Bausmių vykdymo teisė 32 val. kursas

1. Bausmių vykdymo teisė32 val. kursas Gintautas Sakalauskas

2. Bausmių vykdymo teisė, 2013

3. Bausmių vykdymo teisė, 2013 Michel Foucault: “XVIII amžiaus pabaigoje–XIX pradžioje niūri bausmių fiesta, išskyrus keletą siautulingų protrūkių, baigia išsikvėpti. <...> Baudimo ceremonija traukiasi į šešėlį ir tampa naujos rūšies procedūriniu arba administraciniu aktu. <...> Bausmė po truputį nustoja būti reginiu. Visa tai, kas joje buvo žiūroviška, įgauna minuso ženklą – pamažu imama tarytum nebesuprasti baudžiamosios ceremonijos funkcijų, tarytum pradedama spėti šį ritualą, kuris “užbaigia” nusikaltimą, turint įtartinai giminiškų tam nusikaltimui savybių, prilygstant jam, o gal ir pralenkiant jį – žiaurumu, siekiant pripratinti žiūrovus prie žvėriškumo, nuo kurio jie turėtų atgrasinti, prilyginti budelį nusikaltėliui, teisėjus – žudikams, paskutinę akimirką sukeisti vaidmenį vietomis, paversti kankinamąjį gailesčio arba žavėjimosi objektu. <...> Taigi baudimą linkstama paversti labiausiai įslaptinta baudžiamojo proceso dalimi.” Foucault M. Disciplinuoti ir bausti. Kalėjimo gimimas. Vilnius: Baltos lankos, 1998, p. 16.

4. Baudžiamojo proceso teisė Baudžiamoji teisė Bausmių vykdymo teisė Bausmių vykdymo teisė, 2013

5. Bausmių vykdymo teisė, 2013 Baudžiamojo proceso teisė Baudžiamoji teisė Bausmių vykdymo teisė

6. Bausmių vykdymo teisė, 2013 Helmut Kury: “Iš įspūdingo subtilumo priimant apkaltinamąjį nuosprendį iki pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos beveik nieko neįmanoma išsaugoti – taigi būtent ten, kur bausmė teisės pažeidėjui pirmą kartą ir ilgam laikui tampa juntama”. Kury H., Brandenstein M. „Naujo poreikio bausti“ klausimu – ar griežtesnės bausmės yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemonė? // Teisės problemos, 2009, Nr. 2, p. 15.

7. Bausmių vykdymo teisė, 2013 Pastebėtina, kad bausmių vykdymo teisė tradiciškai yra baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės šakų šešėlyje. Viena vertus, tai paaiškinama: BT ir BPT yra “pirminės” teisės šakos tiek turinio, tiek formos, tiek istorine prasme. Kita vertus, tai yra ir keista, nes konkretaus tam tikra bausme nuteisto žmogaus perspektyvoje dažniausiai žymiai svarbesnis yra bausmės vykdymo procesas, taigi – bausmės vykdymo teisės normos bei jų įgyvendinimas (ypatingai – laisvės atėmimo bausmės atveju). Šiame baudžiamojo persekiojimo etape daugiau pavojų iškyla ir žmogaus teisėms (gal todėl, ypatingai postsovietinėj erdvėj, ši teisės šaka tebuvo ir tebėra “epizodinė” teisės mokslų sistemoje).

8. Bausmių vykdymo teisė, 2013 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 str. 1 d. numato tokias bausmes fiziniams asmenims: 1) viešieji darbai (iki 480 val.); 2) bauda (iki 1 500 MGL); 3) laisvės apribojimas (nuo 3 mėn. iki 2 m.); 4) areštas (nuo 5 iki 90 d.); 5) terminuotas laisvės atėmimas (nuo 3 mėn. iki 20 m.); 6) laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 str. 1 d. numato tokias bausmes juridiniams asmenims: • bauda (iki 50 000 MGL); • veiklos apribojimas (nuo 1 iki 5 m.); • likvidavimas.

