Transporto jungčių perspektyvos ir įtaka Lietuvos ekonomikos plėtrai

1. Transporto jungčių perspektyvos ir įtaka Lietuvos ekonomikos plėtrai Dr.Algirdas Šakalys, EWTCA Prezidentas 2013 m. kovo 7 d.

2. Įvadas Vykstant globalizacijos procesams, tam tikra pavienė Lietuvos įmonė ar net transporto rūšis kaip atskiras vienetas nebegali pretenduoti būti rimtu žaidėju tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje. Globalioje rinkoje svarbiausia konkurencija vyksta tarp tiekimo transportavimo grandinių arba transporto koridorių. BJR strategija yra viena iš svarbiausių instrumentų formuojant tarptautines transportavimo grandines.

3. Šiaurinių Baltijos regiono kaimynų formuojama BJR transporto vizija Ryškėja konkurencija tarp Baltijos jūros šiaurės-vidurio subregiono ir pietinės dalies subregiono dėl įtakos ir vaidmens tarptautinės prekybos ir transportavimo paslaugų plėtotėje tarp Rytų (pirmiausia, NVS šalių, Kinijos) ir Vakarų (Europos, JAV). Suomija, šiauriniai Švedijos regionai ir Norvegija siekia išlaikyti status quo, susiformavusį prieš gerą dešimtmetį, kai iš ES šalių vienintelė Suomija turėjo sieną su Rusija ir todėl didžioji dalis ES ir Rusijos prekybos srautų ne tik ekonominėmis priemonėmis ir politinėmis pastangomis buvo kreipiami per Suomiją ir vadinamąjį Šiaurės trikampį. Šaltinis: InterBaltic, 2007

4. Potencialus transporto srautų pasidalinimas Baltijos jūros regione Šaltinis: EWTCII, 2010 Dabartiniu metu politinė ir ekonominė situacija Baltijos regione kardinaliai pasikeitusi. Baltijos jūros pietinis subregionas pradeda kurti ambicingus planus siekdamas tapti efektyviu pasaulinės prekybos ir transporto-distribuciniu segmentu.

5. Europos Sąjungos strategija Baltijos jūros regionui Veiksmų planas , 2013 m. vasario mėn. versija

6. Veiksmingi ir tvarūs Baltijos keleivių ir krovinių vežimo sprendimai • Pagrindiniai projektai • Žaliųjų transporto koridorių plėtra reiškia, ES reglamentų ir iniciatyvų įgyvendinimą. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti transporto sistemos veiksmingumą ir efektyvumą taip sumažinant išorės poveikį, išmetamųjų teršalų kiekį, triukšmą, nelaimingus atsitikimus bei transporto grūstis (šiuometuvykdomikeliŽaliojokoridoriausprojektaiiriniciatyvos: COINCO North II, GreCor, multimodalinio ir žaliojo transporto koridorių projektų klasteriai). Vadovauja:East-West Transport corridor Association (kurio sekretoriato funkcijas atlieka VGTU ITLKC). Terminas:iki 2015 m.

7. Rytų – Vakarų Transporto Koridoriaus Asociacija (RVTKA) INTERREG EWTC ir EWTC II projektų pagrindu sukurta iniciatyva, kurios funkcijos: stiprinti visų transporto rūšių, logistikos kompanijų intermodalinių terminalų operatorių krovinių siuntėjų ir gavėjų, nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios ir mokslo institucijų bendradarbiavimą sprendžiant EWTC infrastruktūros ir paslaugų plėtros problemas; plėtoti ryšius tarp EWTC ir kitų pasaulio transporto infrastruktūros ir paslaugų tinklų; siekti svarbiausių EWTC partnerių veiklos ir paslaugų kokybes standartų ir indikatorių atitikimo; inicijuoti procedūrų ir dokumentacijos suprastinimą; siekti IT tinklų harmonizavimo ir suformuoti bendrą duomenų bazę; skleisti modernius transporto ir logistikos sprendimus ir gerąją praktiką partnerių tarpe; atstovauti asocijuotus EWTC partnerius Europos Komisijoje, tarptautinėse transporto organizacijose, o taip pat nacionalinėse ir regioninėse valdžios struktūrose ; siekti, kad EWTC Asociacija būtų pripažinta ES Šiaurės ašies koordinavimo padaliniu (pietinės BJR dalyje). RVKT Asociacija koordinuoja 37 partnerių iš Europos ir Azijos šalių (Danijos, Kazachstano, Kinijos, Lietuvos, Mongolijos, Prancūzijos, Belgijos, Rusijos, Ukrainos, Švedijos ir Vokietijos, Slovėnijos, Baltarusijos) bendradarbiavimą.

