Europos Sąjungos, Lietuvos ir Norvegijos teisės aktų palyginimas nuotekų tvarkymo srityje

1. Europos Sąjungos, Lietuvos ir Norvegijos teisės aktų palyginimas nuotekų tvarkymo srityje

2. Lietuvos Respublikos vartotojams geriamasis vanduo tiekiamas vien iš požeminių vandens šaltinių, kurių potencialūs ištekliai sudaro apie 3,2 mln.m3/p. Paskutiniaisiais metais vandens suvartojimo poreikis nuolat mažėjo ir šiuo metu sudaro 0,4 mln.m3/p. Prognozuojama, kad iki 2025 metų požeminio vandens poreikis gali išaugti iki 0,9–1 mln.m3/p., taigi vandens atsargos artimiausius 20 metų bus pakankamos. Lietuvoje naudojami požeminio vandens ištekliai daugeliu atveju yra geros kokybės.

3. Centralizuotai tiekiamu vandeniu Lietuvoje aprūpinama apie 66% visų šalies gyventojų (90–95% didžiųjų miestų gyventojų ir apie 20–30% kaimo gyventojų). Apie 1mln. gyventojų naudoja gruntinį kastinių šulinių vandenį, kuris dažnai yra užterštas ir neatitinka reikalavimų geriamajam vandeniui.

4. Iki 1990 metų Lietuvoje pagal tuo metu galiojusius reikalavimus buvo valoma tik 25% surenkamų nuotekų. Atgavus Nepriklausomybę, pagrindinis valstybės dėmesys aplinkosaugos srityje buvo skiriamas miestų nuotekų valymui. Per paskutinius 14 metų į didžiųjų miestų nuotekų valymo įrenginių statybas buvo investuota apie 1,2 milijardo litų, todėl šiuo metu pagal galiojančius reikalavimus valoma 69% centralizuotomis sistemomis surenkamų nuotekų. Nevalomos arba nepakankamai valomos yra mažų miestelių ir kaimų nuotekos.

5. Mažuose miesteliuose ir kaimo gyvenvietėse apie 600 nuotekų valymo įrenginių yra susidėvėję, todėl juos būtina modernizuoti ar pastatyti naujus. Lietuvoje centralizuoto nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslauga prieinama tik 58% visų gyventojų, tačiau kaimo vietovėse šis rodiklis daugmažesnis.

6. Vadovaudamasi Europos Sąjungos Tarybos direktyva „Dėl miesto nuotekų valymo“ Nr.91/271/EEB, Lietuva įsipareigojo surinkti ir tinkamai valyti nuotekas pagal tokį laiko grafiką: 1) nuo 2009 m. gruodžio 31 d. aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2000 g.e. (gyventojų ekvivalentą), turi veikti reikalavimus atitinkančios nuotekų surinkimo sistemos; 2) nuo 2007 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, turinčių 10000 ar daugiau g.e., nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus; 3) nuo 2009 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, turinčių nuo 2000 g.e. iki 10 000 g.e., nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus; 4) naujai planuojamose aglomeracijose visi nuotekų tvarkymo reikalavimai turi būti vykdomi nuo nuotekų susidarymo momento.

7. Dabartiniu metu gyventojų išlaidos geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymo paslaugoms sudaro vidutiniškai 2–2,5% šeimos pajamų, tačiau šis rodiklis daug didesnis kaimo regionuose, kuriuose kainos yra kelis kartus aukštesnės, o vartotojų pajamos mažesnės. Skiriasi ir vandens suvartojimas – miestuose 1 žmogui tenka apie 90–100 litrų per parą vandens, o kaime 50–60 litrų per parą, tai yra mažiau, nei rekomenduojamas vandens kiekis, būtinas reikiamai žmogaus higienai palaikyti. Planuojama, kad 2025 metais vandens suvartojimas turėtų būti vidutiniškai150 l/parą žmogui.

8. Pagal suvartojamo vandens ir pašalinamų nuotekų kiekį Lietuvoje vartotojai pasiskirstę taip: • 62% suvartojamo kiekio tenka gyventojams, • 21% – pramonei, • 17% – komunaliniam–buitiniam sektoriui.

9. 1 lentelė. Netolygumų įvertinimo lentelė

10. Lietuvos teisės aktų reikalavimai • Lietuvos Respublikos vandens įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant gamtinėje aplinkoje esantį vandenį. Šio įstatymo tikslas : neleisti prastėti vandens ekosistemų ir ekosistemų, tiesiogiai priklausomų nuo vandens, būklei, ją apsaugoti ir (arba) pagerinti; gerinti vandens kokybę įgyvendinant priemones, skirtas laipsniškai mažinti pavojingų medžiagų ir nutraukti prioritetinių pavojingų medžiagų patekimą į vandenį; racionaliai ir subalansuotai naudoti vandenį; mažinti žalingą vandens poveikį.