9. BAUSMĖS TEORIJOS Absoliučios bausmės teorijos: Bausmė neturi tikslo; pagrindas bausmei yra nusikaltimas, už kurį turi būti atsakyta; bausmė yra atpildas už kaltę, nusikaltėlio atgaila. Reliatyvios (santykinės) bausmės teorijos: Bausmės tikslas yra užkirsti kelią nusikaltimo pasikartojimui Darant įtaką kaltininkui (individualioji/specialioji prevencija) Darant įtaką kaltininkui ir nukentėjusiajam (sutaikinimas, žalos atlyginimas, atkuriamasis teisingumas) Darant įtaką visuomenei (bendroji prevencija) Individualus bauginimas, „atmintinė“ (negatyvi individualioji prevencija) Laikinas izoliavimas (laisvės atėmimas) Kitų bauginimas (negatyvi bendroji prevencija) Poveikis visuotinei teisinei sąmonei ir keršto poreikio mažinimas (pozityvi bendroji prevencija) Resocializacija (pozityvi individualioji prevencija) Ostendorf H. Vom Sinn und Zweck des Strafens // Informationen zur politschen Bildung. Kriminalität und Strafrecht. 1999, S. 14. Bausmių vykdymo teisė, 2013

10. Bausmių vykdymo teisė, 2013 Kurso tikslas: • įgytos sisteminės ir fundamentalios žinios apie bausmių vykdymo teisės teoriją, jos raidą, sistemas bei tendencijas, bausmių vykdymo tikslus ir principus, nuteistųjų teises ir pareigas, bausmes vykdančių institucijų struktūrą, atskirų bausmių vykdymo ypatumus, bausmių vykdymo sąlygas; • įgyti gebėjimai tinkamai aiškinti ir taikyti bausmių vykdymo teisės nuostatas, kritiškai ir logiškai aiškinti teisinio bausmių vykdymo reglamentavimo problemas; • įgyti gebėjimai analizuoti ir vertinti nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką; • išugdyti gebėjimai dirbti individualiai.

11. Bausmių vykdymo teisė, 2013 Kurso planas: • Bausmių vykdymo sistemos, jų raida, teisinio reglamentavimo istorija. • Teisinė bausmių vykdymo sistema Lietuvoje: teisės aktai ir institucijos. • Bausmių vykdymo teisės principai, jų turinys ir reikšmė. • Tarptautiniai bausmių vykdymo standartai ir jų įtaka nacionalinei bausmių vykdymo sistemai. • Bausmių vykdymo tikslai, nuteistųjų integracijos prielaidos ir galimybės. • Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos. • Juridiniams asmenims paskirtų bausmių vykdymas. • Viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos.

12. Bausmių vykdymo teisė, 2013 Kurso planas (tęsinys): • Laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos. • Arešto bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos. • Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir probacija. • Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos. • Nuteistųjų terminuotu laisvės atėmimu teisės ir pareigos. • Lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų ir probacija. • Laisvės atėmimo iki gyvos galvos vykdymo tvarka ir sąlygos. • Tendencijos bausmių vykdymo sistemose ir reformos užsienio šalyse.

13. Bausmių vykdymo teisė, 2013 Atsiskaitymas: koliokviumas ir egzaminas raštu. Vertinimo metu siekiama patikrinti žinių pagrindu susiformuotą esminių bausmių vykdymo teisės normų bei jų įgyvendinimo problematikos suvokimą pagal iš anksto pateiktus klausimus. Pagrindinis vertinimo tikslas – įvertinti įgytas naujas žinias bei kompetencijas. Tai svarbu atsakant į egzamino metu gautus klausimus. Atsakymai turi parodyti gebėjimą mąstyti apie iškeltas problemas. Išsakytos mintys turėtų būti motyvuotos, paremtos tvirtomis žiniomis (o ne bendro pobūdžio pastebėjimais). Vertinimas: a) koliokviumo (30 proc. galutinio įvertinimo) metu (preliminariai – 2013-04-08) bus pateiktas žiniasklaidoje publikuotas straipsnis apie bausmių vykdymo problematiką, kurį reikės išanalizuoti įgytų žinių bei kompetencijų pagrindu; b) egzamino (70 proc. galutinio įvertinimo) metu bus užduoti 3 klausimai (2 iš jų bendresni ir 1 konkretesnis). Atsakymai į pirmuosius 2 vertinami po 30 balų, atsakymas į trečią klausimą – 20 balų. Taip pat 20 balų vertinamas minčių motyvavimas ir jų aiškumas. Viso 100 balų, dalinami iš 10 ir gaunamas galutinis balas.

