Download
1 / 45
E N D
1. Visa tiesa apie knygas
3. IX a. - pirmoji prancuziška, ranka rašyta knyga.
XI a. – pirmoji rusiška, ranka rašyta knyga.
XIII a. - pirmoji lenkiška, ranka rašyta knyga.
XVI a. – pirmoji lietuviška, ranka rašyta knyga
4. Spausdintos knygos atsirado gerokai veliau. 1445 metais Europoje pirmasis knygas spausdinti pradejo vokietis Johanas Gutenbergas.
5. Taciau cia butina pridurti, kad Kinijoje knygas spausdino jau VI amžiuje. Tiesa, tada kinai dar nemokejo rinkti atskiru raidžiu, o visa puslapi išpjaustydavo lenteleje ir paskui spausdindavo. Bet XI amžiaus viduryje kinai pirmieji pasaulyje išrado renkamasias raides. Jas gamino iš molio arba medžio.
6. Seniausia knyga – XI a. religinio turinio knyga, parašyta plunksna. Ji rasta 1865m. Turovo (dabar Baltarusija) Atsimainymo cerkves vienuolyne, todel vadinama Turovo „Evangelija“
7. Seniausias inkunabulas (inkunabulas – tai pirmuoju spaudos laikotarpiu (iki 1501m.) išleista knyga) – Rabano Mauro „Veikalas apie Visata“ („Opus de Universo“), išspausdintas 1467m. Strasbure, dabar saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.
8. Seniausias lietuviškas rankraštinis tekstas – parašytas ne veliau, kaip XVI a. pirmame ketvirtyje. Šis triju poteriu, 25 eiluciu tekstas irašytas knygos „Tractatus sacerdotalis“ („Traktatas kunigams“) paskutiniame puslapyje.
9. Didžiausia knyga - 99x68, 5x2 cm dydžio Džono Džeimso Audubono (John James Audubon) knyga „Amerikos paukšciai“, išleista 1972m. Leipcige. Knyga irišta japoniškuoju stiliumi – lapai ir mediniai viršeliai perrišti dygsniais, tampria juostele. Joje 50 puslapiu, 20 iliustraciju.
10. Didžiausia lietuviška knyga – 49, 5x33,5cm dydžio albumas „Lietuviu Tarybos Socialistine Respublika 1940 – 1950m.“, išleista 1950m.
11. Mažiausia Lietuvoje knyga – 9x9 mm dydžio, 20 puslapiu – Bulgarijoje 1975m. Išleista „G. Dimitrovo kalba reichstage“.
12. Mažiausia lietuviška knyga – 9,6x 9,2mm dydžio 4,4mm storio, 64 puslapiu – Viliaus Užtupo knyga „Lietuvai 1000 metu“. Ja 2001m. sudarytojas išleido 50 egz. tiražu.
13. Storiausia lietuviška knyga yra 11 cm storio. Tai 1536 puslapiu Liudviko Rezos rupesciu 1816m. Karaliauciuje gotišku šriftu išspausdintas treciasis Biblijos leidimas.
14. Seniausia lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmusa prasti žadei...“, dabar vadinama Mažvydo „Katekizmu“. Ši 79 puslapiu knyga išspausdinta 1547 m. sausio 8 d. Karaliauciuje, I. Veinreicho spaustuveje gotiškomis raidemis. Spejama, jog tiražas buvo 200-300 egzemplioriu. Dabar išlike du, iš kuriu vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.
15. Seniausia Lietuvoje išspausdinta knyga – „Mažoji kelioniu knygele“. Ja išspausdino Pranciškus Skorina 1522 m. Vilniuje.
16. Daugiausia kartu išleistos knygos – Petro Cvirkos. Jo kuriniai išleisti 185 kartus ir išversti i daugiausia kalbu – 20.
18. Daugiausia kartu išleista knyga – Ievos Simonaitytes romanas „Aukštuju Šimoniu likimas“. Romanas išverstas i latviu, rusu ir estu kalbas.
19. Seniausia spausdinta Lietuvoje enciklopedija - 1608 m. Vilniuje Jono Protaseviciaus išleistas "Trumpas aprašymas, kas ka išrado ir žmonems naudotis dave". Ši 32 puslapiu enciklopedija parašyta eiliuota lenku kalba. Joje aprašyti 174 išradimai ir pamineta 180 išradeju.
20. Seniausias lietuviu kalbos žodynas - išleistas Konstantino Sirvydo. Spejama leidimo data - apie 1620 m. Žodynas trikalbis (lenku - lietuviu - lotynu), jame yra apie 6000 lietuvišku žodžiu.
21. Seniausia Lietuvos istorija –
parašyta Motiejaus Strijkovskio. Tai "Lenkijos, Lietuvos, Žemaiciu ir visos Rusijos kronika", išleista lenku kalba 1582 Karaliauciuje.
22. Seniausia Lietuvos istorija parašyta lietuviu kalba - apie 1838 m. - Simono Daukanto. Išleista dviem knygomis 1893 ir 1897 m.
23. Didžiausia Lietuvos istorija
paraše istorikas Teodoras Narbutas lenku kalba. Jo veikalo "Lietuviu tautos istorioja" išejo 9 tomai, dešimto tomo išspausdinta tik pradžia.