11. Nuotekų dumblo naudojimo normos apibrėžiamos LAND 20-96. Šis normatyvinis dokumentas nustato reikalavimus dumblo tiekėjams ir žemės naudotojams tręšiant dumblu žemės ūkio naudmenas arba rekultivuojant karjerus. Šio dokumento reikalavimai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veikla tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su dumblo saugojimu ir jo panaudojimu. • Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai aprašomi LAND 20 – 2001. Normatyvinio dokumento tikslas - reguliuoti nuotėkų dumblo naudojimą žemės ūkyje taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis dirvožemiui, augmenijai, gyvūnams ir žmonėms, bei skatinti tinkamą nuotėkų dumblo naudojimą. Šis dokumentas privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, kurių veikla susijusi su nuotėkų dumblo saugojimu, apdorojimu ir panaudojimu, taip pat šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms. Šis normatyvinis dokumentas taikomas miestų, miestelių ir kaimų valymo įrenginių nuotėkų dumblui.

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-376 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ patvirtintas reglamentas nustato nuotekų valyklų esminius reikalavimus bei saugos ir paskirties reikalavimus Reglamento nustatyti nuotekų valyklų esminiai reikalavimai taikomi buitinių bei komunalinių nuotekų valymo sistemoms.

13. Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento patvirtinimo“. Šio reglamento paskirtis – reglamentuoti buitinių nuotekų ir pagal sudėtį joms analogiškų gamybinių, komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas iki 2000 GE, ir paviršinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas iki 50 l/s, taikymą (projektavimą, tiekimą, statybą, paleidimą, naudojimą, kontrolę). Šis reglamentas taikomas nuotekų valymo įrenginių statybos dalyviams, valymo įrenginių ir jų elementų tiekėjams, valymo įrenginių valdytojams ir naudotojams, valymo įrenginių taikymą kontroliuojantiems asmenims.

14. Aplinkos ministro 2000-11-28 įsakymas Nr.506 „Dėl mažo našumo nuotekų valymo įrenginių eksploatavimo rekomendacijų R 23-00 patvirtinimo“. Mažo našumo nuotėkų valymo įrenginiais laikomi tokie įrenginiai, kuriuose valoma iki  400 m3/d nuotėkų ir kurios pagal jose esamų organinių teršalų kiekį atitinka iki 2000 gyventojų ekvivalentų. Rekomendacijų paskirtis - suteikti metodinę paramą mažus nuotėkų valymo įrenginius eksploatuojantiems asmenims ar įmonėms, taip pat rengiant konkrečių nuotėkų valymo įrenginių eksploatavimo taisykles, bei nuotėkų valymo įrenginius aptarnaujančio personalo pareiginius nuostatus, siekiant efektyvaus valymo įrenginių  veikimo ir aplinkos apsaugos nuo nepakankamai išvalytų nuotėkų teršimo.

15. Atskiros šių rekomendacijų nuostatos gali būti taikomos ir didesniems nuotėkų valymo įrenginiams. Rekomendacijos skiriamos savivaldos institucijoms, mažų nuotėkų valymo įrenginių savininkams, įrenginius eksploatuojančioms specialiosios paskirties uždarosioms akcinėms bendrovėms ar tuo užsiimančioms kitoms įmonėms, projektuotojams, aplinkos apsaugos ir higienos kontrolę vykdančioms organizacijoms.

16. ES direktyvų reikalavimai nuotekoms ir nuotekų dumblui tvarkyti • Europos parlamento ir tarybos direktyva (2000/60/EB), priimta 2000 m. spalio 23 d., nustato Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus. Ji dar vadinama „Bendrąja vandenų direktyva“ (BVPD) ir nustato vandens naudojimo sąlygas, reikalavimus, taip pat nustato bendruosius principus, taikomus sutelktiems ir pasklidusiems taršos šaltiniams. Šios direktyvos tikslas: pagerinti ir apsaugoti nuo tolesnio prastėjimo vandens ir nuo jų priklausomų sausumos ekosistemų būklę; skatinti ilgalaikį tausojantį ir racionalų vandens telkinių ir vandens naudojimą ir apsaugą; palaipsniui sumažinti prioritetinių ir visiškai nutraukti prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimą; palaipsniui sumažinti požeminio vandens taršą; sušvelninti potvynių ir sausrų padarinius.