14. Bausmių vykdymo teisė, 2013 Kai kurioms paskaitoms reikės perskaityti mokslinius straipsnius, kurių analizei bus skiriama pirmoji paskaitos dalis. Visa kurso medžiaga (skaidrės, straipsniai ir kt.) bus internete: http://web.vu.lt/tf/g.sakalauskas/paskaitu-ir-seminaru-medziaga/ Skaidrės yra tik pagalbinė medžiaga, jos sudaro tik nedidelę paskaitos turinio dalį! Klausimai, pastabos ir siūlymai: gintautas.sakalauskas@tf.vu.lt

15. Bausmių vykdymo teisė, 2013 LITERATŪRA (paryškinta – dalyko sande nurodyta privaloma ir papildoma literatūra): • Bikelis S., Sakalauskas G. Laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistų asmenų lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, užsienio šalių patirtis ir pasiūlymai Lietuvai // Teisės problemos, 2008, Nr. 4, p. 23–66. • Blaževičius J. Baudžiamieji įstatymai ir kalinių populiacija Lietuvos įkalinimo įstaigose // Teisė, 2000, Nr. 35, p. 128–130. • Blaževičius J., Usik D.,Švedas G. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaras. Vilnius, 2004. • Bluvšteinas J. Akivaizdžios ir latentinės kriminalinės bausmės funkcijos // Teisės problemos, 1994, Nr. 2, p. 57–60. • Čaplinskienė I., Čaplinskas S., Griškevičius A. Narkotikų vartojimas ir ŽIV infekcija įkalinimo įstaigose // Medicina, 2003, t. 39, Nr. 8, p. 797–803. • Čepas A., Sakalauskas G. Ar prasminga arešto bausmė? // Teisės problemos, 2009, Nr. 4, p. 5–30. • Christie N. Nusikaltimų kontrolė kaip pramonė. Vilnius: Eugrimas, 1999. • Foucault M. Disciplinuoti ir bausti. Kalėjimo gimimas. Vilnius, 1998. • Gončarko A. Drausminis procesas Lietuvos, Prancūzijos ir Kanados pataisos įstaigose // Jurisprudencija, 2008, Nr. 2 (104). • Jokubauskas M. Tarptautinių teisinių laisvės atėmimo bausmės režimo standartų įgyvendinimas Lietuvos Respublikos įstatymuose // Jurisprudencija, 2006, Nr. 6 (84), p. 70–77. • Jokubauskas M. Pataisos įstaigų personalo veiklos humanizavimo prielaidos atsižvelgiant į tarptautinius teisės standartus // Jurisprudencija. 2007, t. 12 (102), p. 88–94. • Kury H., Brandenstein M. „Naujo poreikio bausti“ klausimu – ar griežtesnės bausmės yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemonė? // Teisės problemos. 2009, Nr. 2, p. 5-61. • Laiškai į laisvę 2000. Vilnius: Rosma, 1999. • Mackevičius T. Užsienio valstybių probacijos tarnybų veikla // Jurisprudencija, 2004, t. 51 (43). • Mackevičius T. Probacija. Quid id est? // Socialinių mokslų studijos, 2011, Nr. 3 (2), p. 737–754. • Mesonienė S. Elektroninis monitoringas bausmių sistemoje: tarptautinis ir nacionalinis kontekstas // Jurisprudencija, 2004, t. 52 (44), p. 47–57. • Mesonienė S. Teisiniai lyginamieji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų aspektai // Jurisprudencija, 2006, t. 5 (83), p. 73–81. • Nikartas S., Mališauskaitė-Simanaitienė S., Sakalauskas G. Įkalinimo įstaigų privatizavimas: užsienio šalių patirtis ir perspektyvos Lietuvoje // Teisės problemos, 2008, Nr. 3 (61), p. 51–82. • Petkevičiūtė R. Įkalinti vyriškumai Lietuvos nuteistųjų subkultūroje ir Lenkijos nuteistųjų podkultūroje // Kultūra ir visuomenė, 2010, Nr. 1 (2), p. 147–170. • Pocius A. Šeimos ir mokyklos įtaka nuteistųjų iki gyvos galvos už nužudymus asmenų nusikalstamo elgesio formavimuisi // Jurisprudencija, 2007, t. 10 (100), p. 52–59.

