VELNIAS LIETUVIŲ SAKMĖSE 2012-10-14

1. VELNIAS LIETUVIŲ SAKMĖSE2012-10-14 Parengė: IIa klasės mokinės Agnė K. Evelina S.

2. Sakmė pasakojamosios tautosakos mažos apimties fantastinis kūrinys, kuriame Sakmių pasakojimai aiškinama pasaulio ir gamtos reiškinių kilmė, vaizduojamas žmogaus susidūrimas su mitinėmis būtybėmis. glausti, fabula lygi siužetui. http://lt.wikipedia.org/wiki/Sakm%C4%97

3. Sakmės ISTORINĖS ETIOLOGINĖS MITOLOGINĖS

4. Mitologinės sakmės mitologinės būtybės: laumės, vaiduokliai, velniai, raganos, vėlės, aitvarai, kaukai, miškų dvasios, Perkūnas. supažindina klausytojus/skaitytojus su neva egzistuojančiomis mitinėmis būtybėmis ir žmonių išgyvenimais jas sutikus; seniausi lietuvių epo paminklai, kurių turinys susijęs su pagoniškąja mitine pasaulėžiūra;

5. Mitologinės sakmės Mitinių veikėjų sutikimo vietos– žmonių neapgyven-dintos: paežerė, paraistė, paupys, kapinės, klojimas, jauja, pirtis tamsi klėtis, už sienos kamaroje. Sakmių pasaulis bauginantis, grėsmingas, svetimas žmogui. Sakmių veiksmo laikas – vėluma: vakaras, vidurnaktis, naktis. Kai kada sakmėse minimas net koks nors realus vietovės pavadinimas arba atsitikimo liudytojas, kad būtų lengvai patikėta pasakojimo tikrumu.

6. VELNIAS LIETUVIŲ SAKMĖSE Velnio vartai. Juodkrantė, Raganų kalnas http://alkas.lt/2010/11/28/veliu-laiko-advento-ir-kaledu-mitologija-pasaulis-ir-laikas-pasakojamojoje-tautosakoje-ii/

7. 2.Požemio dvasia, sauganti žemėje slypinčius, žmonių paslėptus, užkeiktus lobius. 1. Chtoninė senovės lietuvių mitologinė figūra. 3. Velnias ypač artimai susijęs su mirusiųjų pasauliu (vėlė,velė, vėlinės, vėlionis, vėliukas). . Pagonybėslaikais Velnias (Kaulinis senis) 4. Pagrindinė velnio pareiga– saugoti žemės lobius, globoti vargšus, neturtingus, bet sąžiningus žmones, 7. Seniausiuose mituose Velniai artimi dvaselėms Kaukams. 6. Kartais velnias laikomas – požemių, pelkių dievu, kalviu. 5. bausti skriaudėjus, gobšuolius, piktadarius, girtuoklius.

8. 2. Ateina į žemę ir veda žmones į nuodėmę. • Apgyvendintas • pragare 3.Tapo gąsdintoju ir persekiotoju . Krikščionybės laikais Piktoji dvasia (Šėtonas) 4. Vaizduojamas pusiau gyvulio, pusiau žmogaus pavidalu, juoda oda, su ragais, arklio kanopomis, su uodega. 7. Gyveno velniai miškuose, pelkėse, urvuose, šakų krūvose, po akmenimis ar velėnomis, požemiuose. 6. Vardas susijęs su pelkėmis, balomis, akmeningomis vietomis, užtvankomis tiltais. 5. Galintis keisti savo pavidalą, dažniausiai pasiverčiantis gyvūliais, ypač vilkais ir piktais šunimis.

9. Velnias lietuviųSAKMĖSE Velnio pavadinimas kilęs iš žodžio vėlė, vėlinė, velionis, vėliukas. Tokiais vardais dar pagonybės laikais vadintos teisingų žmonių vėlės. Todėl galima teigti, kad velnias buvo geroji antgamtinė būtybė. Mirusieji ir velniai artimai bendravo su gyvaisiais. Gerus žmones jie globojo, nedorėlius baudė. http://www.straipsniai.lt/gaires/Velniai

10. Velnias lietuvių SAKMĖSE Lietuvių sakmių velniai artimesni kaukams, gyvenantiems požemiuose ir saugantiems žemės lobius, vandenį, kuris taip reikalingas augalijai.

11. Velnias lietuvių SAKMĖSE Pagrindinė velnio kaip ir kauko pareiga – ne tik saugoti lobius, bet ir globoti vargšus, neturtingus, bet sąžiningus, aukštos moralės žmones, bausti girtuoklius, piktadarius, skriaudikus bei gobšuolius. http://www.juliusurban.puslapiai.lt/index.php?category=sculptures&mid02=18

12. Velnias lietuvių SAKMĖSE Velniai gyvenę gūdžiuose miškuose, klampiose pelkėse, giliuose urvuose, šakų krūvose, po akmenimis, velėnomis ar požemiuose. Seniau velnias buvo moteriškos kilmės demonas, vadinamas velne, deiva arba deivute. Velnę – deivą kaip ir vėlesnįjį velnią, Perkūnas baudžia, muša už vandens uždarymą, todėl per audrą jos nepamatysi, slepiasi. http://www.pavb.lt/sena/?parodosnaujusk20111114-20111125 http://www.straipsniai.lt/gaires/Velniai

