiu) ir biokuro kainų palyginimas (Lt / t.n.e) (šaltinis – Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija)
Elektros gamyba CŠT sektoriuje iš biomasės 2010 Gamyba iš AEI ~ 172 GWh Instaliuota galia ~ 22 MW Biokuro sudeginama apie 20 tūkst. tne 2020 Gamyba iš AEI ~ 1,342 TWh Instaliuota galia ~ 322 MW Biokuro bus sudeginama apie 160 tūkst. tne Biokogeneracijos plėtra 2010-2020 Papildomai instaliuoti: ~ 300 MW; Pagaminti: - 1,170 TWh INVESTICIJOS : ~ 1,23 mlrd. Lt
Elektros gamyba CŠT sektoriuje iš biomasės (2) (šaltinis – Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija)
Elektros gamyba CŠT sektoriuje iš biomasės (3) (šaltinis – Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija)
Elektros gamyba CŠT sektoriuje iš biomasės (4) (šaltinis – Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija)
Ardyniniai katilai • Pagal aušinimą • Neaušinamas • Dalinai aušinamas • Aušinamas • Pagal judėjimą • Judantis • Vibruojantis
Verdančio sluoksnio katilai • Pagal gazifikavimą • Verdančio sluoksnio • Cirkuliacinio verdančio sluoksnio
Biomasės gazifikatoriai • Privalumai • Pigesni 700’000 /MW • Paprasta konstrukcija • Galima išnaudoti esamus įrengimus • Trūkumai • Jautresnis kuro dydžiui • Mažas atstumas iki katilo • Dujų vamzdžių užsinešimas
Biomasės dulkių deginimas • Technologija, skirta pakeisti mazuto ir dujų degiklius į degiklius, pritaikytus naudoti ir kietą kurą (medžio ar durpių granules, dulkes), ir dujas ar skystą kurą. • Granulės iš bunkerio paduodamos į malūną, kur sumalamos į dulkes. • Pneumotransporto pagalba kuras iš bunkerio paduodamas tiesiai į degiklį. • Galingumas- nuo 3MW iki 35 MW.
VĮ Miškų urėdijos vykdo biomasės mobilizavimo planą- įrengiami biomasės sandėliai; • Biokuro gamybos įmonės vykdo biomasės kaupimą (buferinis sandėliavimas); • Augant agrobiomasės poreikiams, analogiška sistema atsirastų ir Lietuvos žemės ūkyje.
Vis dar neprotingai ribojamas pervežamų medienos krovinių svoris (vietoj 40 t. gali būti 48 t.) • Būtina numatyti sekančio etapo struktūrinių fondų lėšas biomasės mobilizavimo, perdirbimo ir pervežimo technikos įsigijimui
Ačiū už dėmesį Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma” Ukmergės g. 283B, Vilnius asociacija@biokuras.lt, www.biokuras.lt