Turinys

1. Turinys Kas yra gerovės valstybė: kokie gerovės valstybių panašumai bei skirtumai Naujos rėžimų rūšys Vakarų Europos gerovės valstybės modelio krizė: priežastys ir padariniai Globalizacijos ir europeizacijos poveikis Europos socialinis modelis

2. Gerovės valstybių modelių panašumai ir skirtumai

3. Kas yra gerovės valstybė? Gerovės valstybė gali būti suprantama dviem prasmėm: kaip draudėjas nuo gyvenimo rizikų ir kaip, šalis, kurioje gera gyventi. Evolution of man: Ape to bloated welfare state

4. Kokios gyvenimo rizikos? Nuolat gyventi skurde dėl objektyvių priežasčių Prarasti turtą Prarasti arba gimti be gebėjimų save išlaikyti Netekti pragyvenimo šaltinio

5. Gerovės valstybių modeliai - terminologija • Dekomodifikacija (asmens netraktavimas preke) –tai galimybė individui (darbuotojui) laisvai, nebijant prarasti darbo, pajamų, tam tikro gerovės lygio, nedirbti tuomet, kai jis mano tai esant reikalinga. • Stratifikacija (sociologijoje) – visuomenės susiskaidymas į socialinius sluoksnius pagal išsilavinimą, profesiją, darbo užmokestį ir pan. • Subsidiarumas –sprendimų priėmimo principas, nustatantis, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi. Pagal subsidiarumo principą aukštesnės instancijos imasi veiksmų tik tuomet, kai vietiniame lygmenyje problemų sprendimas negalimas ar pernelyg sudėtingas.

6. Dekomodifikacijos laipsnis

7. Gerovės valstybių modeliai Gerovės valstybės formavosi socialinių-politinių grupių (konservatorių, liberalų ar socialdemokratų), kurie buvo ar yra valdžioje, įtakoje. Pagal tai: Liberalus (Anglo-saksiškas) GV modelis; Konservatyvus (kontinentinė Europa) GV modelis; Socialdemokratinis (Skandinavija) GV modelis. G. Esping – Andersen (1990)

8. Liberali gerovės valstybė Liberali santvarka: • Dominuoja testuojama parama, kuklios universalios išmokos/ draudimas; • Orientuojamasi į: tuos, kuriems parama reikalinga ir mažas pajamas turinčius dirbančiuosius; • Griežtos sąlygos; • Valstybė skatina rinką: pasyviai (minimalus kišimasis) ar aktyviai (skatinant privačias schemas).  • Dekomodifikacija minimali; • Stratifikacija: • Lygybė skurde tarp valstybinės paramos gavėjų; • Skirtumai tarp gerovės lygio, užtikrinamo rinkoje.

9. Konservatyvios santvarkos gerovės valstybė Konservatyvi santvarka: • Dominuoja valstybinės draudimo schemos, kurios siejamos su padėtimi darbo rinkoje; • Orientuojamais į dirbančiuosius (vyrus - šeimos maitintojus); • Didelis dėmesys atsakomybės hierarchijai (subsidiarumo principas): šeima, bažnyčia, valstybė;  • Dekomodifikacija vidutinė, vertikalus lėšų perskirstymas sistemoje mažas; • Stratifikacija: • Išlaikymas klasės ir statuso skirtumų; • Lyčių skirtumai.

10. Socialdemokratinė gerovės valstybė Socialdemokratinė santvarka: • Dominuoja aukšto lygio universalios išmokos (pritaikytos skirtingiems poreikiams); • Orientuojamasi į visus piliečius; • Valstybė siekia “išstumti” rinką iš socialinių poreikių tenkinimo srities.  • Dekomodifikacija labai aukšta; • Stratifikacija: • gerovės valstybė rūpinasi visais ir skatina universalų solidarumą.

11. Gerovės valstybių modelių palyginamoji analizė

12. Tyrimai

13. Skirtingų gerovės valstybių modelių socialinio teisingumo švietime vertinimas Jolanta Aidukaitė, (2010)

14. Naujos režimų rūšys Išvados: Visos studijos patvirtina, kad egzistuoja bent jau trys gerovės režimai; Viduržemio režimo egzistavimas yra aptariamas trijose studijose (Saint Arnaud and Bernard, 2003; Soede et al., 2004; Ferreira and Figueiredo, 2005); Rytų Europos valstybių kvalifikacija yra neišbaigta; JAV, Vokietija ir Švedija gali būti laikomos liberalaus, konservatyvaus ir socialdemokratinio režimų prototipais. Manuela Arcanjo, (2006)

15. Metodologijos kritika Dekomodifikacijos indeksas daugiau svarbos suteikia pensijų pakeitimo normai, o ne lygiaverčiai apima nedarbo, senatvės ir ligos išmokų dimensijas; Nepakankama dekomodifikacijos operacionalizacija. Rebecca A. Van Voorhis, (2002)

16. Krizių poveikis Universali gerovės valstybė turi susikūrusi schemas, kurios padengia didžiąją socialinio poreikio ir rizikos dalį; Konservatyvios gerovės valstybės turi skirtingas socialinio draudimo schemas, kurios yra skirtingai finansuojamos. Šiose valstybėse naujų atsitiktinių nelaimių nuostoliai yra padengiami arba jau egzistuojančių schemų pagalba, arba yra sukuriamos naujos; Liberalioje gerovės valstybėje sunkiau susidoroti su netikėtais padariniais. Jeigu egzistuojančios schemos neišsprendžia padarinių ar negali prisitaikyti prie naujų iššūkių, tik tuomet mėginama sukurti naujas schemas. Francis G. Castles, (2010).

