1 / 97

VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI

VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI. Lektorė Ona Dadonienė III dalis 2009 m. 20-asis VSAFAS BENDROSIOS NUOSTATOS. Standartas netaikomas : valstybės finansinei paramai, teikiamai kaip mokesčių lengvatos VSS;

neve-walton
Download Presentation

VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAI Lektorė Ona Dadonienė III dalis 2009 m.

  2. 20-asis VSAFASBENDROSIOS NUOSTATOS Standartas netaikomas: • valstybės finansinei paramai, teikiamai kaip mokesčių lengvatos VSS; • mokesčių ir socialinių įmokų pajamų, taip pat kitų pajamų, kurias administruojantis VSS, remdamasis teisės aktų nustatyta tvarka, privalo neatlygintinai pervesti į biudžetą, sumoms, kurioms taikomas 9-asis VSAFAS; • tiesioginiams grynųjų pinigų ar kito turto įnašams į VSS grynąjį turtą.

  3. 20-asis VSAFASGAUTŲ IR GAUTINŲ FINANSAVIMO SUMŲ PRIPAŽINIMAS IR REGISTRAVIMAS GAVĖJO APSKAITOJE VSS finansavimo sumos pagal šaltinius skirstomos į: • finansavimo sumas iš valstybės biudžeto; • finansavimo sumas iš savivaldybės biudžeto; • finansavimo sumas iš ES, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų; • finansavimo sumas iš kitų šaltinių.

  4. 20-asis VSAFASGAUTŲ IR GAUTINŲ FINANSAVIMO SUMŲ PRIPAŽINIMAS IR REGISTRAVIMAS GAVĖJO APSKAITOJE VSS finansavimo sumos pagal paskirtį skirstomos į: • finansavimo sumas nepiniginiam turtui įsigyti, kurios apima ne tik finansavimo sumas turtui, tokiam kaip IMT, NT, investicijos į kitų subjektų nuosavybės vertybinius popierius, BT ir atsargos, įsigyti, bet ir finansavimo sumas, gautas nemokamai arba už simbolinį atlygį įsigytą nepiniginį turtą, kuris apskaitoje registruojamas tikrąja verte; • finansavimo sumas kitoms išlaidoms kompensuoti.

  5. 20-asis VSAFASGAUTŲ IR GAUTINŲ FINANSAVIMO SUMŲ PRIPAŽINIMAS IR REGISTRAVIMAS GAVĖJO APSKAITOJE Prie finansavimo sumų nepriskiriama: • sumos, gautos teisės aktų nustatyta mokesčių pajamų perskirstymo tarp atskirų savivaldybių tvarka; • palūkanos, kurių nereikia mokėti pagal beprocentes paskolas arba paskolas, teikiamas už sumažintas palūkanas; • turtas, VSS gautas naudoti panaudos, veiklos nuomos, pasaugos ir kitais pagrindais, kurio apskaitą toliau tvarko turto davėjas; • trečiųjų asmenų neatlygintinai suteiktos paslaugos (techninė pagalba, savanoriškas darbas ir kitos), kurių tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta ir kurios nėra reikšmingos VSS.

  6. 20-asis VSAFASGAUTŲ IR GAUTINŲ FINANSAVIMO SUMŲ PRIPAŽINIMAS IR REGISTRAVIMAS GAVĖJO APSKAITOJE Gautos ir gautinos finansavimo sumos, išskyrus Valstybės / savivaldybės biudžeto asignavimus, pripažįstamos ir registruojamos gavėjo apskaitoje kaip turtas ir kaip finansavimo sumos, jeigu jos atitinka abu šiuos kriterijus: • finansavimo sumų gavėjas užtikrina, kad tenkinamos finansavimo sumų davėjo jam nustatytos sąlygos finansavimo sumoms gauti. • yra finansavimo sumų davėjo sprendimų ar kitų raštiškų įrodymų, kad finansavimo sumos bus suteiktos ir pinigai bus pervesti ar kitas turtas bus perduotas.

  7. 20-asis VSAFASGAUTŲ IR GAUTINŲ FINANSAVIMO SUMŲ PRIPAŽINIMAS IR REGISTRAVIMAS GAVĖJO APSKAITOJE Finansavimo sumos registruojamos ir tuo atveju, jei turtas gaunamas iš kitų asmenų nemokamai (dovanojimo, paveldėjimo ar kitu būdu) arba už simbolinį atlygį. Registruojama finansavimo suma yra lygi: • gauto turto tikrajai vertei arba • gauto turto tikrosios vertės ir simbolinio atlygio, jei yra, skirtumui.

  8. 20-asis VSAFASGAUTŲ IR GAUTINŲ FINANSAVIMO SUMŲ PRIPAŽINIMAS IR REGISTRAVIMAS GAVĖJO APSKAITOJE VSS finansavimo sumas didina: • gautinos finansavimo sumos; • gautos finansavimo sumos gavimo momentu; • nemokamai gautas turtas.

