Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkosaugos teisė Dr. Alfonsas Vaišnoras

1. Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkosaugos teisėDr. Alfonsas Vaišnoras

2. GLOBALINĖS EKOLOGINĖS PROBLEMOS 1. Klimatas 2. Ozonas 3. Miškai 4. Bioįvairovė

3. E T A P A I Panteizmas ir darbas gamtoj (nuo Adomo Gamtos konservavimas (XIX-XX a.) Struktūriniai pokyčiai (1972-1986 m.) Pilietinio aktyvumo laikas (1986-1992 m.) Subalansuotos plėtros link (1992 m. -

4. 1950-ji Šaltasis pokaris 1960-ji Rachel Carson “Tylusis pavasaris” Romos klubas. “Augimo ribos” 1970-ji JUNESCO programa “Žmogus ir biosfera” U Tanui “Trims su puse mlrd. kaimynųžemėje” Stokholmo konferencija, UNEP Baltijos jūros konvencija 1980-ji tarpavlstybinis teršimas, ozono sluoksnis, šiltnamio efektas, rūgštūs lietūs Bazelio konvencija 1990-ji RIO “Darbotvarkė XXI a.” Kyoto protokolas Aarhus konvencija 2000-ji Johanesburgo summit: RIO+10 P A S A U L I S

5. E U R O P O S S Ą J U N G A 1958 m. Romos sutartyje nebuvo aplinkos apsaugos politikos 1967 m. Direktyva dėl pavojingų cheminių medžiagų 1970 m. Triukšmo Direktyva 1972 m. ET sprendimas parengti aplinkos apsaugos politikos gaires (išdava - šešios programos) 1986 m. Suvestinis Europos Aktas. Liuxemburge aplinkos politika tapo sudėtine kitų politikų dalimi 1992 m. Mastrichto sutartimi (ES) aplinkos politika griežčiau reglamentuota 1992 m. Natura 2000 1994 m. Europos aplinkos agentūra 1999 m. Amsterdamo sutartim XIX sk.- aplinkosaugos politika tampa vienu iš prioritetų

6. 1919 m. Dekretas dėl miško  1925 m. Medžioklės įstatymas 1937 m. Žuvinto rezervatas 1957 m. Gamtos apsaugos komitetas (prie Ministrų Tarybos) 1959 m. Gamtos apsaugos įstatymas 1960 m. Gamtos apsaugos draugija 1976 m. Raudonoji knyga 1986 m. Kompleksinė gamtos apsaugosschema iki 2000 m. 1990 m. Aplinkos apsaugos Departamentas 1992 m. pasirašyta RIO deklaracija 1994 m. Aplinkos apsaugos ministerija 1996 m. Aplinkos apsaugos stategija 1998 m. Aplinkos ministerija 2001 m. uždarytas ES derybinis skyrius “Aplinka” 2002 m.ratifikuotas Kyoto protokolas L I E T U V A

7. 1992 LR Konstitucija 47 straipsnis Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir  kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. 53 straipsnisValstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. 54 straipsnisValstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.

8. Europos Sąjungos aplinkosaugos tikslai 1. Darnus vystymasis 2. Išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę 3. Saugoti žmonių sveikatą 4. Išmintingas ir racionalus gamtos išteklių naudojimas 5. Stipri aplinkos apsaugą Europos Sąjungos viduje 6. Acquis communoutaireįgyvendinimas visose valstybėse narėse 7. Skatinti tarptautines aplinkosaugines priemones

9. Aplinkosaugos teisinis pagrindas EB priimtoje ES sutartyje: 2 str. stabili ES plėtotė siejama su aplinkos apsauga 3k str. aplinkos apsaugos politika – vienas iš Bendrijos uždavinių 130r-130s straipsniuose įvardinti tikslai 130t str. leidžiama nustatyti griežtesnes aplinkos apsaugos normas šalyse narėse Priemonės: teisės aktai (direktyvos apie aplinkos kokybės standartus – užterštumo lygis) procesų standartai (emisijų, projektavimo ir veiklos) gaminių standartai (didžiausias leidžiamas gaminio užterštumas ir emisijos) aplinkos apsaugos veiksmų programos paramos programos

