Tema Nr. 8 Nusikaltimų prevencija

1. Tema Nr. 8Nusikaltimų prevencija Iš programos: • Prevencijos samprata plačiąja ir siaurąja prasme. • Nusikaltimų prevencija ir bausmė. • Prevencinių priemonių rūšys. • Bendroji nusikaltimų prevencija. • Individualioji nusikaltimų prevencija. • Situacinė prevencija. • Įvairių rūšių reagavimo į nusikalstamumą priemonių tarpusavio palyginimas (efektyvumo, ekonomiškumo požiūriu). • Institucijos, vykdančios nusikaltimų prevenciją Lietuvoje, veiklos tarp jų pasiskirstymas.

2. 1 kl.Nusikaltimų prevencijos samprata(1) Daugelį šimtmečių vienintelė pasipriešinimo nusikaltimams forma buvo nusikaltėlių nubaudimas. Buvo manoma, kad taikant nusikaltėliui bausmę, galima paveikti visą nusikalstamumą. Tik prieš 2 amžius Š.Monteskjė iškėlė mintį: geras įstatymų leidėjas labiau rūpinasi nusikaltimų prevencija, o ne nubaudimu už nusikaltimus; bausmės, šalindamos vienas negeroves, sudaro sąlygas didėti kitoms. Š.Monteskjė laikomas nusikaltimų prevencijos teorijos pradininku. Kriminologijos kaip savarankiško mokslo atsiradimą žymia dalimi sąlygojo nusikaltimų prevencijos teorinių pagrindų būtinumas.

3. 1 kl.Nusikaltimų prevencijos samprata(2) Egzistuoja labai didelis kiekis nusikaltimų prevencijos sampratų. Pats žodis “prevencija” reiškia užkirtimą, užkardymą, išvengimą. Tai taikoma tik nepageidaujamo reiškinio, įvykio išvengimui, veiksmais, atliekamais dar iki šio reiškinio, įvykio. Prevencija apima ir nusikaltimų žalos minimizavimą, sušvelninimą, kai tokie veiksmai yra atliekami iki nusikaltimo padarymo. Prevencija visada yra prieš nusikaltimo padarymą. Jei kažkokios tegu ir analogiškos priemonės naudojamos po nusikaltimo padarymo, tada šio nusikaltimo atžvilgiu tai yra bausmė, žalos atlyginimas ar dar kas nors.

4. 1 kl.Nusikaltimų prevencijos samprata(3) Nusikaltimų prevencijoje galima išskirti: 1) prevencijos subjektus – kurie vykdo šią veiklą, 2) prevencijos objektus – į ką nukreipta ši veikla. Pati veikla pasireiškia per poveikio objektams būdus, metodus, kas vadinama prevencijos priemonėmis. Klasikinis prevencijos apibrėžimas: prevencijos subjektų sistemos naudojimas priemonių, nukreiptų prieš (į) objektus. Kartais prevencija apibrėžiama vien tik kaip priemonės, veikla ar daroma įtaka, poveikis.

5. 1 kl.Nusikaltimų prevencijos samprata(4) Vienas iš platesnių nusikaltimų prevencijos apibrėžimų: Nusikaltimų prevencija: - tai individų, jų grupių, visuomeninių asociacijų, bendruomenės ar savivaldos, visos visuomenės ar valstybės veikla, - pasireiškianti nusikalstamumą sukeliančių veiksnių šalinimu, papildomų neutralizatorių jiems sukūrimu, poveikiu konkretiems asmenims ar asmenų grupėms, socialinėms ar valstybinėms institucijoms, - siekiant teigiamų socialinių pokyčių ar tokių asmenų ir institucijų elgesio pasikeitimų, kurie sumažintų nusikalstamumą ar kitaip pozityviai jį įtakotų.

6. 1 kl.Nusikaltimų prevencijos samprata(5) Šiuo metu pasaulyje paplitęs savivaldos, vietos bendruomenių ir individų veiklos, jų bendradarbiavimo reikšmės akcentavimas nusikaltimų prevencijai. Nusikaltimų prevenciją galima traktuoti 2 prasmėmis. Nusikaltimų prevencija plačiąja prasme - tai bet kokia veikla, kuri faktiškai daro teigiamą įtaką socialiniam gyvenimui, padeda palaikyti teisėtvarką, mažindama grėsmes, nusikalstamumą ar bent jo žalą. NUOMONĖ: objektyvi prevencinė reikšmė ir prevencinė priemonė - tai ne tas pats. Nusikaltimų prevencija siaurąja prasme - tai priemonės, taikomos subjektų, kurie užsiima veikla, specialiai nukreipta prieš nusikalstamumą.