  9. 20-asis VSAFASGAUTŲ IR GAUTINŲ FINANSAVIMO SUMŲ PRIPAŽINIMAS IR REGISTRAVIMAS GAVĖJO APSKAITOJE VSS finansavimo sumas mažina: • į biudžetą arba asignavimų valdytojui grąžintos arba grąžintinos finansavimo sumos; • kitiems subjektams pervestos arba perduotos gautos finansavimo sumos jų arba davėjo funkcijoms ir programoms vykdyti; • VSS panaudotos finansavimo sumos savo patirtoms sąnaudoms finansuoti; • turto perdavimas kitam subjektui; • turto pardavimas kitam subjektui; • ilgalaikio turto, įsigyto iš finansavimo sumų arba gauto nemokamai, nuvertėjimo nuostoliai 22-ajame VSAFAS nustatyta tvarka.

  10. 20-asis VSAFASSUTEIKTŲ IR PERDUOTŲ KITAM VSS FINANSAVIMO SUMŲ REGISTRAVIMAS APSKAITOJE Paprastai tik valstybė, savivaldybės ir išteklių fondai, pervedę ar pripažinę pervestinomis finansavimo sumas, patiria finansavimo sąnaudų. Kiti VSS gali patirti finansavimo sąnaudų šiais atvejais: • jei VSS uždirbo pajamų, ir šias lėšas skyrė finansuoti kitų subjektų turto įsigijimui ar kitoms išlaidoms; • jei VSS pervedė lėšas ne VSS. VSS, gaunantys finansavimo sumas, kurias perduoda kitiems VSS arba panaudoja savo veiklai finansuoti, išskyrus valstybę, savivaldybes ir išteklių fondus, finansavimo sąnaudų nepatiria.

  11. 20-asis VSAFASFINANSAVIMO PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA Kai finansavimo sumos (gauti asignavimai arba pavedimų lėšos) skirtos paties VSS veiklai finansuoti, t. y. nepiniginiam turtui įsigyti ar kitoms išlaidoms kompensuoti, šios finansavimo sumos yra mažinamos, jas pripažįstant finansavimo pajamomis remiantis šio standarto nuostatomis.

  12. 20-asis VSAFASFINANSAVIMO PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA Siekdamas užtikrinti pajamų ir sąnaudų palyginimą, VSS, patyręs sąnaudų, kurios vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais turi būti kompensuotos, kai netenkinamas nustatytas gautinų finansavimo sumų pripažinimo kriterijus: • patirtų sąnaudų sumą registruoja kaip sukauptas sąnaudas, • taip pat sukauptas finansavimo pajamas (sukauptas gautinas sumas) ir • finansavimo pajamas, apie tai pateikdamas pažymą VSS, kuris kitą ataskaitinį laikotarpį suteiks (perduos) finansavimo sumas toms sąnaudoms kompensuoti. Finansavimo sumų davėjas, gavęs pažymą, registruoja savo apskaitoje sukauptą įsipareigojimą kaip finansavimo sąnaudas ir sukauptas finansavimo sąnaudas.

  13. 20-asis VSAFASINFORMACIJOS PATEIKIMAS FA AIŠKINAMAJAME RAŠTE Aukštesniojo lygio AR turi būti pateikta informacija apie finansavimo sumas pagal šio standarto 2 priede pateiktą formą (VSS, finansavimo sumas gavę ne iš visų pateiktoje formoje nurodytų finansavimo šaltinių, pildydami ją, jiems neaktualias eilutes gali panaikinti). Žemesniojo lygio AR turi būti pateikta tokia informacija apie finansavimo sumas (VSS, finansavimo sumas gavę ne iš visų pateiktose formose nurodytų finansavimo šaltinių, pildydami jas, jiems neaktualias eilutes gali panaikinti): • finansavimo sumos, išskyrus pavedimų ir kitas lėšas, pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį pagal šio standarto 3 priede pateiktą formą; • pavedimų ir kitos lėšos pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį gavėjo apskaitoje pagal šio standarto 4 priede pateiktą formą.

  14. 20-asis VSAFASBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS VSS, taikydamas šį standartą pirmą kartą, turi įvertinti nepiniginį turtą, kaip nurodoma kituose VSAFAS ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose VSAFAS taikymą pirmą kartą. Pradinėje žemesniojo lygio finansinės būklės ataskaitoje pagal VSAFAS finansavimo sumos yra prilyginamos balansinei IMT, NT, finansinio turto, BT ir atsargų vertei.