10. Aplinkos apsaugos teisės skirstymas Pirminę teisę sudaro Europos bendrijų steigimo sutartys, kurios vėliau buvo papildytos ar keistos, taip pat stojimo sutartys. Tai konstitucinio lygio aktai. Priskiriamos joms ir veiklos programos. Antrinę teisę (ji gali būti vadinama išvestine) sudaro ES institucijų teisės aktai, priimti remiantis pirmine teise t.y. Tarybos ir Komisijos reglamentai, direktyvos, sprendimai. Sutartys taipogi numato institucijų priimamas nuomones, rekomendacijas, išvadas, pareiškimus, komunikatus, pranešimus, bet jie turi tik politinę vertę, ne teisinę. Politinės vertės dokumentai:Nuomonės; Rekomendacijos; Išvados; Pareiškimai Aplinkos apsaugos politika vykdoma vadovaujantis per 350 teisės aktų, sugrupuotų į 9 sektorius ir grupes. Grupėje gali būti virš 10 susijusių teisės aktų, pradedant “motinine” direktyva, visais jos papildymais ir baigiant “dukterinėmis” direktyvomis.

11. Direktyvos Įsigalioja Direktyvoje nurodytą dieną arba 20-ąją dieną nuopaskelbimo OfficialJournal; tai įpareigoja Valstybes nares aproksimacijai Yra dažniausiai naudojamos ES aplinkos apsaugos teisėje Bendrosiose direktyvose nustatomi teisės aktų bendrieji principai, tvarka ir reikalavimai skirtinguose sektoriuose. Anksčiau jie priimti oro ir atliekų, o 2000 m. ir vandens sektoriui. Kitos “dukterinės” direktyvos turi atitikti visuotinius bendrosios direktyvos reikalavimus. Valstybės narės turi priimti įstatymus, poįstatyminius teisės aktus ir tvarką, kad įgyvendintų Direktyvą iki perkėlimo dienos;tai paprastai dveji metai nuo įsigaliojimo dienos. Įsigalioja praktinio taikymo dieną, tą pačią kaip ir perkėlimo dieną, jei pačioje Direktyvoje konkretiems veiksmams nėra nurodyta(os) kita(os) data(os). Kai kurios Direktyvos gali įsigalioti tiesiogiai, jei Valstybė narė jo neperkelia į nacionalinės teisės aktus

12. Reglamentai Apie 10% ES aplinkos apsaugos įstatymų yra reglamentai. Reglamentai tiesiogiai privalomi Valstybėms narėms ir yra viršesni už visus prieštaraujančius nacionalinius įstatymus.Valstybės narės negali reglamentų nuostatų perkelti į nacionalinius įstatymus , netgi jei nacionaliniai įstatymai visiškai tokie pat kaip konkretus reglamentas. Įsigalioja Direktyvojenurodytą dieną arba20-ąją dieną nuo paskelbimo Official Journal. Naudojami, kai reikia vieningos sistemos:fondų, institucijų, savanoriškų Europos Sąjungos schemų, tokių kaip eko-ženklas, gaminio arba prekybos reguliavimo (nykstančios rūšys, atliekų transportavimas). Valstybės narės turi įsteigti institucijas ir nustatyti tvarką; jos turėtų panaikintiprieštaraujančias nacionalines nuostatas. Tampa tiesiogiai privalomi jų įsigaliojimo dieną. Kai kuriuose aplinkos apsaugos sektoriuose, tokiuose kaip Atliekos ir Cheminės medžiagos, ESįstatymai yra Reglamento ir Direktyvos derinys.

13. Sprendimai Įsigalioja pranešus tai šaliai, kuriai jie skirti; Naudojami apibrėžti smulkius administracinius reikalavimus arba atnaujinti techninius Reglamento ar Direktyvos aspektus; Glausta sfera ir taikymas; Tampa privalomi šalims, kurioms jie skirti, jo įsigaliojimo dieną; Aplinkos apsaugos reglamentai ir direktyvos dažnai suteikia Komisijai įgaliojimus priimti sprendimus dėl jų įgyvendinimo.

14. DEVYNI SEKTORIAI Per 350 teisės aktų “Motininės” direktyvos “Dukterinės” direktyvos 6. Pramonės tarša 7. Cheminės medžiagos ir genetiškai modifikuoti organizmai 8. Triukšmas 9. Radiacinė sauga 1. “Horizontalūs” teisės aktai 2. Oro kokybė 3. Atliekų tvarkymas 4. Vandens kokybė 5. Gamtos apsauga