13. Velnias lietuvių SAKMĖSE Daugelyje sakmių velnias nedorų žmonių ne tik neužjaučia, bet ir išjuokia. Neturtingam jis skolina pinigų, galvodamas, kad jie bus panaudoti geram tikslui. Velnio kilnumas neleidžia iš neturtingo atsiimti skolą. Jis visuomet pasitiki žmogumi, nors šis dažnai jį apgauna, laikydamas velnią kvailiu. http://www.efoto.lt/node/59155 http://www.straipsniai.lt/gaires/Velniai

14. Velnias lietuvių SAKMĖSE Yra daug sakmių apie tai, kaip žmogus, patekęs į sunkią padėtį, sutinka velnią, žadantį jam padėti, jei šis atiduosiąs, tai ko namuose nepaliko. Žmogus nežinodamas, kad, jam išvykus, gimė kūdikis, pažada jį atiduoti. Bet vėliau velnias, pamatęs, jog žmogus smarkiai kenčia, atsisako pažadėto kūdikio. http://www.straipsniai.lt/gaires/Velniai

15. Velnias lietuvių SAKMĖSE Kitose sakmėse velnias skolina pinigus, pasako kur paslėptas lobis, manydamas, kad praturtėjęs, žmogus taps geresnis. Negalinčiam skolos grąžinti sutartu laiku, pratęsia terminą. Pagonybės laikų velnias vaizduojamas be jokios klastos ir demoniškumo. http://www.straipsniai.lt/gaires/Velniai

16. Velnias lietuvių SAKMĖSE Krikščionybės laikais Velniai buvo apgyvendinti požemyje, pragare iš ten galėjo ateiti į žemę, skatinti žmogų nusidėti – daryti blogus darbus. Jie tapdavo gąsdintojais ir persekiotojais, neretai vaizduojami kvailiais. Velniai turėjo daug pavidalų : buvo paukščiais (varnomis, juodvarniais, tamsiai juodais paukščiais antimis ir kt. ); gyvuliais (jaučiu, arkliu, katinu, lape, ežiu); ropliais (žalčiu, gyvate). Kai kada vaizduojami mažais žmogiukais su žalia kepure, jaunuoliais, vokietukais ir panašiai.

17. Velnias lietuvių SAKMĖSE Sakmėse jis nuolatos vilioja žmones į mirtį: gaigalo, kito nepaprasto paukščio ar ožiuko pavidalu įklampina pelkėse; pasivertęs vilku, sudrasko; kaip baisi juoda žviegianti kiaulė mirtinai išgąsdina; pasivertęs juodu šunimi, kapinėse įkanda, ir žaizda negyja; jaujose ar pirtyse moterims nulupa odą; kaip žaltys užšokęs uogautojai ant kaklo pasmaugia ją arba jo negalima numesti; naktį, įsirangęs į lovą, gali mirtinai išgąsdinti, o užgulęs kaip maišas - uždusinti.

18. Velnias lietuvių SAKMĖSE Aiškiaregiškumo motyvas sakmėse apie velnio vakarėlius ir šokius su muzikantais gražiausiuose rūmuose, kurie pavirsta pelkėmis, kai tik užgieda gaidys, o velnio šokdinti žmonės randami pasikorę.

19. Etiologinės sakmės Velnio akmuo aiškina senovės žmogui nesuprantamus dalykus - tai žemės, negyvosios gamtos, kosmoso, gyvūnų, augalų, žmogaus atsiradimas, saviti ir neaiškūs gamtos reiškiniai. Velnias bėgęs ir įmynęs akmenyje pėdą. Velnias akmenį nešęs ant bažnyčios, pats atsirėmęs į akmenį ir palikęs pėdos atspaudą. Dar vienas pasakojimas apie tai, kad Velnias, tupėdamas ant akmens, paliko pėdą. Ir dabar šventą dieną per sumą vienam atėjus galima ant akmens pamatyti tupintį Velnią. Reikia tik vienam eiti ir apie tai niekam nesakyti. Apie Alkos kalną. http://www.zemaitijosnp.lt/lt/kultura/alkakalniai/ http://infomigracija.lt/lietuva/viewpage.php?page_id=45

20. Velnias amatininkas iš Šuminų kaimo. Jis išmokė kalvį kaustyti jaučius, kaimo moteris – austi margas drobes, vyrus – žiesti puodus. Būdamas gero ir linksmo būdo, kukliai gyveno vienoje iš Baluošo ežero pirčių. Kartais iškrėsdavo su broliais velniais pokštų žmonėms. Būrys velnių bando nukelti nuo dangaus mėnulį. Pasak liaudies, velniai krečia savo pokštus iki gaidžių giedojimo. Šulcas

21. Šaltiniai • http://lt.wikipedia.org/wiki/Sakm%C4%97 • http://infomigracija.lt/lietuva/viewpage.php?page_id=45 • http://www.zemaitijosnp.lt/lt/kultura/alkakalniai/ • http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=9258E2A176AA11DEBE12746164617373&inlanguage=lt • http://www.pavb.lt/sena/?parodosnaujusk20111114-20111125 • http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Velni%C5%B3_muziejus • http://www.spauda.lt/mitai/lietuva/velniai.htm • http://www.ciurlionis.lt/velniu-muziejaus-ekspozicija