7. 1 kl.Nusikaltimų prevencijos samprata(6) Tarybinėje literatūroje nemažai iečių buvo sulaužyta svarstant pačią nusikaltimų prevencijos sąvoką - ar ji turėtų būti nusikaltimų ar nusikalstamumo, ar ji turėtų vadintis prevencija ar profilaktika.

8. 1 kl.Nusikaltimų prevencijos samprata(7) Dažnai yra sakoma “valstybė ar visuomenė turi apsaugoti savo piliečius (narius), jų turtą nuo nusikaltimų”. Šią poziciją daugeliu atvejų reikėtų suprasti ne kategoriškai, o kaip pageidavimą kryptingumo valstybės ar visuomenės veikloje, palankių sąlygų tam sudarymą. Ypač tai pasakytina apie turto apsaugą. Kažin ar būtų teisinga visą turto saugojimo krūvį užkrauti ant pečių visai visuomenei, tuo pačiu ir asmenims, neturintiems vertingesnio turto? Asmuo, turintis turtą, be jo teikiamos naudos dar patiria ir išlaidų, susijusių su šio turto kokybės, funkcionalumo palaikymu, priežiūra. Todėl ir išlaidos, susijusios su turto apsauga, turėtų būti laikomos viena iš minėtų išlaidų rūšių.

9. 1 kl.Nusikaltimų prevencijos samprata(8) Įstatymų leidėjas kriminalizuoja vis daugiau veikų. Nusikalstamumo lygis su laikinais svyravimais didėja. Pagrindinis nusikaltimų prevencijos tikslas yra ne mažinti nusikaltimų skaičių, o saugoti piliečių, visuomenės ir valstybės teisėtus interesus.

10. 2 kl.Prevencija ir bausmė(1) Jei kalbėsime apie šių priemonių (reakcijų) teorinį išskyrimą, įvardijimą, šių dienų sampratomis, tai toks teiginys bus teisingas. Bet jei vertinsime įvairias istorijos eigoje egzistavusias reakcijas į nusikaltimus, tų priemonių turinį, esmę, tai galėsime teigti, kad nubaudimo ir prevencijos funkcijos beveik visą laiką egzistuoja kartu, tik teoriškai prevencija nebuvo išskirta iš bausmės.

11. 2 kl.Prevencija ir bausmė(2) Netgi pirmykštės bendruomenės reakciją - išvarymą iš genties - galima vertinti kaip tos genties siekimą apsisaugoti nuo nepageidaujamų individo veiksmų ateityje, nors tai kartu ir bausmė individui – beveik neišvengiama jo pražūtis.

12. 2 kl.Prevencija ir bausmė(3) Detaliai analizuojant bausmę, jai keliamus tikslus, dažnai matome, kad šie tikslai yra labiau prevenciniai, negu baudžiamieji. Todėl galime kalbėti apie bausmės prevencinę funkciją. Kai kurios prevencinės priemonės turi ir baudžiamąją funkciją, PVZ, administracinės nuobaudos.

13. 2 kl.Prevencija ir bausmė(4) Naujojo LR BK 41 str. 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tik 2 ir 5 tikslai teoriniu požiūriu yra grynai baudžiamieji. Tačiau ir jie gali tapti prevencijos plačiąja prasme priemone per tai, kad patenkina visuomenės teisingumo jausmą ir tuo didina jos pasitikėjimą teisėsauga. Visi kiti bausmės tikslai turi akivaizdų prevencinį kryptingumą tiek bendrajai, tiek ir individualiajai prevencijai.

14. 2 kl.Prevencija ir bausmė(5) Lyginant bausmę ir prevenciją dažnai privalumai yra suteikiami prevencijai: 1) Prevencija yra humaniška priemonė, nes bausmė yra prievartos priemonė. Tačiau dalis prevencijos priemonių gali būti prievartos priemonės. Prievartinės prevencinės priemonės, taikomos individui iki nusikaltimo padarymo ar jam atlikus bausmę, teisingumo požiūriu, yra mažiau pateisinamos, dažnai jos yra arti teisingumo – neteisingumo ribos. PVZ.: 1) Asmens laikinas sulaikymas (BPK 140 str.). 2) Administracinių nuobaudų (nusikaltimų prevencijos priemonių) realios procesinės gynybos galimybės dažnai yra gerokai mažesnės, negu bausmių atveju.