15. HORIZONTALŪS Direktyva 85/337/EEC dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio (žalos) aplinkaivertinimo, su pataisymais 97/11/ECDirektyvos. Informacija kitoms šalims; Direktyva 90/313/EEC dėl laisvo prieinamumo prie aplinkosaugos informacijos; Direktyva 91/692/EEC dėl ataskaitų standartizavimo ir racionalizavimo skirta informacijos apie aplinkos būklę teikimui ES komisijai.(30 direktyvų informacija); Reglamentas EEC/1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros (EEA) įkūrimo (Kopenhagoj 1993 m.-EIONET- European Environment Information and Observation Network – 8 stebėjimų sritys. TRYS lygmenys); Reglamentas EEC/1973/92 dėl aplinkos finansavimo priemonės “LIFE” programos įkūrimo ir jos reglamentas. PataisytaReglamentoEC/1655/2000. (Vanduo, oras, atliekos, nykstančios rūšys); Tarybos 97/872/EC sprendimas dėl Europos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų skatinimo veiksmų programos; STRATEGINIS vertinimas- ET ir EP 2001/42/EB Direktyva dėl tam tikrų planų ir programų poveikio aplinkai įvertinimo(žemės ūkio, miškininkystės, vandentvarkos,telekomunikacijų, turizmo ir žemėnaudossritysebei planuojant veiklą ES apibrėžtose buveinių teritorijose)

16. Lietuvoje Aplinkos apsaugos įstatymas, II sk., priimtas 1992 m.; 2002m.- naujas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas,priimtas 1996 m.; 2000 m.- naujas Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai – AM 2000m.; PAV programos ir ataskaitos rengimo nuostatai – AM 2000 m. Statybos įstatymas, priimtas 1996 m. Visuomenės informavimo įstatymas, 1996 m. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įst. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1305 “Dėl visuomenės informavimo apie planuojamąūkinę veiklą ir jos pasiūlymųįgyvendinimo tvarkos patvirtinimo”. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 456 “Dėl planuojamos ūkinės veiklos rūšių ir objektų, kuriems turi būti atliekamos poveikio aplinkai išsamus vertinimas, sąrašo patvirtinimo”. LRV Nutarimas 1999-10-22 NR. 1175 “Dėl informacijos apie aplinką LR teikimo visuomenei tvarkos”. Informacijos apie aplinkąSAVADAS – duomenys iš visų valstybiniųinstitucijų http://www.am.lt

17. PAV(poveikio aplinkai vertinimas) direktyva - įgyvendinimo aspektai

18. Tarptautinės sutartys Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, Espoo Įsigaliojo 2001.04.11 ("VŽ" - 1999 Nr.92) Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, Orhusas 1998 m. birželio 25d. Įsigaliojo 2002.04.28 ("VŽ" - 2001 Nr.73) Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos susitarimas dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos aplinkos agentūroje bei Europos informacijos ir stebėjimo tinkle, Briuselis, 2000.11.24 Įsigaliojo 2002.01.01 ("V.Ž." - 2001 Nr. 93) Supratimo memorandumas dėl nacionalinio ISPA fondo panaudojimo Vilnius, 2000.12.14 Įsigaliojo 2000.12.14 Konvencija dėl aplinkos keitimo būdų naudojimo karo ar bet kokiems priešiškiems tikslams uždraudimo, Niujorkas,1976 Įsigaliojo 2002.04.16  ("V.Ž." - 2002 Nr.40)

19. ATMOSFERA D.70/220/EEC dėl valstybių narių teisės normų, reguliuojančių priemones prieš oro taršą transporto dujomis, suvienodinimo. D.72/306/EEC dėl valstybių narių teisės normų, reguliuojančių priemones dyzelinių automobilių emisiją, suvienodinimo. D.92/55/EEC dėl valstybių narių teisės normų, reguliuojančių automobilių techninę apžiūrą, suvienodinimo. D.88/609/EEC dėl teršalų iš daug kuro sudeginančių gamyklų. D.85/210/EEC dėl valstybių narių teisės normų, reguliuojančių švino kiekį benzine suvienodinimo. D. 2002/3/EB dėl oro taršos ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis. Reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų ozono monitoringo tinklą. Nustatytos sveikatos ir augalų apsaugos ozono koncentracijosžemutinės ribos, kurias viršijus turi būti informuojama visuomenė. ES Komisija informuojama kas mėnesį. D.96/62/EC dėl oro kokybės siektinų tikslų, kontroliuojant emisiją. Numato išsamiąoro kokybės valdymo strategiją valstybėse narėse.Bendroji. D.99/30/EC dėl limitų aplinkos ore SO2, NO, NO2. D.99/94/EC dėl informacijos automobilių pirkėjams apie kuro ekonomiją ir CO2 emisiją. R.EC/2278/99 dėl miškų apsaugos nuo oro taršalų. R.EC/646/2000 dėl atsinaujinančių energijos šaltinių.