  15. 20-asis VSAFASUŽDUOTIS BĮ pagal patvirtintą programos sąmatą pirko patalpų valymo paslaugas. Vykdytojas, atlikęs darbus 2010-01-31 d. pateikė 500 Lt sąskaitą faktūrą. 2010-02-03 d. BĮ pateikė mokėjimo paraišką, neviršijančią patvirtintos sąmatos sav. administracijai. 2010-02-05 d. BĮ pervedamos finansavimo sumos iš sav. biudžeto. 2010-02-06 d. BĮ sumoka Vykdytojui. Atvaizduokite buhalterinių sąskaitų korespondencijas. Sąskaitų planas 2225001 Gautinos finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto 2282601 Kitos sukauptos pajamos 2412101 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose LTL (biudžeto asignavimai) 4152001 Finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto išlaidoms (gautinos) 4252001 Finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto dalis kitoms išlaidoms (gautos) 4252002 Finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto kitoms išlaidoms (panaudotos) 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams 7025001 Panaudotų finansavimo sumų iš savivaldybės biudžeto kitoms išlaidoms pajamos 8712001 Kitų paslaugų sąnaudos

  16. 20-asis VSAFASUŽDUOTIS Sprendimas Registruojama mokėtina suma už paslaugas: D 8712001 Kitų paslaugų sąnaudos 500 Lt K 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams 500 Lt Pripažįstamos finansavimo pajamos suma, lygia pripažintoms sąnaudoms, ir sukauptos pajamos: D 2282601 Kitos sukauptos pajamos 500 Lt K 7025001 Panaudotų finansavimo sumų iš sav. biudžeto kitoms išlaidoms pajamos 500 Lt Pateikus s-bei mokėjimo paraišką, registruojamos gautinos finansavimo sumos: D 2225001 Gautinos finansavimo sumos iš sav. biudžeto 500 Lt K 2282601 Kitos sukauptos pajamos 500 Lt D 4252002 Finansavimo sumos iš sav. biudžeto kitoms išlaidoms (panaudotos) 500 Lt K 4152001 Finansavimo sumos iš sav. biudžeto išlaidoms (gautinos) 500 Lt

  17. 20-asis VSAFASUŽDUOTIS Gavus lėšas pagal pateiktą mokėjimo paraišką, registruojamos įplaukos ir gautos finansavimo sumos: D 2412101 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose LTL (biudžeto asignavimai) 500 Lt K 2225001 Gautinos finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto 500Lt D 4152001 Finansavimo sumos iš sav. biudžeto išlaidoms (gautinos) 500 Lt K 4252001 Finansavimo sumos iš sav. biudžeto dalis kitoms išlaidoms (gautos) 500 Lt Registruojamas apmokėjimas vykdytojui: D 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams 500 Lt K 2412101 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose LTL (biudžeto asignavimai) 500 Lt

  18. 20-asis VSAFASUŽDUOTIS Sąskaitų likučiai 2010-02-06 d.: 2225001 Gautinos finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto – 0 L 2282601 Kitos sukauptos pajamos – 0 Lt 2412101 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose LTL (biudžeto asignavimai) – 0 Lt 4152001 Finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto kitoms išlaidoms (gautinos) – 0 Lt 4252001 Finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto dalis kitoms išlaidoms (gautos) – (500 Lt) 4252002 Finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto kitoms išlaidoms (panaudotos) – 500 Lt 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams – 0 Lt 7025001 Panaudotų finansavimo sumų iš savivaldybės biudžeto kitoms išlaidoms pajamos – (500 Lt) 8712001 Kitų paslaugų sąnaudos – 500 Lt

  19. 21-asis VSAFAS • BENDROSIOS NUOSTATOS; • SANDORIŲ UŽSIENIO VALIUTA PIRMINIS PRIPAŽINIMAS; • VALIUTINIŲ STRAIPSNIŲ VERTINIMAS PO PIRMINIO PRIPAŽINIMO.

  20. 21-asis VSAFASVALIUTINIŲ STRAIPSNIŲ VERTINIMAS PO PIRMINIO PRIPAŽINIMO Nepiniginių straipsnių, t. y.: • turto, vertinamo ir apskaitoje registruojamo įsigijimo savikainos metodu, ir įsipareigojimų, vertinamų ir apskaitoje registruojamų savikainos metodu, įsigijimo savikaina (savikaina), nustatyta užsienio valiuta, perskaičiuojama ir apskaitoje registruojama FA rinkinio valiuta taikant pirminio pripažinimo (sandorio) dieną galiojusį valiutos kursą ir vėliau dėl užsienio valiutos kurso pasikeitimo neperskaičiuojama. Nepiniginių straipsnių, t. y.: • turto ir įsipareigojimų, vertinamų ir apskaitoje registruojamų tikrosios vertės metodu, tikroji vertė, nustatyta užsienio valiuta, perskaičiuojama ir apskaitoje registruojama FA rinkinio valiuta taikant tikrosios vertės nustatymo dieną galiojusį užsienio valiutos kursą.