17. Direktyva „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės“ (96/61/EC) numato, kad atliekas (šiuo atveju dumblą) šalinanti ar naudojantį įmonė turi gauti kompetentingos institucijos leidimą, kuriame nurodomos atliekų šalinimo ar naudojamo įrenginio eksploatavimo sąlygos ir priemonės neigiamam veiklos poveikiui aplinkai sumažinti ar išvengti. Taip pat TIPK direktyva reikalauja naudoti geriausius prieinamus gamybos būdus taip užtikrinant kuo mažesnį poveikį aplinkai. Norint kontroliuoti ir sekti teršalų kiekius priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 166/2006 „Dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB.

18. Direktyva „Dėl miesto nuotekų valymo“ priimta 1991 m. gegužės 21 d. (91/271/EEB). Šios direktyvos tikslas – apsaugoti aplinką nuo žalingo išleidžiamų miesto nuotekų poveikio. Miesto nuotėkų valymo direktyvoje(MNV) reikalaujama, kad valstybės narės rinktų ir valytų miesto teritorijų nuotekas. Direktyvoje reikalaujama, kad visose miesto teritorijose, kuriose yra daugiau kaip 2 000 gyventojų, būtų atliekamas bent jau antrinis (biologinis) nuotekų valymas. Jautriose zonose esantiems miestams, kuriuose yra daugiau kaip 10 000 gyventojų, taikomi griežtesni valymo reikalavimai. MNV direktyva yra vienas brangiausiai įgyvendinamų ES teisės aktų ir taikoma daugiau kaip 22 000 miesto teritorijų visoje Europoje. Direktyvoje taip pat nustatyti išankstinio pramoninių nuotekų, patenkančių į surinkimo sistemas, valymo ir nuotekų dumblo šalinimo reikalavimai, akcentuotas dumblo, susidariusio valant nutekamuosius vandenis, tvarkymas.

19. Direktyva „Dėl tam tikrų pavojingų medžiagų išleidimo ribinių verčių ir siektinų kokybės standartų“ (86/280/EEB) nustato tam tikrų , direktyvoje išvardintų, pavojingų medžiagų išleidimo ribines vertes ir siektinus kokybės standartus. Direktyva nustato konkrečių išmetamų medžiagų, išleidimo su nuotekomis iš pramonės įmonių, normų vertes. Kai teršiančių medžiagų turinčios nuotekos valomos už pramonės įmonės ribų, joms šalinti skirtoje valymo įmonėje, valstybės narės gali leisti ribines vertes taikyti toje vietoje, kur nuotekos išleidžiamos iš valymo įmonės.

20. Direktyvos „Dėl tam tikrų į bendrijas išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos“ (1976/464/EEB) tikslas – harmonizuoti valstybių narių teisės aktus vandens taršos pavojingomis medžiagomis srityje ir imtis prevencinių priemonių mažinant šios taršos šaltinius. Direktyva taikoma vidaus, teritoriniams, vidaus pakrančių ir požeminiams vandenims.

21. Nuotekų dumblo direktyva (86/278/EEC) siekiama skatinti nuotekų dumblo panaudojimą žemės ūkyje ir reglamentuoti jo naudojimą taip, kad nebūtų daroma žala dirvožemiui, augmenijai, gyvūnijai ir žmogui. Šiuo tikslu draudžiama nevalytą dumblą naudoti žemės ūkyje, dirvožemio tręšimui. Valytas dumblas, tai biologiniu, cheminiu, terminiu ar kitu būdu apdorotas dumblas, kai sumažinamos jo savybės fermentuotis, bei nekeliamas pavojus sveikatai jį naudojant.

22. Ši direktyva nustato taisykles dėl mėginių ėmimo, dumblo analizės ir panaudojimo. Ji nustato reikalavimus laikymui, išsamius duomenis apie pagaminto dumblo kiekius, naudojimą žemės ūkyje, sudėtį ir savybes, bei dumblo valymo rūšis ir vietas, kur planuojama dumblą panaudoti. Ribinės vertės, sunkiųjų metalų koncentracijos nuotekų dumble, skirtų naudoti žemės ūkyje ir dumblo apdorojimo reikalavimai taip pat aptariami šioje direktyvoje.