20. BENDROJI ORO KOKYBĖS DIREKTYVA (pagrindiniai bendros strategijos principai, kriterijai, metodai, informacija) (996/62/EC) Emisijos iš stacionariniųšaltinių Mobilūs šaltiniai Oro kokybės normos Gaminio kontrolė Didelės kurą deginančios įmonės (86/609/EEC) Atliekų deginimas (89/429/EEC;89/369/EEC) Pavojingų atliekų deginimas (94/67/EEC) ITPK (96/61/EC) Pasiūlytoji LOJ tirpiklio direktyva (COM/(96)538) Švino kiekis benzine (82/10/EEC) Dyzeliniai varikliai (72/306/EEC; 88/77/EEC) Autotransportas (70/220/EEC0 Pasiūlytoji mobiliojo mechanizmo variklio direktyva (COM (95)350) SO2 ir dalelės (80/779/EEC) Švinas1 (82/884/EEC) Azoto oksidai1 (85/203/EEC) 1turi bûti pakeistos pagal BOKD, kuri taip pat nustato normas ozonui, CO, benzinui ir kitiems atmosferos teršalams Ozoną ardančios medžiagos (EC/3093/94) Pavojingų cheminių medžiagų pateikimas rinkai ir naudojimas (76/769/EEC) Asbestas (87/217/EEC) Švino kiekis benzine (85/210/EEC) Sieros kiekis skystame kure (93/12/EEC) LOJ emisijos iš benzino saugyklų ir transporto (94/63/EEC) Pasiūlytoji benzino ir dyzelinio kuro kokybės Direktyva (COM (96)0164) Tarša troposferiniu ozonu Emisijos iš mobiliųjo šaltinių: Lengvieji auto Auto-kuro programa Didelio galingumo dyz. varikl Emisijos iš variklio: nagrinëja anglies monoksidą, angliavandenilius, azoto oksidus, daleles Dūmų emisijos iš auto ir ž..ū. bei miškųūkio traktorių Kokybės sertifikatai automobil

21. Lietuvoje Veiklos principai Sumažinti dujų, sukeliančių šiltnamio reiškinį , ozono sluoksnio nykimą, rūgščius lietus, emisijas; Sumažinti taršą sukeliančias emisijas (katalizatoriai, tinkamumo eksploatuoti testai); Sumažinti privačių automobilių degalų suvartojimą bendradarbiaujant su automobilių gamintojais; Skatinti ekologiškai švarias transporto priemones (mokesčių lengvatos). Aplinkos oro apsaugos įstatymas Aplinkos monitoringo įstatymas Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo, Aplinkos ministro įs., 2001 m. Dėl išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2001 nustatymo, Aplinkos ministro įs., 2001m.

22. Tarptautinės sutartys Jungtinių Tautųbendroji klimato kaitos konvencija, Niujorkas 1992 Įsigaliojo 1995.06.22 ("VŽ" - 1995 Nr.23) Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos, 1985 Monrealio Protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, 1987 Įsigaliojo 1995.04.18 ("VŽ" - 1998 Nr.23) Monrealio protokolo dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, Londono ir Kopenhagos papildymai ir pataisos (1990, 1992) Įsigaliojo 1998.05.04 ("VŽ" - 1998 Nr.23) Tolimų atmosferos teršalų pernašų konvencija, 1979 m. Įsigaliojo 1994.04.25 ("VŽ" - 2001 Nr. 29) Kyoto protokolas, ratifikuotas 2002 m. gruodžio mėn. Pasaulinės meteorologijos organizacijos konvencija, 1947 m. Įsigaliojo 1992.07.03

23. ATLIEKOS D.75/442/EEC atliekų apibrėžimas, kenksmingumo prevencija, nacionalinių kompetentingų institucijų įkūrimas, leidimai įmonėms užsiimti atliekų tvarkymu,GGP (geros gamybos praktika), kontrolė ir apskaita. Komisijos sprendimas 94/3/EC dėl atliekų sąrašo ir klasifikacijos. D.91/689/EEC dėl prievolės nemaišyti pavojingų atliekų, įmonių licenzijavimo, atliekų įpakavimo ir žymėjimo, saugaus transportavimo. D.75/439/EEC dėl panaudotų tepalų pašalinimo. Finansavimo šaltiniu gali būti produktų mokesčiai.  D.91/157/EEC dėl elektros maitinimo elementų ir akumuliatorių. Uždraudė prekybągyvsidabrio turinčiais elementais, numatė programas mažinti sunkiųjų metalųpanaudojimą. Tarybos taisyklės 259/93 dėl atliekų pervežimo priežiūros ir eksporto tik į Bazeliokonvenciją pasirašiusias valstybes. D.94/62/EC dėl įpakavimo bei įpakavimo atliekų, antrinio panaudojimo skatinimas, apribojimai sunkiesiems metalams. D.86/278/EEC dėl grunto apsaugos naudojant nuotekų dumblą ž.ū., riboja sunkiųjų metalų patekimą į dirvą, prievolė analizuoti dumblą ir informuoti visuomenę.