15. 2 kl.Prevencija ir bausmė(6) 2) ”bet kokia prievarta gimdo prievartą”. Prievarta daro žiauresnius tuos, kurie baudžia, ir tuos, kurie yra baudžiami. Bausmė skatina žiaurumą ir visuomenės dehumanizaciją. Tačiau organizuotos prievartos nebuvimas ar jos neefektyvumas visuomenėje gali iššaukti stichišką prievartą, kuri sukelia pašalinių nepageidautinų pasekmių (pavyzdžiui, linčo teismus, pogromus, kraujo kerštą ir pan.).

16. 2 kl.Prevencija ir bausmė(7) 3) “baudimas yra nemaloni veikla”. Jei žmogus bausdamas galėtų išlikti visiškai anonimišku, tai daliai visuomenės baudimas būtų visai malonus užsiėmimas. Dalis asmenų yra linkusi išlieti savo agresiją prieš kitą, ypač jei negali susilaukti realaus pasipriešinimo. PVZ, šeimoje dažnai imamasi prievartos kaip vaikų “auklėjimo” priemonės.

17. 2 kl.Prevencija ir bausmė(8) 4) Prevencija yra žymiai efektyvesnė už bausmę. Bausmės kaip elgesio reguliatoriaus galimybės yra ribotos. Pagrindinio bausmės tikslo - pataisyti ir perauklėti nusikaltėlį, kad jis laikytųsi įstatymų - dažnai nepasiekiama. Nepasiekiama ir kito tikslo - kad kiti asmenys nedarytų nusikaltimų. Vienintelė žinoma bausmės alternatyva yra nusikaltimų prevencija. Tačiau tai nereiškia, kad bausmė nereikalinga. Visuomenės sąmonėje - teisingumo supratimas - už blogį baudžiama. KITAS POŽIŪRIS: šis prevencijos privalumas yra neapibrėžtas. Jei mes darome griežtą bausmės ir prevencijos atskyrimą, tai toks lyginimas yra ne visai korektiškas. Čia ima skirtis ne tik bausmės ir prevencijos tikslai, bet ir jų objektai – bausmė taikoma tiems, kuriems prevencija nepadarė poveikio, o tiems, kuriems bausmė nepadarė poveikio, vėlgi kaip papildomos priemonės imama taikyti prevencija. Bausmė ir prevencija čia iš esmės lopo viena kitos spragas.

18. 2 kl.Prevencija ir bausmė(9) DAR KITAS POŽIŪRIS: jeigu bausmę traktuojame ne siaurai, o paliekame jai ir prevencines funkcijas, tai kai kuriais atvejais galime teigti, kad bausmė yra žymiai efektyvesnė už prevenciją. PVZ, laisvės atėmimas, o dar labiau mirties bausmė yra maksimaliai efektyvios jų veikimo laikotarpiu, kaip priemonės nukreiptos prieš recidyvą, nes asmuo beveik visiškai ar net visiškai praranda galimybę daryti nusikaltimus. “Prevencija yra žymiai efektyvesnė už bausmę” “Bausmė yra neefektyvi perauklėjimo priemonė”.

19. 2 kl.Prevencija ir bausmė(10) POŽIŪRIS: Bausmės efektyvumas perauklėjant nusikaltėlį galėtų būti padidintas populiariu pasaulyje keliu, atsisakant kai kurių bausmės tikslų (nubaudimo) ir susikoncentruojant į teisingumo atkūrimą, gal dar į atėmimą asmeniui galimybių daryti naujus nusikaltimus bausmės vykdymo laikotarpiu. Ar reikalingas nubaudimas?

20. 2 kl.Prevencija ir bausmė(11) 5) Prevencija gali padėti išvengti nusikaltimo. Tai yra vienas iš stipriausių argumentų prevencijos naudai. Bausmė panašų vaidmenį gali vaidinti tik nusikaltimų recidyvo atžvilgiu baudžiamosios teisės prasme. Didžiąją dalį realaus nusikalstamumo sudaro nusikaltimai, padaryti asmenų, kuriems anksčiau nebuvo taikytos baudžiamojoje teisėje numatytos bausmės. Prieš šiuos asmenis bausmė yra negalima, lieka tik prevencija.