  21. 21-asis VSAFASBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS VSS, taikydamas šį standartą pirmą kartą, inventorizuoja ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusius sąskaitų, kuriose registruotos sumos, pirminiuose apskaitos dokumentuose išreikštos užsienio valiuta, likučius, perskaičiuoja juos ir registruoja apskaitoje pagal valiutos kursą, galiojusį perėjimo prie šio standarto dieną. Visi dėl šio standarto taikymo atsirandantys pakeitimai apskaitoje turi būti registruojami pagal 7-ojo VSAFAS reikalavimus.

  22. 21-asis VSAFASUŽDUOTIS BĮ 2010-11-15 d. nusprendžia pirkti techninę literatūrą už 1000 USD iš lėšų, gautų pardavus BĮ turtą ir nusiperka 1000 USD. Valiutos kursas 2.7 Lt. 2010-12-15 d. BĮ sumoka 100 USD avansą. Literatūra gaunama 2011-01-10 d. ir pardavėjas pritaiko 50 USD nuolaidą, apie kurią BĮ sužino tik 2011-01-10 d. Valiutos kursas 2.8 Lt. Atvaizduokite susijusias buhalterinių sąskaitų korespondencijas, įskaitant pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymą 2010-12-31 d. Sąskaitų planas 1209401 Kito ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina 2111101 Išankstiniai apmokėjimai nesusijusiems tiekėjams 2412103 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose litais ( .....) – 2 700 Lt 2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose JAV doleriais 3100001 Sukauptas einamųjų metų perviršis ar deficitas 3100002 Sukauptas praėjusių metų perviršis ar deficitas 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams 7630001 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka 8930001 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka

  23. 21-asis VSAFASUŽDUOTIS Sprendimas 1. 2010-11-15 d. BĮ nusiperka 1000 USD. Valiutos kursas 2.7 Lt. Registruojamas 1 000 USD pirkimas už 2 700 Lt: D 2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose USD – 2 700 Lt K 2412103 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose litais (...) – 2 700 Lt 2. 2010-12-15 d. BĮ sumoka 100 USD avansą. Valiutos kursas 2.7 Lt. Registruojamas 100 USD (ekvivalentas – 270 Lt ) išankstinis apmokėjimas: D 2111101 Išankstiniai apmokėjimai nesusijusiems tiekėjams – 270 Lt K 2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose USD – 270 Lt Liko sumokėti 900 USD. 2010-12-31 d. perskaičiuojamas valiutos likučio kursas banke. Valiutos kursas 2.6 Lt 900 x 2.6 = 2340 Lt. 2010-12-31 d. perskaičiuojamas išankstinio mokėjimo valiutos kursas. Valiutos kursas 2.6 Lt 100 x 2.6 = 260 Lt.

  24. 21-asis VSAFASUŽDUOTIS 3. Pripažįstama neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka (valiutai banke) (2010-12-31 d.) D 8930001 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 90 Lt K 2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose USD – 90 Lt 4. Pripažįstama neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka (išankstinio apmokėjimo vertei) (2010-12-31 d.) D 8930001 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 10 Lt K 2111101 Išankstiniai apmokėjimai nesusijusiems tiekėjams – 10 Lt 5. Metų pabaigoje uždaromos pajamų ir sąnaudų sąskaitos (2010-12-31 d.) D 3100001 Sukauptas einamųjų metų perviršis ar deficitas – 100 Lt K 8930001 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka –100 Lt

  25. 21-asis VSAFASUŽDUOTIS 6. Sukauptas einamųjų metų perviršis ar deficitas perkeliamas į sukauptą praėjusių metų perviršį ar deficitą (2011-01-01 d.) D 3100002 Sukauptas praėjusių metų perviršis ar deficitas – 100 Lt K 3100001 Sukauptas einamųjų metų perviršis ar deficitas – 100 Lt 7. 2011-01-10 d. registruojama mokėtina suma –950 USD (ekvivalentas – 2 660 Lt) D 1209401 Kito IMT įsigijimo savikaina – 2 660 Lt K 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams – 2 660 Lt 8. Registruojama išankstinio 100 USD (280 Lt)apmokėjimo suma, mažinama mokėtina suma tiekėjui ir pripažįstama teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka ((2,8 – 2,6)*100 USD) (2011-01-10 d.) D 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams – 280 Lt K 2111101 Išankstiniai apmokėjimai nesusijusiems tiekėjams – 260 Lt K 7630001 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 20 Lt