24. BENDROJI ATLIEKA Bendroji atliekų direktyva (75/442/EEC) Pavojingų atliekų direktyva (91/689/EEC) Ypatingos atliekos Titano dioksido atliekos (78/178/EEC) Pakuočių ir pakuočių atliekos (94/62/EC) Panaudoti tepalai (alyvos) (75/439/EEC) PCB ir PCT (96/86/EC) Baterijos ir akumuliatoriai (91/86/EEC) Nuotėkų dumblas (86/278/EEC) Perdirbimo ir deponavimo įrenginiai Atliekų sąvartyno (1999/31/EB) Komunalinių atliekų deginimas (89/429/EEC ir 89/369/EEC) Pavojingų atliekų deginimas (94/67/EEC) Laivuose susidariusių atliekų priėmimo (2000/59/EB) TIPK(96/61/EC) Taip pat Direktyvos dėl oro kokybės ir vandens ir požeminio vandens apsaugos Transportavimas, importas ir eksportas Atliekų pervežimas (EEC/259/93)

25. Lietuvoje Aplinkos apsaugos įstatymas (2002), Atliekų tvarkymo įstatymas (1998), Aplinkos monitoringo įstatymas (1997), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (1996), Atliekų deginimas - LAND 19-99 (1999 m. Aplinkos ministras) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (2001). Naudojimas, ženklinimas, tvarkymas, perdirbimas; Mokesčio už aplinkos teršimąįstatymas (2002). Apmokestinamos pakuotės, baterijos, akumuliatoriai, padangos... Atliekų tvarkymo taisyklės (1999.07.14 ministro įsakymas Nr.217) Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, komunalinių sąvartynų tinklo planas

26. Atliekų tvarkymo principai Tvarkymo hierarchija – perdirbti, deginti, šalinti; Tvarkymo įrenginių pakankamumas – integruotas atliekų šalinimo tinklas; Geriausi prieinami gamybos būdai – tvarkymo įrenginiai geri; Artimumo principas – arčiau susidarymo vietos; Gamintojo atsakomybė – ypač pasibaigus galiojimo terminui; Valstybinės atliekų strategijos ir veiksmų programos metmenys Valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo programa Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas Strateginis komunalinių sąvartynų tinklo planas

27. Tarptautinės sutartys Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės, 1989 kovo 22 d. Įsigaliojo 1999.07.21 ("VŽ" - 1999 Nr.13) Konvencija dėl ilgalaikių organinių teršalų, pasirašyta 2002 05 24(Neaiškus finansinis mechanizmas) Roterdamo konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, ratifikuota 2003-12-16 (“V.Ž.” - 2004 Nr. 42-1368)

28. VANDUO

29. ES vandens apsaugos teisinio reglamentavimo raida TRYS ES Vandens politikos etapai: I.1975-1988 m. nustato aplinkos kokybės standartus specifiniams vandens telkiniams emisijų ribines reikšmes. II. Etapo pradžia 1988 m. Frankfurto seminaras. Po to – nustatytos taškinės ir pasklidusios taršos šaltinių direktyvos III. Etapas prasideda 2000 m., kai priimta Bendroji vandens politikos Direktyva- “Kompleksinė” emisijų kontrolė: •reglamentuoja paviršinio, požeminio ir pakrančių vandens apsaugą;        • iki 2016 m. visų vandenų būklė turi būti gera; •vandens išteklius valdyti baseinų principu; •emisijų kontrolei-kompleksinis metodas (ribinės vertės su kokybės standartais);        • patikslintos vandens tiekimo kainos         • skatinti piliečių dalyvavimą;         • supaprastinti normatyvinius reglamentus;

30. Bendroji vandens kokybės direktyva Vandens kokybės tikslai Požeminio vandensGėlavandeniųžuvų Jūrų moliuskų Pavojingų medžiagų Maudyklių Geriamo vandens Taršos šaltinių kontrolė: nuotėkų užterštumo normos Pavojingų medžiagų Požeminio vandens Miestų nuotėkų valymoNitratų ITPK