21. 2 kl.Prevencija ir bausmė(12) Baudžiamosios teisės nusikaltimų recidyvo samprata skiriasi nuo kriminologinės. Naujajame LR BK apibrėžiama (27 straipsnis): "Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų". Kriminologijos moksle nusikaltimų recidyvas suprantamas plačiau -kaip "pakartotinis arba daugkartinis nusikaltimų padarymas, nepaisant teisminio nuteisimo už jų padarymą, bausmės paskyrimo ir atlikimo, laiko tarpo, praėjusio po pirmojo ir vėlesnio nusikaltimų, bei kitų faktinių ir teisinių aplinkybių. Kriminologinis recidyvas iš esmės apima visus nusikaltimų pakartotinumo atvejus, išskyrus idealiąją nusikaltimų sutaptį.”

22. 2 kl.Prevencija ir bausmė(13) 6) Prevencija leidžia išvengti nusikaltimų nepageidaujamų pasekmių. Vien ši galimybė pateisina prevencijos naudojimą. POŽIŪRIS: Kartais teigiama: jei bausmė būtų efektyvi, tai kartą nubausti asmenys nedarytų nusikaltimų. Tą patį kai kurie autoriai pritaiko ir prevencijai. Asmenys, kuriems taikyta prevencija, turi nedaryti netgi pirmojo nusikaltimo, ir bausmė tada nebereikalinga. Nepakanka vien bausmės ir vien tik prevencijos. Nubaudimo ir prevencijos sistemos turi veikti kaip darni viena kitą papildanti, tarpusavio trūkumus kompensuojanti sistema.

23. 3kl.Prevencinių priemonių klasifikavimas(1) Nusikaltimų prevencija, atsižvelgiant į konkrečius poreikius, gali būti klasifikuojama į daugelį rūšių, skirtingais pagrindais. Pagal tai, į ką yra nukreipta (objektą): 1) Bendroji – nukreipta į nusikalstamumą skatinančių veiksnių šalinimą ar neutralizavimą; 2) Individualioji – nukreipta tiesiogiai į konkretų asmenį ar asmenų grupę, siekiant juos paveikti taip, kad nedarytų nusikaltimų. Visus tokius asmenis galima suskirstyti į dvi teisiškai reikšmingas grupes: - jau padariusius nusikaltimus, teisės pažeidimus, ar kitokiais savo veiksmais įgijusius oficialiai patvirtintą teisiškai reikšmingą statusą (nuteisti asm.); - tik potencialiai labai linkusius į teisės pažeidimų, nusikaltimų darymą, bet neįgijusių oficialaus statuso (adm.t. pažeid., narkom., alkohol,…). PROBLEMA iškyla dėl antrosios grupės asmenų - ar galima jiems taikyti prevencines priemones? Teisingumo principas neleidžia nusikaltimų prevencijoje naudotis pavojingos būklės institutu.

24. 3kl.Prevencinių priemonių klasifikavimas(2) Individualiosios nusikaltimų prevencijos priemonės: 1) įtikinimo (įstatymų, numatytų bausmių aiškinimas; veikų pavojingumo, žalingumo atskleidimas; nusikalstamų veikų nenaudingumo pačiam nusikaltimo subjektui aiškinimas, …); 2) prievartos - taikomos, kai yra nustatyti teisės pažeidimai (administracinės nuobaudos, nepilnamečių išsiuntimas į mokymo-auklėjimo įstaigą, įpareigojimas neišvykti iš nurodytos vietos, …); 3) pagalbos (minimalių darbo ir buities sąlygų sutvarkymas, moralinė-psichologinė pagalba, neigiamos nuomonės apie save sugriovimas, teigiamo elgesio skatinimas, neigiamos mikroaplinkos pakeitimas, …). Pagal veikimo subjektą nusikaltimų prevencija yra: 1) bendra – kai veikiantis subjektas vykdo nusikaltimų prevenciją, bet tai nėra jo tiesioginė paskirtis, o tik viena iš daugelio jo atliekamų socialinių funkcijų; 2) speciali – kai prevenciją vykdantis subjektas yra sukurtas, atsiradęs specialiai prevencijos tikslu.