  26. 21-asis VSAFASUŽDUOTIS 9. Registruojamas 850 USD (2 380 Lt) mokėjimas tiekėjui ir pripažįstama teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka (2011-01-10 d.) D 6910001 Mokėtinos sumos tiekėjams – 2 380 Lt K 2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose USD – 2 210 Lt K 7630001 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 170 Lt 10. Registruojamas 50 JAV dolerių (140 Lt) konvertavimas ir pripažįstama teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka (2011-01-10 d.) D 2412103 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose litais ( .....) – 140 Lt K 7630001 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 10 Lt K 2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose USD – 130 Lt

  27. 21-asis VSAFASUŽDUOTIS Sąskaitų likučiai (2010-01-10 d.): 1209401 Kito ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina – 2 660 Lt 2111101 Išankstiniai apmokėjimai nesusijusiems tiekėjams – 0 Lt 2412103 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose litais ( ....) – 140 Lt 2412202 Pinigai Lietuvos komercinių bankų sąskaitose USD – 0 Lt 3100001 Sukauptas einamųjų metų perviršis ar deficitas – 0 Lt 3100002 Sukauptas praėjusių metų perviršis ar deficitas – 100 Lt 7630001 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – (200 Lt) 8930001 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 0 Lt

  28. 22-asis VSAFASBENDROSIOS NUOSTATOS Standarte vartojamos sąvokos: • Įplaukų duodantis VSS turtas – turtas, kurį VSS valdo, juo disponuoja ir jį naudoja įplaukoms iš komercinės veiklos gauti. • Įplaukų duodančio turto naudojimo vertė – dabartinė vertė grynųjų būsimųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi gauti įplaukų duodantį VSS turtą naudojant ir (arba) jį perleidus. • Įplaukų duodančio turto vienetas – mažiausias turto vienetas, kurį nuolat naudojant gaunamos įplaukos, paprastai nepriklausančios nuo įplaukų, gaunamų naudojant kitą turto vienetą. • Įplaukų neduodančio turto naudojimo vertė – dabartinė turto vertė, apskaičiuojama įvertinus įplaukų neduodančio turto panaudojimo galimybes. • VSS turto nuvertėjimas – į apskaitą įtraukto turto vieneto balansinės vertės sumažėjimas. • VSS turto nurašymas iš apskaitos – turto vieneto išbraukimas iš tą turtą valdančio, naudojančio ir juo disponuojančio VSS buhalterinės apskaitos registrų.

  29. 22-asis VSAFASNEMATERIALIOJO IR ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NUVERTĖJIMO POŽYMIAI Pagrindiniai turto nuvertėjimo požymiai yra šie: Išoriniai požymiai: • reikšmingai sumažėjusi turto teikiamų paslaugų ar juo gaminamų produktų paklausa; • per ataskaitinį laikotarpį turto rinkos vertė sumažėjo reikšmingai daugiau, negu būtų sumažėjusi dėl įprastinio turto naudojimo per tą patį laikotarpį; • per ataskaitinį laikotarpį VSS veiklos technologinėje, teisinėje aplinkoje arba vyriausybės politikoje įvyko reikšmingų pokyčių, susijusių su VSS turimo turto naudojimo apimtimi ir pobūdžiu, kurie daro neigiamą poveikį VSS veiklos rezultatams.

  30. 22-asis VSAFASNEMATERIALIOJO IR ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NUVERTĖJIMO POŽYMIAI Vidiniai požymiai: • yra įrodymų, kad turtas ar turto dalis yra sugadinta; • VSS turi turto, kuris dar nėra visiškai nudėvėtas (amortizuotas), tačiau jau nebenaudojamas veikloje; • per ataskaitinį laikotarpį įvyko (arba jie yra tikėtini netolimoje ateityje) reikšmingų ilgalaikių pokyčių, susijusių su turto naudojimo apimtimi ir pobūdžiu, tokių kaip: • turto galimybių neišnaudojimas (prastovos); • planuojama nutraukti ar restruktūrizuoti veiklą, kurią vykdant naudojamas šis turtas; • planuojama perleisti turtą anksčiau, negu iki tol tikėtasi, ir • panašūs pokyčiai, darantys neigiamą poveikį VSS veiklos rezultatams.

  31. 22-asis VSAFASNEMATERIALIOJO IR ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NUVERTĖJIMO POŽYMIAI • VSS turi nebaigtų statyti objektų, kurių nežadama užbaigti arba kuriuos užbaigti būtų ekonomiškai nenaudinga; • iš turto nuomos gaunamos pajamos nepadengia to turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ir kitų to turto eksploatavimo išlaidų; • turtui eksploatuoti ir prižiūrėti reikia daugiau išlaidų, nei buvo numatyta iš pradžių; • pinigų srautai iš įplaukų duodančio turto naudojant jį uždirbamos pajamos yra reikšmingai mažesni nei buvo numatyta; • yra informacijos iš VSS darbuotojų, valstybės tarnautojų ar padalinių, parodančios, kad turto naudojimo vertė yra žymiai mažesnė nei tikėtasi. Tai galėtų būti pranešimai apie nenaudojamą turtą ir panašiai.