31. Bendroji Vandens kokybės Direktyva (2000/60/EB) (2000/60/E B ) įsigaliojo 2003.12.22 Vandens kokybės normos iš Direktyv a dël Pavir šinio vandens(75/440/EE B ), Žuvininkystei naudojamo vandens (78/659/EE B ), Moliuskų vandens (79/869/EE B ) - pakrantės Požeminio (80/68/EE B ), Pavojingų medžiagų D (76/46 4/EEB) . Ir jos 7 dukterinių D. – turi būti integruota į pasiūlytą Bendrąją vandens D Maudyklų vandens D ( 76/160/EE B ) Geriamo vandens D (80/778/EEB ) INTEGRUOTAS VANDENS KOKYBĖS VALDYMAS ES Emisijų ribinės reikšmės Kiti teisės aktai ir priemonės Miesto nuotėkų D (91/271/EE B ) ITPK (96/61/EE B ) Pavojingų medžiagų D (76/464/EE B ), integruotos Ribinės reikšmės turi būti ITPK Direktyvū B ) Nitratų Direktyva (91/676/EE

32. Lietuvoje 1992/2002 m. Aplinkos apsaugos įstatymas 1997 m. Aplinkos monitoringo įstatymas 1997/2003 m. Vandens įstatymas 1996 m. Lietuvos aplinkos apsaugos strategija 1996 m. Aplinkos apsaugos veiksmų programa 1997 m. Nuotėkų užterštumo normos 1997 m. Buitinių nuotėkų filtravimo įrenginių projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo gamtosauginės taisyklės 1996 m. Nuotėkų dumblo naudojimo taisyklės 1999 m. Gamtos išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo leidimų išdavimo tvarka 1999 m. Mokesčių už aplinkos teršimąįstatymas 1999 m.Vandens išteklių naudojimo ir apsaugos strategija iki 2005 m. 2001 m. Geriamo vandens įstatymas LAND 32-99 Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarką, AM įsakymas 1999 m. Požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 m.strategija, Vyr. Nut.2002.01.25 LR Vandens paslaugų įstatymas (projektas)nuo 2003

33. 75/440/EEB dėl geriamojo ir paviršinio vandens 98/83/EB dėl žmonėms skirto vartoti vandens kokybės 76/160/EEB dėl maudyklų vandens kokybės 78/659/EEB dėl žuvininkystei naudojamų vandens telkinių LR AM Įsakymas 531 (2001) dėl paviršinio vandens telkinių, naudojamų geriamojo vandens gavybai IX-433 Geriamojo vandens įstatymas (2001) ir HN 24:1998 HN 92:1999 “Paplūdimiai ir jų maudyklos”; LRV nutarimas Nr. 1380 dėl Maudyklų vandens kokybės monitoringo (2001) LR AM Įsakymas 525 (2001) dėlpaviršinio vandens telkinių klasifikavimo tvarkos ir kokybės normų patvirtinimo. Vandens kokybė ir standartai

34. 76/464/EEB dėl pavojingų medžiagų išmetimo 96/61/EB dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės LR AM įsakymas 624 (2001) dėl vandenų taršos pavojingomis medžiagomis; Įsakymas 623 (2001) dėl vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis LR AM Įsakymas 80 (2002) dėl ITPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo; LR AM Įsakymas 136 (2002) dėl duomenų apie taršos šaltinius ir jų išmetamus teršalus pateikimo tvarkos patvirtinimo Pavojingų medžiagų išmetimo į vandenį kontrolė

35. 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis LR AM Įsakymas 472 (2001) dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių patvirtinimo; LR AM Įsakymas 135 (2002) dėl pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo vykdymo tvarkos pagal ES Tarybos direktyvų 80/68/EEB ir 2000/60/EB reikalavimus. Požeminio vandens apsauga nuo taršos

36. 78/176/EEB dėl titano dioksido pramonės medžiagų išmetimų 82/884/EEB dėl monitoringo ir kontrolės metodų taikymo titano dioksido išmetimų paveiktoms zonoms 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų 98/15/EB pakeitusi ir papildžiusi Direktyvą 91/271/EEB LR AM Įsakymas 171 (2001) dėl vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarkos patvirtinimo LR AM Įsakymas 495 (2001) dėl aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti patvirtinimo ES vandens apsauga pramonės sektoriaus atžvilgiu

37. 77/795/EEB dėl keitimosi informacija 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų 98/15/EB pakeitusi ir papildžiusi Direktyvą 91/271/EEB 91/676/EEB dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių LR AM Įsakymas 617 (2001; įsigalioja 2004) dėl keitimosi informacija apie paviršinio vandens kokybę LR AM Įsakymas 171 (2001) dėl vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarkos patvirtinimo LR AM Įsakymas 495 (2001) dėl aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti patvirtinimo LR AM ir ŽŪM Įsakymas 452/607 (2001) dėl Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių Vandens taršos kontrolė