25. 3kl.Prevencinių priemonių klasifikavimas(3) Šiuo metu vyksta prevencijos subjektų specializacija, diferenciacija. Pagal specializacijos laipsnį nusikaltimų prevencija: 1) nespecializuota – kai prevencija taikoma įvairioms sritims, sferoms, asmenims; 2) specializuota – kai yra konkrečiai apibrėžta veiklos sfera, asmenų kontingentas. Pagal daromo poveikio momentą (laiką) išskirtinos dvi kraštutinės nusikaltimų prevencijos rūšys: 1) ankstyvoji – prekriminalinė (iki nusikaltimo), dažniausiai suprantama, kaip taikoma jauno amžiaus asmenims, besiformuojančioms, potencialiai kriminogeniškai grėsmingoms sąlygoms; 2) vėlyvoji – postkriminalinė (po nusikaltimo), ja labiausiai siekiama užkardyti galimą recidyvą, tiek asmens, tiek situacijos. Jos esmė - nusikaltimas neturi būti padarytas vėl tokiom pat sąlygom ar anksčiau jau nusikaltusio asmens.

26. 3kl.Prevencinių priemonių klasifikavimas(4) Pagal konkretumo laipsnį nusikaltimų prevencija yra: 1) bendrasocialinė – nukreipta į abstrakčias socialines sąlygas, priežastis, situacijas, asmenis, problemas ir iš esmės remiasi formavimosi, asmenybės teorijomis; 2) situacinė – nukreipta į konkretaus, potencialiai galimo nusikaltimo užkardymą ir iš esmės remiasi situacinėmis teorijomis.

27. 3kl.Prevencinių priemonių klasifikavimas(5) Rusų mokslininkas S.Inšakovasišskiria šiuos globalius poveikio nusikalstamumui metodus: 1) auklėjimas (patirties perdavimas, socializacija, skatinimas ir baudimas); 2) gyventojų poreikių tenkinimas: • formavimas žemų materialinio vartojimo standartų ir aukšto dvasingumo stereotipų; • materialinių ir dvasinių poreikių patenkinimo didinimas. 3) socialinė kontrolė (nusikalstamo elgesio užkardymas, atsakomybės taikymas teisės pažeidėjui); 4) visuomenei pavojingų asmenų izoliavimas (nors ir kritikuotinas, bet socialiai reikšmingas, naudojamas visose valstybėse); 5) savisauga.

28. 4kl.Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(1) Tiek prevencija, tiek ir bausmės turi atitikti konkretaus laikmečio reikalavimus, netgi reikalavimų, vertinimo kriterijų sistemą. Ši sistema yra dinamiška ir reliatyvi - priklausoma nuo daugelio socialinių veiksnių.

29. 4kl.Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(2) Pagrindiniai nusikaltimų prevencijos vertinimo kriterijai: Efektyvumas. Siaurąja prasme – tai santykis tarp tiesioginių sąnaudų ir tiesioginio rezultato. Plačiąja prasme – kai dar be tiesioginių sąnaudų ir rezultato atsižvelgiama į visas kitas sąnaudas ir šalutinius efektus, tiek teigiamus, tiek neigiamus. PVZ.: būtinumas atsisakyti savo stereotipų, principų, ar įvesti naujus; visuomenės reakcija, spaudimas, netiesioginė įtaka kitoms gyvenimo sferoms ir t.t. Vartojant efektyvumo kriterijų plačiąja prasme, jis iš esmės apima beveik visus kitus prevencijos vertinimo kriterijus, todėl toliau vartosime efektyvumo kriterijų tik siaurąja prasme.

30. 4kl.Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(3) Pagrindiniai nusikaltimų prevencijos vertinimo kriterijai (tęs.) Priimtinumas. Taikomos priemonės turi būti priimtinos visuomenei moralės ir kitų pagrindinių vertybių aspektu, įskaitant ir teisines. Jos negali griauti pačios visuomenės bazinių vertybių, esminių principų, jos sąrangos sistemos, kirstis su visa kita pozityvia žmonių veikla, ją varžyti.

31. 4kl.Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(4) Pagrindiniai nusikaltimų prevencijos vertinimo kriterijai (tęs.) Teisėtumas. Taikomos priemonės, turi būti įgyvendinamos esamais teisiniais mechanizmais, teisėtomis priemonėmis. Jei reikia, gali būti keičiama teisinė aplinka, tačiau formalus atitikimas esamai tvarkai, sistemai turi išlikti. Visa prevencinė veikla, kuri susijusi su daugelio žmonių interesais, su bazinėmis žmogaus teisėmis, turėtų būti aiškiai apibrėžta, reglamentuota, bent jau nustatyti kompetencijos ir atsakomybės rėmai. Turi būti sukurti gynybos mechanizmai nuo prevencinių priemonių taikymo “perlenkimų”.