  32. 22-asis VSAFASTURTO GRYNOJI REALIZAVIMO VERTĖ Jei nuolat naudojamas atskiras turto vienetas neduoda įplaukų, kurias būtų galima pagrįstai atskirti nuo kito turto duodamų įplaukų, VSS turi apskaičiuoti įplaukų duodančio turto vieneto (šiuo atveju visos turto grupės), kuriam tas turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Jei atskiras turto vienetas neduoda įplaukų, VSS gali pasirinkti įvairių požymių, pagal kuriuos turtas grupuojamas į įplaukų duodančius vienetus (šiuo atveju į turto grupes). Pvz.: turtas gali būti priskiriamas prie tam tikros turto grupės pagal struktūrinius padalinius, įplaukų pobūdį ir pan.

  33. 22-asis VSAFASĮPLAUKŲ DUODANČIO TURTO NAUDOJIMO VERTĖ Įplaukų duodančio turto vieneto naudojimo vertė yra lygi grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinei vertei, kuri apskaičiuojama diskontuojant grynuosius būsimuosius pinigų srautus, kuriuos numatoma gauti naudojant turtą ir jį perleidžiant.

  34. 22-asis VSAFASĮPLAUKŲ DUODANČIO TURTO NAUDOJIMO VERTĖ Apskaičiuojant grynuosius būsimuosius pinigų srautus, įtraukiamos šios įplaukos ir išmokos: • įplaukos, numatomos gauti nuolat naudojant turtą; • numatomos išmokos, susijusios su to turto naudojimu; • numatomos remonto ir eksploatavimo išlaidos, reikalingos išlaikyti turto būklei tokiai, kad turtas atitiktų nustatytą pirminį jo pajėgumą; • įplaukos, numatomos gauti perleidus turtą, jei jos yra pagrįstai tikėtinos.

  35. 22-asis VSAFASĮPLAUKŲ DUODANČIO TURTO NAUDOJIMO VERTĖ Apskaičiuojant grynuosius būsimuosius pinigų srautus, neįtraukiamos šios numatomos įplaukos ir išmokos: • kurios susidarytų dėl būsimo reorganizavimo, jeigu nėra įsipareigojimo jo vykdyti; • kurios susidarytų dėl būsimųjų investicijų ar rekonstrukcijos, kuri pagerintų turto naudingąsias savybes ir (ar) padidintų jo vertę; • susijusios su finansine veikla (pvz.: palūkanos).

  36. 22-asis VSAFASĮPLAUKŲ NEDUODANČIO TURTO NAUDOJIMO VERTĖ Turto naudojimo vertei nustatyti gali būti naudojami šie būdai: • proporcingo nuvertėjimo; • nudėvėtų (amortizuotų) turto atkūrimo išlaidų; • turto naudojimo galimybių proporcijos; • turto remonto (rekonstravimo) išlaidų.

  37. 22-asis VSAFASPROPORCINGO NUVERTĖJIMO BŪDAS Turto naudojimo vertė yra apskaičiuojama taip: NV = LV * N, kai NV – turto naudojimo vertė; LV – turto balansinė vertė prieš turto nuvertėjimo įvertinimą; N – turto dalis, kuri gali būti naudojama po įvykių, lėmusių turto nuvertėjimą.. Pavyzdys. Gaisro metu buvo apgadintas keturių aukštų administracinis pastatas. Dėl gaisro ir gesinimo metu padarytų nuostolių vienas pastato aukštas yra nebetinkamas naudoti. Pastato balansinė vertė prieš gaisrą sudarė 1 000 000 litų. Kadangi ¼ (25 %) pastato dalis netinkama naudoti, tinkama naudoti liko ¾ (75 %) pastato. Pastato naudojimo vertė po gaisro sudaro 750 000 litų (1 000 000 * 75 % = 750 000). Turto nuvertėjimo nuostoliai sudaro 250 000 litų (1 000 000 – 750 000 = 250 000).

  38. 22-asis VSAFASNUDĖVĖTŲ (AMORTIZUOTŲ) TURTO ATKŪRIMO IŠLAIDŲ BŪDAS Taikant nudėvėtų (amortizuotų) turto atkūrimo išlaidų būdą turto naudojimo vertė nustatoma taip: NV = TAI - SN, kai NV – turto naudojimo vertė; TAI – turto atkūrimo išlaidos. Tai tokios išlaidos, kurias VSS patirtų, jei atkurtų turtą, jį rekonstruodamas ar keisdamas į kitą turtą taip, kad būtų išlaikyta prieš turto nuvertėjimą buvusi turto teikiama ekonominė nauda. Turto atkūrimo išlaidos yra lygios turto pakeitimo (naujo įsigijimo) arba pasigaminimo išlaidoms – priklausomai nuo to, kurios yra mažesnės; SN – sukaupto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma, apskaičiuota pagal tokį nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą, kad atitiktų esamo nudėvėto (amortizuoto) turto prieš jo nuvertėjimo vertinimą būklę. Dažniausiai tai yra toks pats nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas, koks buvo prieš turto nuvertėjimo vertinimą.