38. 2850/2000/EB dėl bendradarbiavimo atsitiktinės arba tyčinės taršos atvejais LR AM ir LR Susisiekimo Ministro Įsakymas 285/347 (2002) dėl Lietuvos nacionalinio naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo plano patvirtinimo LR AM Įsakymas 222 dėl jūros aplinkos duomenų fondo nuostatų patvirtinimo. Jūros vandens taršos kontrolė

39. Tarptautinės sutartys Tarptautinė Konvencija dėl priemonių saugoti okeaną nuo teršimo (MARPOL), Londonas, 1973 Protokolas prie Tarptautinės Konvencijos dėl priemoniųsaugoti okeaną nuo teršimo, Londonas, 1978. Įsigaliojo 1992.03.04 Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės užtaršos nafta padarytąžalą, 1992. Įsigaliojo 2001.06.27 ("VŽ " - 2000 Nr.43) Tarptautinė konvencija dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo, 1992. Įsigaliojo 2001.06.27 ("VŽ " - 2000 Nr.43) Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir panaudojimo konvencija, Helsinkis 1992. Įsigaliojo 2000.07.27 ("VŽ" - 2000 Nr.22) Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvencija (Helsinkio konvencija), ratifikuota 1997 02 25 (“V.Ž” - 1997 Nr. 21) Protokolas dėl atsakomybės ir žalos, sukeltos pramoninių avarijų tarpvalstybiniuose vandenyse atlyginimo, pasirašytas 2003-05-23

40. GAMTOS APSAUGA ES ekologinis tinklas - “Natura 2000” D.92/43/EC nustato prioritetinių natūralių buveinių augalijos irgyvūnijos rūšims parinkimo tvarką. Parinkus ir suderinus šiasvietoves su Europos Komisija, jos įvardijamos, kaip specialiaisaugomos teritorijos. D.79/409/EEC skirta saugoti laukinių paukščių, t.sk. migruojančių rūšis, jų buveines. R.EC/338/97 susijęs su Vašingtono (1975) konvencijos, kitaipvadinamos CITES įgyvendinimu ES. Jis reikalauja išduoti leidimus, sertifikatus įvežti ar išvežti nykstančias nurodytas rūšis R.EEC/3528/86 numatyta sukurti monitoringo sistemą, pagal kurią valstybės narės fiksuoja oro taršos žalą miškams, atkuria juos. R.EEC/2158/92 dėl miškų apsaugos nuo gaisrų. D. 83/129/EEC dėl prekybos produktais iš ruonių apribojimo. R.EC/3254/91 dėl draudimo naudoti spąstus.

41. Gamtinės buveinės Augmenija Gyvūnija Rūšys ir gaminiai Prekyba nykstančiomis rūšimis (338/97/EC) Ruonių jaunikliai (83/129/EEC) Spąstai (3254/90/EEC) Buveinės (92/43/EEC) Laukiniai paukščiai (79/409/EEC) Miškų apsauga Atmosferos tarša (EEC/3528/86) Miškų apsauga nuo gaisro (EEC/2158/92) Antarktidos apsauga (EEC/3943/90) Poveikio aplinkai vertinimas (85/337/EEC)

42. Lietuvoje Aplinkos apsaugos įstatymas (2002), Saugomų teritorijųįstatymas (1993), Laukinės gyvūnijos įstatymas (1997), Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir bendrijųįstatymas(1997), Miškųįstatymas (2002), Medžioklės įstatymas (2002), Mėgėjiškos žūklės įstatymas (2004) Geros žemdirbystės praktikos kodeksas (2000), Laukinės augalijos įstatymas (1999). Lietuvos Respublikos biologinės įvairovės išsaugojimostrategija ir veiksmų planas, AM, 1997