32. 4kl.Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(5) Pagrindiniai nusikaltimų prevencijos vertinimo kriterijai (tęs.). Dinamiškumas. Prevencinės priemonės neturi būti griežtai pririštos prie vienos tipinės situacijos, jos turi turėti galimybę, potencialą transformuotis, prisitaikyti prie skirtingų situacijų, visuomenėje vykstančių pokyčių, turi naudotis naujausiais mokslo ir praktinės veiklos pasiekimais. Šis kitimas neturi būti tik retrospektyvus, t.y., jis kiek įmanoma turi vykti kartu su pokyčiais ar net šiek tiek juos lenkti, būti visada pasiruošęs galimiems pakitimams, nukreiptas į ateitį – prognozuoti galimus pokyčius, iš anksto rengti priemones, kaupti lėšas, resursus.

33. 4kl.Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(6) Poveikio nusikalstamumui sėkmės pagrindiniai principai pagal S.Inšakovą: 1) sistemiškumo (kompleksinis įvairių metodų taikymas); 2) adekvataus aprūpinimo (materialiniai, ideologiniai, personalo, informaciniai, moksliniai ir kt. resursai); 3) plėtojimo (nuolatinis poveikio sistemos keitimas atitinkamai pagal socialinius ir nusikalstamumo pokyčius): • nusikalstamumą įtakojančių veiksnių atskleidimas • jų pašalinimo ar neutralizavimo būdų paieška • reikiamų resursų paieška • kompleksinis poveikio būdų taikymas, siekiant maks. efektyvumo 4) visų visuomenės narių dalyvavimo; 5) humanizmo.

34. 5kl.Situacinė prevencija(1) Situacinės prevencijos reikšmės didėjimą lemia keletas priežasčių: 1) Nusikaltimų prevencija ir kontrolė nėra prioritetinė kryptis valstybei, nors priešingų deklaracijų girdime dažnai; 2) Nusikaltėlių resocializacija ir nusikaltimų tyrimas yra mažai efektyvūs; 3) Prevencinė politika, besiremianti “giluminių” (pirminių, ankstyvųjų) nusikalstamumo priežasčių ieškojimu, dažniausiai žlunga. Atsižvelgiant į šias priežastis, stebimas tendencijas siūloma visas pajėgas ir priemones skirti esamų, artimiausių problemų sprendimui. Lengviau padaryti, kad konkretūs nusikaltimai neįvyktų, nei pertvarkyti visą visuomenę, atskirus žmones, kad jie nedarytų nusikaltimų.

35. 5kl.Situacinė prevencija(2) Situacinės prevencijos poveikio objektu tampa ne atskiras deliktas, jo rūšis ar atskiras delinkventas (pažeidėjas), bet konkreti kriminalinė problema, apibrėžta laike ir erdvėje. PVZ. Vagysčių iš parduotuvių atveju problema yra ne atskira vagystė ar tokios vagystės visoje šalyje, ne atskiras asmuo, tai darantis, ar tokie asmenys visoje šalyje, bet pats reiškinys, jo sukeliami nuostoliai. Siekiant maksimalaus efektyvumo reikia visoje kriminalinę problemą įtakojančių veiksnių grandinėje išskirti artimiausius, lengviausiai paveikiamus. PVZ.: - Tolimos priežastys, formavusios asmenybę vaikystėje. + Artimos sąlygos – palikti nesaugomi automobiliai, parduotuviųprekystaliai, ginklai esantys po ranka socialinių konfliktų metu.

36. 5kl.Situacinė prevencija(3) Pagal daromą poveikį išskiriamos tokios situacinės prevencijos priemonių rūšys: 1) apsunkinančios nusikaltimo padarymą: a) apsunkinančios tikslo pasiekimą, pačią nusikaltimo realizaciją, b) priėjimo prie objekto apribojimas, c) potencialių pažeidėjų nukreipimas į mažiau pažeidžiamus rajonus, d) palankių sąlygų, provokuojančių faktorių pašalinimas; 2) padidinančios riziką darant nusikaltimą; 3) mažinančios galimą nusikaltimo naudą.