16. Bausmių vykdymo teisė, 2013 LITERATŪRA (tęsinys): • Prakapas R., Katinaitė R. Nuteistų asmenų resocializacijos lūkesčiai // Socialinis ugdymas. Socialinė integracija ir socialinė reabilitacija, 2006, Nr.2 (13), p. 79–92. • Prakapas R., Katinaitė R.Nuteistų asmenų resocializacija: socialinė komunikacija ir edukacinių lūkesčių realizavimas // Socialinis ugdymas. Socialinis darbas ir ugdymas, 2008, Nr. 5 (16), p. 81–92. • Petkus A. Kriminalinės subkultūros penitencinėse įstaigose genezė, raida ir struktūra // Jurisprudencija, 2004, t. 51 (43), p. 108–123. • Razgūnienė A. Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo teisinis reglamentavimas // Jurisprudencija, 2007, Nr. 2 (92), p. 54–60. • Sakalauskas G. Kriminologiniai laisvės atėmimo bausmės aspektai // Teisė, 2000, Nr. 35, p. 80–90. • Sakalauskas G. Asmenų, kuriems apribota laisvė, teisės // Žmogaus teisės Lietuvoje (autorių grupės vadovas A. Čepas). Vilnius, 2005, p. 266–289. • Sakalauskas G. Socialinės ir ekonominės naujų laisvės atėmimo bausmės atlikimo formų taikymo prielaidos Lietuvoje // Teisės problemos, 2006, Nr. 4, p. 5–49. • Sakalauskas G. Įkalinimas Lietuvoje: praktika ir prasmė // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2007, Nr. 2, p. 121–133. • Sakalauskas G. Įkalinimo tikslų labirintuose. Knygoje: Bausmių vykdymo sistemos teisinis reguliavimas ir perspektyvos Lietuvos Respublikoje (ats. red. G. Švedas). Vilnius, 2010, p. 133–153. • Sakalauskas G. Žalos už nusikalstamas veikas atlyginimas Lietuvoje: situacija ir perspektyvos / Bausmė ir socialinis teisingumas. LIAPO. Vilnius, 2007, p. 21–25. • Sakalauskas G., Čepas A., Nikartas S., Ūselė L. Savanorystė probacijos sistemoje: prielaidos ir galimybės. Teisės instituto mokslo tyrimai. t. 9. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012. • Sakalauskas G., Kalpokas V. Nuteistųjų ir grįžusiųjų iš įkalinimo įstaigų integracijos modelis. Teisės instituto mokslo tyrimai. t. 10. Vilnius: Eugrimas, 2012. • Sakalauskas G. Ar reikalingas Lietuvai probacijos įstatymas? // Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis. Liber Amicorum profesoriui Jonui Prapiesčiui (vyr. moksl. red. Gintaras Švedas). Vilnius: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2012, p. 532–548. • Švedas G. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai. Vilnius, 2003. • Švedas G. Bausmių vykdymo teisė. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003 (naujas leidimas – 2013 m. vasario mėn.). • Usik D. Tarptautinių baudžiamosios justicijos standartų realizavimo aspektai vykdant laisvės atėmimą // Socialinių mokslų studijos, 2010, Nr. 4 (8), p. 339–355. • Žilinskienė L., Tumilaitė R. Resocializacijos modeliai ir jų taikymas // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2011, Nr. 2 (29), p. 285–313.