23. ES direktyva 2006/12/EB „Dėl atliekų tvarkymo“, numato pagrindinius atliekų tvarkymo principus. Pirma, siekti atliekų prevencijos, kuriant švarias, gamtos išteklius tausojančias technologijas, skatinant technikos plėtrą ir produktų, kuriuos gaminant būtų kuo mažiau ar visai neprisidedama prie atliekų kaupimosi ar žalos didėjimo bei taršos pavojaus, gamybą, diegiant naujas atliekų panaudojimo ar šalinimo technologijas. Antra, panaudoti susidariusias atliekas. Taip pat direktyva reikalauja, kad bet kokie atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos procesai nesukeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (orui, vandeniui, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams), nesukeltų triukšmo, neskleistų kvapų ir nedarytų neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypač svarbioms vietovėms.

24. Valdymo sistema Norvegijoje yra teisinis nuotekų ir dumblo tvarkymo atsakomybės pasidalijimo pagrindas. Vietinė demokratija Norvegijoje gana stipri, o vietinis valdymo sektorius - tai tvirtai įsigalėjusi institucija Norvegijoje. Nacionalinis šio šalies tikslas - pasiūlyti vienodas aukšto lygio paslaugas visiems šalies gyventojams. • Norvegijoje egzistuoja dvipakopė vietinės valdžios sistema: savivaldybės ir administraciniai regionai - apskritys. Šią sistemą sudaro 430 savivaldybių ir 19 apskričių valdžios organų. Savivaldybės ir apskričių valdžios organai turi tą patį administracinį statusą, o tuo tarpu centrinė valdžia atlieka svarbiausią savivaldybių ir apskričių valdžios organų priežiūros ir valdymo vaidmenį. Apskrities Gubernatorius – tai centrinės valdžios atstovas, kuriam yra pavaldūs vietiniai valdžios organai.

25. Valdžios pasidalijimas – nuotekų ir dumblo tvarkymas • Centrinė valdžia yra atsakinga už įstatymų projektų rengimą ir jų patvirtinimą. Administracinio regiono Gubernatorius stebi, kad būtų tinkamai laikomasi įstatymų ir centrinės valdžios politikos. • Savivaldybės - tai juridiniai valdžios organai, atsakingi už nuotekų valyklų veiklą, kurių darbinis pajėgumas yra mažiau nei 2 000 GE, kai išvalytas vanduo išleidžiamas į atvirus vandens telkinius, ir tų, kurių darbinis pajėgumas 10 000 GE, kai išvalytas vanduo patenka į jūrą.

26. Norvegijos Aplinkos Ministerija - centrinės valdžios atstovė, stebinti nuotekų tvarkymą. Klimato Kaitos ir Taršos Inspekcija atlieka Aplinkos Ministerijos patarėjo ir jos leidžiamų įstatymų vykdytojo vaidmenį. • Dumblo tvarkymo įstatymai Norvegijoje dalijami tarp trijų ministerijų - Aplinkos Ministerijos, Žemės Ūkio Ministerijos ir Socialinės Rūpybos Ministerijos. Norvegijos Maisto Saugumo Inspekcija vykdo įstatymus per savo padalinius savivaldybėse.

27. Įstatymai • 2004 m. liepos 1 d. įvairūs nuotekų ir dumblo tvarkymo įstatymai buvo sujungti su kitais vietinės valdžios potvarkiais, siekiant apriboti oro, vandens ir dirvožemio taršą. Nuo tada nuotekų ir dumblo tvarkymo įstatymų sistema yra atitinkama Aplinkos Ministerijos išleistų įstatymų dėl taršos mažinimo dalis.

28. 2004 m. liepos 1 d. įvairūs nuotekų ir dumblo tvarkymo įstatymai buvo sujungti su kitais vietinės valdžios potvarkiais, siekiant apriboti oro, vandens ir dirvožemio taršą. Nuo tada nuotekų ir dumblo tvarkymo įstatymų sistema yra atitinkama Aplinkos Ministerijos išleistų įstatymų dėl taršos mažinimo dalis.

29. Norvegijos ir Europos Sąjungos įstatymų palyginimas • Norvegijos įstatymai dėl taršos mažinimo yra suderinti su Europos Sąjungos direktyvomis. Norvegijos taršos mažinimo direktyva atitinka ES Miesto Nutekamųjų Vandenų Valymo Direktyvą (MNVVD). Panašiai, Norvegijos įstatymas, kuris reguliuoja nuotekų dumblo tvarkymą (Biokietųjų medžiagų įstatymas), yra suderintas su ES Nuotekų Dumblo Direktyva (NDD), (Sewage Sludge Directive 86/278/EEC).

30. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!