24. Seniausias lietuviškas laikraštis, išleistas 1832 m. Karaliauciaus misiju draugijos - "Nusidavimai apie evangelijos pasiplatinima tarp žydu ir pagonu". Šis laikraštis leistas iki 1914 m.
25. Didžiausioji - juru taisykles, sulig normalaus žmogaus ugiu.
26. O Berlyne saugomas vadinamasis „Didžiojo kunigaikšcio atlasas" didžiuliu geografijos žemelapiu rinkinys, išleistas 1611 m.
27. Jis sukurtas olandu graverio, apdarytas medžiu, aptrauktu oda. Atlaso aukštis - 170 cm, plotis - 220 cm ir svoris - 125 kg.
28. Pasaulyje yra ir sunkesniu leidiniu. Štai Londono karališkojoje bibliotekoje saugoma vadinamoji „Velnio biblija", sverianti apie 350 kg.
29. Jos viršeliai iš 40 mm storio ažuoliniu lenteliu, suveržti didžiulemis metalinemis sagtimis. Biblijai pergamentas pagamintas iš šimto asilu odos.
30. Pirmosios bibliotekos
31. Biblioteka - tai ta vieta, kur laikomos ir saugomos knygos ir kiti dokumentai: žurnalai, laikrašciai, rankrašciai, mikrofilmai, garso ir vaizdo irašai, kompiuteriniai dokumentai (kompaktiniai diskai, disketes).
32. Pirmosios bibliotekos atsirado III-ame tukstantmetyje prieš musu era, Šumero ir Egipto valstybese.
33. Biblioteku turejo šventyklos, faraonai, mokyklos. VIIa.pr.m.e. žinoma didžiausia Asirijos valdovo Ašurbanupalo moliniu lenteliu biblioteka Ninevijoje.
Graikijoje Va.pr.m.e. bibliotekas turejo valdovai Polikratas ir Pesistratas.
IVa.pr.m.e. filosofu Platono ir Aristotelio akademijos.
Iš antikiniu biblioteku žymiausios :
Egipto karaliu Ptolomeju IIIa.pr.m.e. ikurta Aleksandrijos biblioteka
34. Ankstyvaisiais viduramžiais V. Europoje knygas kaupe vienuolynai.
Ypac garsi buvo Monte Kosino (Italija) vienuolyno biblioteka.
Kijevo Sofijos soboro biblioteka isteigta 1037m. buvo pirmoji senoves Rusijoje
Viduriniais amžiais mokslines ir grožinesliteraturos turtingumu išsiskyre arabu bibliotekos.
Kalifo al Charkamo biblioteka Kordoboje XIII a. turejo apie 400 000 rankrašciu.
35. 4 a. prieš Kristu Aleksandrijoje ikuriama biblioteka. Joje kaupiami pirmieji antikos kuriniai.
36. XVI a. pradžioje Lietuvoje jau atsirado pirmieji dideli knygu rinkiniai. Tai:
Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto biblioteka, kuri buvo ikurta Vilniaus žemutineje pilyje.
37. XVI a. viduryje pradeta kaupti viena turtingiausiu Nesvyžiaus Radvilu biblioteka.
38. Placiai buvo žinomi Alberto Goštauto, Kulviecio, Mažvydo knygu rinkiniai.
39. Garsi XVI a. buvo asmenine Vilniaus vyskupo Jurgio Albinijaus biblioteka.
40. Vilniaus universiteto biblioteka ikurta 1570m. Jai savo knygu rinkinius padovanojo:
? Lenkijos karalius Žygimantas Augustas
?Vilniaus vyskupas Jurgis Albinijus
? Lietuvos fondus papilde ir garsus Lietuvos kunigaikšciai bei magnatai.
41. Knyga didele ne tik dvasine, bet ir materialine vertybe. Norint apsaugoti toki labai vertinga ir brangu turta, atsirado knygos ženklai – ekslibrisai
42. Tai asmens, istaigos ar bibliotekos žyme knygoje, nurodanti pastarosios savininka
43. M.Brenšteinas (Michal Brensztejn), 1874-1938, - Lietuvos kulturos istorikas, bibliotekininkas. Gime Telšiuose, nuo 1910 m. gyveno Vilniuje. Nuo 1919 m. - Stepono Batoro universiteto bibliotekos rankrašciu skyriaus vedejas. Turejo dideli knygos ženklu rinkini, taip pat gausia biblioteka. Knygos ženklu kolekcijos likimas nežinomas.
44. Marijampoles Marijonu Vienuolyno Ekslibrisas. Ekslibrisus turejo ne tik atskiri asmenys, bet ir bendruomenes, pavyzdžiui bibliotekos, vienuolynai.
45. Meištaviciu ekslibrisas.
Meištaviciai - Pajuostes (Panevežio r.) dvaro savininkai. Lietuvos lenkuveikejai
46. Ekslibrisas – tai ne tik leidinio savininko ženklas, knygos sargas, bet ir meno kurinys, atspindintis ir knygos savininko asmenybe: jo profesija, pomegius, gyvenimo buda.