37. 6kl.Institucijos, vykdančios nusikaltimų prevenciją Lietuvoje (1) Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras (www.nplc.lt). Tikslai ir uždaviniai yra: • formuoti moksliškai pagrįstą nusikalstamumo prevencijos, jo priežasčių bei sąlygų šalinimo politiką Lietuvoje, kaip prioritetinę ir strateginę nusikalstamumo kontrolės kryptį; • inicijuoti, organizuoti ir koordinuoti nusikalstamumo prevencijos programas bei priemones, derinant jas su šalyje vykdomomis teisinės sistemos, socialine, ekonomine ir kitomis reformomis; • sukurti ir įgyvendinti veiksmingą nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje sistemą, galinčią prognozuoti ir stabdyti nusikalstamumą mažinant jo lygį, gerinant šalies gyventojų, jų teisių bei interesų apsaugą; • teikti informacinę, analitinę, mokslinę, metodinę bei kitą paramą nusikalstamumo prevencijos subjektams;

38. 6kl.Institucijos, vykdančios nusikaltimų prevenciją Lietuvoje (2) Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras Veikla: • kaupia informaciją apie nusikalstamumą, jo priežastis, sąlygas ir prevenciją, tvarko šią ir su ja susijusios teisinės, statistinės ir kitos informacijos duomenų bazę; • analizuoja kriminogeninę situaciją, nusikalstamumo priežastis bei sąlygas, vertina šio reiškinio tendencijas ir prognozes; • inicijuoja, organizuoja ir atlieka mokslinius bei kitus taikomojo pobūdžio tyrimus nusikalstamumo prevencijos srityje; • rengia ir teikia Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei ir kitoms valstybės, savivaldos ir visuomeninėms institucijoms siūlymus nusikalstamumo prevencijos strategijai bei taktikai formuoti; • inicijuoja, rengia bei organizuoja nusikalstamumo prevencijos programų bei kitų priemonių, padedančių užtikrinti visuomenės saugumą, įgyvendinimą;

39. 6kl.Institucijos, vykdančios nusikaltimų prevenciją Lietuvoje (3) Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras Veikla (tęs.): • inicijuoja ir dalyvauja rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su nusikalstamumo prevencija, projektus; • atlieka įstatymų, kitų teisės aktų, programų, susijusių su nusikalstamumo prevencijos politikos įgyvendinimu, sisteminę analizę, ekspertizę ir teikia pasiūlymus bei išvadas; • koordinuoja (derina) valstybės ir visuomeninių institucijų rengiamas bei vykdomas programas ir kitą veiklą nusikalstamumo prevencijos srityje; • teikia informacinę, metodinę ir kitą paramą nusikalstamumo prevencijos subjektams; • organizuoja ir rengia konferencijas, seminarus, diskusijas, kursus bei stažuotes nusikalstamumo prevencijos srityje;

40. 6kl.Institucijos, vykdančios nusikaltimų prevenciją Lietuvoje (4) Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. Veikla (tęs.): • leidžia periodinius ir specializuotus leidinius; • bendradarbiauja su visuomenės informavimo priemonėmis, dalyvauja gyventojų teisinio švietimo programose; • bendradarbiauja su kitų šalių bei tarptautinėmis panašaus profilio institucijomis.

41. 6kl.Institucijos, vykdančios nusikaltimų prevenciją Lietuvoje (5) Kitos specialios institucijos (tarnybos) yra: • Lietuvos viešosios policijos biuro prevencijos tarnyba; • Nepilnamečių reikalų inspekcijos; • Pataisos inspekcijos (teritorinės ir regionų); • Organizacija “Stabdyk nusikalstamumą”; • Saugos tarnybos; • Lietuvos kalinių globos draugija; • Šaulių sąjunga; • Policijos rėmėjai. Bendro pobūdžio nusikaltimų prevencijos subjektai yra: • teisėsaugos institucijos ir teismai; • švietimo, mokymo ir auklėjimo įstaigos; • socialinės rūpybos, įdarbinimo įstaigos ir organizacijos bei kt.

42. Papildoma informacija Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa, patvirtinta 2003 m. kovo 20 d. LR Seimo nutarimu Nr. IX-1383 (VŽ, 2003 m. balandžio 2 d., Nr. 32 -1318).