  39. 22-asis VSAFASTURTO NAUDOJIMO GALIMYBIŲ PROPORCIJOS BŪDAS Taikant turto naudojimo galimybių proporcijos būdą, turto naudojimo vertė yra nustatoma taip: NV = (TAI – SN) * p, kai NV – turto naudojimo vertė; TAI – turto atkūrimo išlaidos; SN – sukaupto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma; p – numatoma panaudoti pajėgumo dalis (proporcija).

  40. 22-asis VSAFASTURTO REMONTO (REKONSTRAVIMO) IŠLAIDŲ BŪDAS Taikant turto remonto (rekonstravimo) išlaidų būdą turto naudojimo vertė nustatoma taip: NV = (TAI – SN) – TRI, kai NV – turto naudojimo vertė; TAI – turto atkūrimo išlaidos; SN – sukaupto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma; TRI – turto remonto (rekonstravimo) išlaidos – išlaidos, reikalingos turto naudingumui atkurti iki lygio, buvusio prieš ūkinį įvykį, dėl kurio sumažėjo turto vertė.

  41. 22-asis VSAFAS IŠANKSTINIŲ APMOKĖJIMŲ IR KITO TRUMPALAIKIO TURTO NUVERTĖJIMAS TURTO NUVERTĖJIMO PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA NT IR IMT NUVERTĖJIMO PANAIKINIMAS IŠANKSTINIŲ APMOKĖJIMŲ IR KITO TRUMPALAIKIO TURTO NUVERTĖJIMO PANAIKINIMAS

  42. 22-asis VSAFASINFORMACIJOS PATEIKIMAS FA AIŠKINAMAJAME RAŠTE AR apie kiekvieną turto grupę turi būti pateikta ši informacija: • nurodoma turto nuvertėjimo nuostolių suma, pripažinta buhalterinėje apskaitoje ir parodyta veiklos rezultatų ataskaitoje ir (arba) grynojo turto pokyčių ataskaitoje; • nurodoma panaikintų ar sumažintų turto nuvertėjimo nuostolių suma, pripažinta buhalterinėje apskaitoje ir parodyta veiklos rezultatų ataskaitoje ir (arba) grynojo turto pokyčių ataskaitoje.

  43. 22-asis VSAFASINFORMACIJOS PATEIKIMAS FA AIŠKINAMAJAME RAŠTE Apie visus per ataskaitinį laikotarpį pripažintus, panaikintus ar sumažintus turto nuvertėjimo nuostolius turi būti pateikta tokia informacija, t. y. nurodoma: • įvykiai ir aplinkybės, dėl kurių jie buvo pripažinti, panaikinti ar sumažinti; • atskiro turto pobūdis; • veiklos segmentas, kuriame šis turtas naudojamas;

  44. 22-asis VSAFASINFORMACIJOS PATEIKIMAS FA AIŠKINAMAJAME RAŠTE • ar turto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis jo grynąja realizavimo verte ar naudojimo verte; • jei turto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis grynąja realizavimo verte, – grynosios realizavimo vertės nustatymo būdas (t. y. ar pardavimo kaina buvo nustatyta remiantis aktyviosios rinkos kainomis ar kuriuo kitu būdu); • jei turto atsiperkamoji vertė buvo nustatyta remiantis jo naudojimo verte, – būdas, taikytas apskaičiuojant naudojimo vertę.

  45. 22-asis VSAFASINFORMACIJOS PATEIKIMAS FA AIŠKINAMAJAME RAŠTE Žemesniojo lygio AR turi nurodytos pagrindinės įvertinimų prielaidos, kuriomis buvo remtasi nustatant turto atsiperkamąsias vertes per ataskaitinį laikotarpį, įvertinimo prielaidų keitimai, dėl kurių pasikeitė IMT ir NT atsiperkamoji vertė ar išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto grynoji vertė, taip pat tokių keitimų priežastys. Prielaidų, kuriomis remiantis vertintas nuvertėjimas keitimo pavyzdžiai: • pasikeičia atsiperkamosios vertės nustatymo būdas (pvz., praėjusį ataskaitinį laikotarpį atsiperkamoji vertė buvo nustatoma remiantis grynąja realizavimo verte, o ataskaitinį laikotarpį – naudojimo verte); • kai atsiperkamoji vertė nustatoma remiantis naudojimo verte, įvertinimas gali pasikeisti, jei pasikeičia grynųjų būsimųjų pinigų srautų suma, skaičiavimo laikotarpis ar diskonto normos; • kai atsiperkamoji vertė nustatoma remiantis grynąja realizavimo verte, įvertinimas gali pasikeisti, jei pastaroji reikšmingai padidėja.