43. Tarptautinės sutartys Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, Paryžius 1972 Įsigaliojo 1992.06.30 (VŽ" - 1997 Nr.19) Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių, Ramsaras 1971 Įsigaliojo 1993.12.20 ( "V.Ž."- 2001 Nr. 19) Biologinės įvairovės konvencija, 1992 Įsigaliojo 1996.05.01 ("VŽ" - 1995 Nr.69) Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (Bernas, 1979) Įsigaliojo 1997.01.01 ("VŽ" - 1996 Nr.91)  Konvencija dėl žvejybos ir gyvųjų išteklių išsaugojimo Baltijos jūroje ir Beltuose, Gdanskas 1973 Įsigaliojo 1992.08.08 ("V.Ž." - 2001 Nr.4) Tarptautinėaugalų apsaugos konvencija, 1951 Įsigaliojo 2000.01.12 ("V.Ž. " - 1999 Nr.107) Migruojančių laukinių gyvūnų apsaugos konvencija (Bonos), Įsig. 2001.0522 “V.Ž” Sutartis dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje (EUROBATS), priimta 1991 m. gruodžio 4 d. Londone Įsigaliojo 2001.12.28 ("V.Ž." - 2001 Nr.88) Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija, 1973 m. kovo 3 d., Vašingtonas Įsigaliojo 2002.03.09 ("V.Ž." - 2001 Nr.50) Europos kraštovaizdžio konvencija, ratifikuota 2002 10 03 (“V.Ž” - 2002 Nr. 104) Konvencija dėl kovos su dykumėjimu, 2003-07-03 (“V.Ž.” - 2003 Nr. 88)

44. Pramonės emisijų ir atliekųkontrolė Taršos integruota prevencija ir kontrolė –TIPK D. 96/61/EC Didelės kuro deginimo įmonės 86/609/EEC; D. 2001/80/EC - papildo Pavojingos medžiagosnuotėkose 76/646\EEC Eko-vadybos ir audito schema EVAS EEC/1836/93 Asbestas87/217/EEC Bendroji atlieka75/442/EEC Pavojingos atliekos, jų deginimas D.94/67/EEC Miesto nuotėkų valymas91/271/EEC Atliekų sąvartynų D 1999/31/EC - reikalavimai ekspl. ir uždarymui D. 94/63/EC ir 1999/13/EC-lakiųjų org. junginių ribojimas iš organinio kuro Pramoninėsrizikoskontrolė Seveso II direktyva96/82/EC Eko-vadybos ir audito programa(EVAP) R. EEC/1836/ 93 Atnaujinta R. EEC.761/2001 Savanoriškas įmonių dalyvavimas vidaus aplinkos valdymo sistemų ir audito programų kūrime ES Registras ES narėms 7 ciklai, kaip ISO 14 001 Gaminio kontrolė Eko ženklas R. EEC/880/92 Remia eko gaminius: projektavime, gamyboj, pateikime rinkai ir naudojime PRAMONĖS TARŠA

45. Pramonės emisijų ir atliekų kontrolė Pramoninės rizikos kontrolė Integruota taršos prevencija ir kontrolë (96/61/EC) Didelės kuro deginimo įmonės (86/609/EEC) Pavojingos medžiagos nuotėkose (76/646\EEC) Eko -vadybos ir audito schema EVAS (EEC/1836/93) Asbestas (87/217/EEC) Bendroji atlieka (75/442/EEC) Pavojingos atliekos (94/67/EEC) Pavojingų atliekų deginimas (94/67/EEC) Miesto nuotėkų valymas (91/271/EEC) Pasiūlytoji sąvartynų direktyva (COM (97) 105) Pasiūlytoji direktyva iš LOJ tirpiklių pramonës emisijų (COM (96) 538) Seveso direktyva (96/82/EC) Eko-vadybos ir audito schema (EVAS) (EEC/1836/93) Oro tarša iš pramonės įmonių (84/360/EEC) – 2007 m. pakeis ITPK Gaminio kontrolė Eko þenklas (EEC/880/92)

46. Integruota taršos prevencija ir kontrolė - ITPK

47. Taršos integruota prevencija ir kontrolė - TIPK Taršos prevencijos priemonės Energijos naudojimo efektyvumas Avarijų prevencija Leidimai: - ribiniai emisijų dydžiai; - geriausi įmanomi gamybos būdai; - normalios eksploatavimo sąlygos; - monitoringas ir kontrolė; - visuomenės informavimas;

48. Geriausias prieinamas gamybos būdas - GPGB Netarši technologija; Mažiau pavojingos medžiagos; Atliekų naudojimas ir perdirbimas; Panašūs pramonėje išbandyti gamybos procesai; Emisijų prigimtis, kiekis ir poveikis; Žaliavų ir energijos naudojimo efektyvumas; Avarijų prevencijos ir poveikio aplinkai mažinimo poreikis; Informaciniai dokumentai.

49. Tarptautinės sutartys Konvencija dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio (Helsinkis, 1992 kovo 17 d.) Įsigaliojo 2001.02.01 ("VŽ" - 2000 Nr.94) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl abipusės pagalbos stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų atveju Ryga, 2001.05.31 Įsigaliojo 2002.01.02 ("V.Ž." - 2001 Nr.88)