Civilinė teisė kaip teisės s ąvoka

1. Civilinė teisė kaip teisės sąvoka

2. PASKAITOS KLAUSIMAI 1. Civilinės teisės apibrėžimas 2. Civilinė ir privatinė teisė 3. Monizmas ir dualizmas privatinėje teisėje 4. Civilinė teisė ir šeimos teisė 5. Civilinė teisė ir darbo teisė 6. Civilinė teisė ir civilinio proceso teisė 7. Privatinės teisės sąveika su kitomis teisės šakomis bei kitomis socialinėmis normomis

3. 1.1. Civilinės teisės apibrėžimas Civilinė teisė tai visumateisės normų, kurios: • sąveikoje su moralės normomis; • reglamentuoja laisvų ir vienas kitam teisiškai nepavaldžių asmenų turtinius bei asmeninius, susijusius su turtiniais,santykius; • taip pat įstatymų numatytais atvejais taikomos ir kitiems asmeniniams (nesusijusiems su turtiniais) bei turtiniams santykiams, reglamentuojamiems viešosios teisės normomis; • teisės sistemoje suformuojaautonomišką jos elementą - teisės šaką, sudarančiąprivatinės teisės pagrindą.

4. 1.2. Civilinė ir privatinė teisė • Teisė tradiciškai skirstoma į viešąją ir privatinę. • Civilinė teisė - pagrindinė privatinės teisės šaka. • Kitos privatinės teisės šakos ar pošakės - šeimos teisė, darbo teisė ir komercinė teisė tik santykinai savarankiškos. Jos negali funkcionuoti be civilinės teisės normų.

5. 1.3. Monizmas ir dualizmas privatinėje teisėje • Atskirų šalių privatinės teisės sistemos skirstomos į monistines ir dualistines, atsižvelgiant į tai ar komercinė teisė yra atsiskyrusi nuo civilinės teisės. • Monistinėje privatinės teisės sistemoje komercinė teisė integruota į civilinės teisės sistemą ir traktuotina kaip civilinės teisės institutas (pošakė). • Dualistinėje privatinės teisės sistemoje komercinė teisė yra atskirta nuo civilinės teisės, kurios normos komerciniams santykiams taikomos tik subsidiariai. • Monistinėje sistemoje civilinė ir komercinė teisė turi bendrus principus, o dualistinėje - komercinė teisė turi atskirus principus. • Komercinės teisės atribojimo kriterijus - reglamentuojamų santykių subjektai. • Lietuvos Respublikos privatinė teisė - monistinė privatinė teisė.

6. 1.4. Civilinė teisė ir šeimos teisė • Šeimos teisė ir dualistinėje ir monistinėje privatinės teisės sistemose paprastai yra civilinės teisės sistemos dalis. • Šeimos teisės atribojimo kriterijus - santykių subjektai

7. 1.5. Civilinė teisė ir darbo teisė • Darbo teisė ir dualistinėje ir monistinėje privatinės teisės sistemoje yra atsiskyrusi nuo civilinės teisės. • Darbo santykiams civilinės teisės normos taikomos tik subsidijariai. • Darbo teisės atribojimo nuo civilinės teisės kriterijus -darbo santykių (sutarties) objektas.

8. 1.6. Civilinė teisė ir civilinio proceso teisė Teisės šakos skirstomos į materialines ir procesines. Procesinės teisės šakų normos atlieka pagalbines (apsaugines) funkcijas civilinių santykių teisinio reguliavimo mechanizme. Kilus ginčui tarp materialinio teisinio santykio šalių, jos tampa procesinių santykių subjektais (šalimis) Civilinio proceso teisė - viešosios teisės šaka, kurios normos reguliuoja asmenų (teisės subjektų) ginčų, kylančių dėl materialinės teisės šakų (daugiausia privatinės teisės) reglamentuojamų santykių įgyvendinimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką.

9. Civilinė teisė, tarptautinė privatinė ir tarptautinė viešoji teisė Tarptautinė privatinė teisė - tai nacionalinės privatinėsteisės dalis reguliuojanti privačius santykius su užsienio elementu Civiliniai teisiniai santykiai, turintys tarptautinį elementą: • Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys sudaro sandorius su užsienio valstybių asmenimis, • Lietuvos įmonės vykdo darbus ir teikia paslaugas užsienio valstybėse, • sudaromos santuokos tarp skirtingų valstybių piliečių ir t. t Tarptautinė viešoji teisė - tarptautinės teisės sinonimas. Jos reguliavimo objektas santykiai tarp suverenių valstybių Tarptautinės privatinės teisės normosunifikuojamostarptautinių sutarčių pagalba

10. Ginčo santykis (civilinė byla) pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: • 1) viena iš bylos šalių yra užsienio asmuo (užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės arba užsienio juridinis asmuo); • 2) ginčo objektas yra užsienyje (užsienio valstybėje yra nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, esantis ginčo objektu; užsienio valstybėje buvo atliekami ginčo objektu esantys darbai ar teikiamos paslaugos ir t. t.); • 3) juridinis faktas, kurio pagrindu atsirado pasikeitė ar pasibaigė šalių teisiniai santykiai, įvyko ar buvo atliktas užsienio valstybėje (užsienio valstybėje buvo sudaryta sutartis, išduotas čekis, sudaryta ar nutraukta santuoka, surašytas testamentas, žalos padarymo vieta yra užsienio valstybėje ir t. t.); • 4) teismo ar arbitražo sprendimas, kurį prašoma įvykdyti Lietuvoje, priimtas užsienio valstybėje; • 5) įrodymai, reikalingi civilinėje byloje, yra užsienio valstybėje; • 6) teismo pranešimus ar šaukimus reikia siųsti asmeniui, esančiam užsienio valstybėje, arba užsienio valstybėje reikia atlikti kitus procesinius veiksmus. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga Aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21d. nutarimu Nr. 28.Teismų praktika Nr.14 (žr. sk. Apžvalgos)