17. BVP vienam gyventojui Anglo-saksų modelis Šiaurės Europos koorporatyvistinis Kontinentinis modelis

18. Nedarbingumo lygis Šiaurės Europos koorporatyvistinis Anglo-saksų modelis Kontinentinis modelis

19. Infliacija Šiaurės Europos koorporatyvistinis Anglo-saksų modelis Kontinentinis modelis

20. Valstybės skola

21. Vakarų Europos gerovės valstybės modelio krizė: priežastys ir padariniai

22. Gerovės modelis ir problemos žvelgiant per istorinę prizmę ? valstybėssocialinės išlaidos nuo GDP

23. Ekonominiai veiksniai

24. Demografinė kaita

26. Priklausomybė nuo valstybės paramos Rinksis darbą vietoj pašalpų jeigu:

27. nedarbas

28. Welfare Reform Bill UK 2011 Irresponsible Bastards go back to work

29. Globalizacijos ir europeizacijos poveikis

30. Globalizacija ir gerovės valstybė globalizacija daro stiprią įtaką gerovės valstybėms sustiprėjusiu rinkos ekonomikos vyravimu; globalizacija daro reikšmingą poveikį gerovės valstybėms; globalizacija daro poveikį gerovės valstybėms politinėmis priemonėmis tik per institucines struktūras.

31. Europeizacija sąlygoja, kad globalizacijos ir europeizacijos santykį bei pokyčius senose gerovės valstybėse ir naujose narėse reikia analizuoti įvairiomis kryptimis. globalizacija ir europeizacija skirtingose valstybėse veikia skirtingai. europeizacijos analizė yra neįmanoma be gerovės valstybių socialinės politikos modelių analizės. globalizacija ir europeizacija pasižymi ne tik praktiniu funkciniu, bet ir ideologiniu poveikiu socialinei sričiai.

32. Europeizacija sąlygoja, kad dėl skirtingų globalizacijos ir europeizacijos rezultatų galima daryti išvadą, kad įvai-rūs veikėjai nacionalinėse valstybėse tebeturi savo veikimui daug erdvės – pakan-kamai manevro laisvės tebeturi ir nacionalinės vyriausybės, ir tarptautinės organiza-cijos, ir socialinės apsaugos klientų grupės, ir politinės partijos. pokyčiai Europos valstybių socialinėje srityje yra gana dideli ir reikšmingi, kad jų nepastebėtume ir neanalizuotume.

33. Neigiami globalizacijos aspektai Pradėta kalbėti apie gerovės valstybių nykimą ir apie gerovės valstybių socialinės politikos modelių skirtumų mažėjimą (mitas apie Šiaurės valstybių institucinio socialdemokratinio modelio nykimą) atsisakyta išskirtinių kontinentinės Europos krikščioniškojo korporatyvinio modelio bruožų, pripažįstant dalies marginalinio modelio savybių įtraukimą į minėtų modelių šalių socialinės apsaugos sistemas

34. Tačiau.... išaugo Pietų Europos šalių valstybinės socialinės apsaugos standartai ir jų administraciniai gebėjimai kovojant su socialine atskirtimi socialinių valstybės išlaidų dalis beveik visose išsivysčiusiose valstybėse didėja, o nesocialinių valstybės išlaidų dalis skirtingose gerovės valstybėse sumažėjo.

35. Apibendrinimui prasidėjusi globalizacijos era padeda įsigalėti anglosaksiškam liberaliajam – marginaliniam modeliui tam tikri atsitraukimai nuo institucinio – socialdemokratinio tipo modelio stebimi netgi Skandinavijos valstybėse bismarkinis – korporatyvinis modelis taip pat palaipsniui dreifuoja anglosaksiškojo liberalaus – marginalinio modelio kryptimi.

36. Europos socialinis modelis Derrida, Habermas: Europa yra alternatyva globalizacijai: Europos viešoji erdvė ir Europos post-nacionalinio valdymo modelis, sugeba suderinti tautinę ir virštautinę tapatybes Europos socialinės apsaugos modelis paremtas solidarumu. Europoje vertinama valstybė, o ne rinka

37. Klausimai diskusijai Ar darbo rinkos ir socialinės apsaugos reguliavimo tradicijos Europoje turi svarbių panašumų? Kas svarbiau – ar nacionalinių modelių panašumai, ar skirtumai? Ar visgi įmanomas Europinis socialinės gerovės valstybės modelis?