  46. 22-asis VSAFASPAVYZDYS 1. Registruojamas gautinų sumų nuvertėjimas: D 8709XXX Nuvertėjimo, nurašytų sumų, atidėjinių sąnaudos K 21XXXX3 Išankstinių apmokėjimų nuvertėjimas arba K 22XXXX3 Per vienerius metus gautinų sumų nuvertėjimas 2. Registruojamas gautinų pajamų nuvertėjimo kompensavi-mas (jei nuvertėjimas registruojamas gautinoms sumoms už parduotą ilgalaikį turtą arba atsargas): D 69531XX Sukauptos pervestinos sumos K 744XXXX Prekių, turto, paslaugų gautinų sumų nuvertėjimo ir nurašymo kompensavimas

  47. 24-asis VSAFASBENDROSIOS NUOSTATOS Standartas taikomas darbo užmokesčio ir kitų išmokų pinigais ir natūra, mokamų pagal sutartis, teisės aktus arba numatomų mokėti pagal VSS neatšaukiamąjį pasižadėjimą, apskaitai: • išmokų darbuotojams ir VSS, kaip darbdavio, įmokų darbuotojų naudai: • darbo užmokesčio pagal darbo sutartis ar kitus darbo ar tarnybos apmokėjimą reglamentuojančius teisės aktus; • kitų išmokų, kurias privaloma mokėti pagal teisės aktus (pvz.: išeitinių išmokų); • darbdavio įmokų į išteklių fondus arba įmokų kitiems subjektams darbuotojo naudai (pvz.: draudimo bendrovėms); • atlygio už suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises pagal kitas nei darbo sutartis, kurios apskaitos tikslais pagal šį standartą priskiriamos prie su darbo santykiais susijusių sutarčių. Šiame standarte laikoma, kad sutartis atitinka darbo santykių esmę, jei joje susitariama dėl Darbo kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų ir darbo apmokėjimo sąlygų; • darbdavio socialinių išmokų.

  48. 24-asis VSAFASBENDROSIOS NUOSTATOS Standartas netaikomas apskaitai: • socialinės paramos ir pašalpų pagal teisės aktus, užtikrinančius socialines garantijas, mokamų iš išteklių fondų; • išmokų, mokamų iš išteklių fondų darbuotojams, jų šeimų nariams ar kitiems asmenims pasibaigus darbo (tarnybos) laikotarpiui, išskyrus mokamų iš darbdavio lėšų; • išmokų darbuotojams nutraukus su jais darbo sutartį dėl subjekto restruktūrizavimo, kurioms taikomas 18-asis VSAFAS ,,Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“; • piniginių dovanų ir laimėjimų (prizų), premijų ir valstybės stipendijų, skiriamų sportininkams, kultūros ir meno kūrėjams, mokslininkams ir kitiems, stipendijų studentams ir kitų panašių išmokų, kurių apskaitai taikomos 11-ojo VSAFAS nuostatos.

  49. 24-asis VSAFASIŠMOKŲ GRUPAVIMAS Išmokų darbuotojams, kurias moka VSS, rūšys pagal įsipareigojimo pobūdį: • išmokos darbuotojams, tiesiogiai susijusios su darbo santykiais, tokios kaip darbo užmokestis, darbo užmokestis už kasmetines atostogas, vienkartinės išmokos, ir darbdavio socialinio draudimo įmokos; • išeitinės išmokos; • išmokos darbuotojams už suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises pagal kitas nei darbo sutartis, savo ekonomine prasme atitinkančias darbo sutartis; • darbdavio socialinės išmokos darbuotojams (pvz.: išlaidų kompensacijos, vienkartinės pašalpos ir pan.); • kitos išmokos, kurių negalima priskirti prie išvardytų išmokų (pvz.: nemokamai suteikiamas būstas, apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, draudimo įmokos, nemokamai perduodamas turtas ar teikiamos paslaugos).

  50. 24-asis VSAFASTRUMPALAIKĖS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS Mokamas ne darbo laikas skirstomas į: • kaupiamąjį; • nekaupiamąjį. Kaupiamąjį mokamą ne darbo laiką galima perkelti ir išnaudoti būsimaisiais laikotarpiais, jei einamąjį laikotarpį sukauptas mokamas ne darbo laikas buvo nevisiškai išnaudotas (pvz.: nepanaudotos kasmetinės atostogos).

More Related