Modulių sankiba ir ri šlumas

1. Modulių sankiba ir rišlumas asist. V.Giedrimas

2. Planas • Moduliai • Modulių sankiba • Modulių rišlumas

3. Moduliai

4. Moduliai

5. Moduliai • Moduliu vadinama aprėpiamo dydžio programos dalis, turinti aiškiai nusakytą ir formaliu būdu aprašytą interfeisą.

6. Moduliai • Naudojimosi moduliu būdai: • modulį įterpiant į pradinį programos tekstą, • prijungti redaguojant ryšius • kviesti dinamiškai. • Aktyvinimo mechanizmai: • moduliuose daryti tiesiogines nuorodas į kitus modulius, • perduoti moduliams valdymą įvykus pertraukimui • Vykdymo būdai • Nuoseklusis • Lygiagretusis (vykdomos kelios gijos)

7. Modulių sankiba

8. Modulių sankiba • Modulių sankiba apibūdina ne konkretaus modulio, o visos moduliarizuotos programų sistemos savybes.

9. Modulių sankiba • Tarpmodulinis ryšys – nuoroda vieno modulio tekste į kitame modulyje esantį resursą, siekiant pasinaudoti tuo resursu. • Jei tokia nuoroda daroma per formaliai specifikuotą interfeisą, tarpmodulinis ryšys – normalus, priešingu atveju - pataloginis

10. Modulių sankiba • Du moduliai yra sukibę vienas su kitu, jei jie yra susieti bent vienu tarpmoduliniu ryšiu.

11. Modulių sankiba • KUO SANKIBA MAŽESNĖ, TUO GERIAU !!!

12. Modulių sankiba • moduliai nesukibę; • sankiba per skaliariniusduomenis; • sankiba per struktūrinius duomenis; • sankiba per valdančiuosius duomenis; • sankiba per aplinką; • sankiba per sritį; • sankiba per turinį.

13. Moduliai nesukibę • Sankibos stiprumas 0 1 Modulis 2 Modulis

14. Įkainis Valandų skaičius Suma Sankiba per skaliariniusduomenis Darbo užmokęsčio skaičiavimas • Sankibos stiprumas 1 • Moduliaisusieti normaliais ryšiais • Perduodamos reikšmės arba tokių reikšmių masyvai Valandinio atlygio skaičiavimas

15. Ataskaitos eilutė Sankiba per struktūrinius duomenis Ataskaitos eilutės spausdinimas • Sankibos stiprumas 2 • Moduliaisusieti normaliais ryšiais • Perduodami struktūriniaiduomenys • Sankibayra stipresnė, nes gali keistis ne tik reikšmių tipai, bet ir struktūros, pavyzdžiui, Įrašo formatas Ataskaitos eilutės formavimas

16. Sankiba per valdančiuosius duomenis • Sankibos stiprumas 3 • moduliai susieti normaliais ryšiais, kuriais perduodama valdančioji informacija

17. Sankiba per aplinką • Sankibos stiprumas 4 • Naudojamasi resursus teikiančio modulio operacine aplinka, pavyzdžiui, globaliaisiais kintamaisiais ar failais • Sankiba dažniausiai patologinė

18. Sankiba per aplinką

19. Sankiba per sritį • Sankibos stiprumas 5 • Moduliai keičiasi duomenimis per bendrai naudojamą duomenų struktūrą, pavyzdžiui, Fortran kalbos Common sritį. • Panašį į sankiba per aplinką, tačiau nuo pastarosios skiriasi tuo, kad globalūs kintamieji saugomi bendro naudojimo srityje, o ne kokiame nors modulyje.

20. Sankiba per turinį • Sankibos stiprumas 6 - didžiausias • Modulis naudojasi interfeiso specifikacijoje neaprašytais kito modulio resursais ir tokiu būdu moduliai keičia vienas kito būsenas. • Sankiba visadapatologinė

21. Modulių sankiba • Dar yra ir kita, 11-os “balų” skalė

22. Modulių rišlumas

23. Modulių rišlumas • Modulio rišlumu vadinamas dydis, nusakantis kaip tampriai susiję(surišti) tarpusavyje to modulio vidiniai elementai. • Kuo didesnis modulio rišlumas, tuo mažesnė tikimybė, kad keičiantis programų sistemos reikalavimams tas modulis suirs.

24. Modulių rišlumas • KUO RIŠLUMAS DIDESNIS, TUO GERIAU !!!

25. Rišlumo nusakymo kriterijai • modulio semantika • ką modulis atlieka? • modulio vykdymo logika (kaip?) • kaip tai atliekama? • modulio pragmatika • kokiems tikslams tą modulį galima naudoti.

26. Modulių rišlumo kategorijos • atsitiktinis rišlumas • loginis rišlumas • rišlumas pagal laiko momentą • procedūrinis rišlumas • komunikacinis rišlumas • nuoseklusis rišlumas • funkcinis rišlumas

27. Atsitiktinis rišlumas • Rišlumas 0 • atsitiktinai rišliais vadinami moduliai, neturintys nei vykdymologikos, nei semantikos, nei pragmatikos

28. Loginis rišlumas • Rišlumas 1 • Logiškai rišliais vadinami moduliai, turintys • vienareikšmę vykdymologiką, bet • daugiareikšmę semantiką, ir • daugiareikšmę pragmatiką.

29. Rišlumas pagal laiko momentą • Rišlumas 3 • Logiškai rišliais vadinami moduliai, neturintys • aiškios semantikos, • nei vykdymo logikos • Tačiau turintys • vienareikšmę pragmatiką.

30. Procedūrinis rišlumas • Rišlumas 5 • Procedūriškai rišliais vadinami moduliai, turintys: • Vienareikšmę pragmatiką • kelias semantikas • kelias nuosekliai susijusias vykdymo logikas

31. Komunikacinis rišlumas • Rišlumas 7 • Komunikacine prame rišliais vadinami moduliai, turintys • keletą bendrais duomenimis siejamų semantikų • tiek pat pragmatikų ir • tiek pat vykdymo logikų.

32. Nuoseklusis rišlumas • Rišlumas 9 • Nuosekliai rišliais vadinami moduliai, turintys • keletą nuosekliai perduodamais duomenimis siejamųsemantikų, • tiek pat pragmatikų ir • tiek pat vykdymo logikų • Nuosekliai rišlus modulis, tai modulis, kuriame vieno operatoriaus (pvz.: funkcijos) rezultatas yra kito pradiniai duomenys.

33. Funkcinis rišlumas • Rišlumas 10 • Modulio dalys turi: • vienareikšmę semantiką, • vienareikšmę pragmatiką • vieną vykdymo logiką.

34. Modulių sankiba ir rišlumas asist. V.Giedrimas