8. RVTKA partnerių žemėlapis Šaltinis: VGTU ITLKC, 2011

9. Rytų-vakarų transporto koridorius • Main hubs: • Esbjerg • Taulov-Fredericia • Köpenhamn/Malmö • Karlshamn • Karlskrona • Klaipeda • Vilnius • Kaunas • Kaliningrad • Sassnitz • Minsk • Odessa RYTŲ-VAKARŲ TRANSPORTO KORIDORIUS (REGIONINĖ PERSPEKTYVA) Source: EWTC II, 2010 RYTŲ-VAKARŲ TRANSPORTO KORIDORIUS (gLOBLI PERSPEKTYVA) Source: MOTC Lithuania, 2009

10. Azijos – Europos prekybiniai srautai - 552 mlrd.eur. Source : EWTCII project, 2012

11. Prognozuojamos krovos apimtys 2010 – 2030 m. Baltijos jūros regione Klaipėda Šaltinis BTO 2030

12. Prognozuojamos krovos apimtys 2010 – 2030 m. Šaltinis BTO 2030

13. Rytų – Vakarų transporto koridorius.Baltijos jūros – Juodosios jūros jungtis Traukinio „Vikingas“ maršrutas: Klaipėda-Vilnius-Minskas-Kijevas-Iljičiovskas ir atgal. 6 kartai per sav. 52 valandos; 1 700 km.2011 m. pervežta 56 tūkst. TEU

14. 2013 m. vasario mėn. 4-5 d. tarptautinis seminaras "Technologijų ir muitinės procedūrų įtaka sienos kirtimo supaprastinimo procesams„ (1) Identifikuotos problemos: Kiekviena institucija ir kiekviena šalis savo problemas sprendžia fragmentiškai. Daugumoje atvejų -pasienio punkto infrastruktūra neadekvati prekių (krovinių ) srautams. Nėra tokio Vyriausybinės institucijos, kuri būtų atsakinga už visą sienos kirtimo proceso organizavimą. Ilgas kelias (ir laiko trukmė ) nuo politinio sprendimo priėmimo iki jo realizavimo (parengiant teisinius aktus ar diegiant naujas technologijas). Su žmogišku faktoriumi susijusios problemos. Šalių teisinė bazė ne visuomet atitinka tarptautinius standartus ir konvencijas. Ne visos pasienio tarnybos sutinka diegti „vieno langelio principą“. Ta pati informacija kelis kartus yra pateikiam pateikiama skirtingoms tarnyboms (muitinei, veterinarinei tarnybai ir kitoms pasienio tarnyboms).

15. 2013 m. vasario mėn. 4-5 d. tarptautinis seminaras "Technologijų ir muitinės procedūrų įtaka sienos kirtimo supaprastinimo procesams„ (2) Seminaro rekomendacijos: 1. Inicijuoti sienų kirtimo proceso supaprastinimą ir palengvinimą, siūlant sumažinti dokumentų kiekį, o taip pat kontroliuojančių institucijų skaičių bei jų reikalaujamos informacijos apimtis. 2. Baltarusijos ir Ukrainos muitinėms – paspartinti pasiruošimą prisijungimui prie bendros tranzito procedūros Konvencijos (1987 m.) , parengiant konkrečių priemonių planus ,kuriuose būtų numatyti šalių pasirengimo prisijungimo prie Konvencijos terminai. 3. Siekti, kad transporto priemonei atvykus į sienos kirtimo punktą, ten dirbančios institucijos iš anksto turėtų: informaciją (gautą elektroniniu būdu) reikalingą tranzito apiforminimui , išskyrus tuos duomenis , kuriuos vietoje turi užpildyti turi užpildyti atsakingi pareigūnai; rizikos analizės rezultatus , kurie parengti pagal išankstinę informaciją ir teikia rekomendacijas dėl prekių (krovinio ) patikros būtinumo ; elektroninį liudijimą ir garantijas ir muitinės mokesčių sumokėjimą. 4. Toliau aktyviai dalyvauti darbo grupėse ., kurios užsiima klausimais dėl duomenų pasikeitimo tarp. ES ir rytų kaimynystės šalių. 5. EWTCA inicijuoti tarptautinės tyrimų platformos ar kitos institucijos suformavimą , kuri kompleksiškai tirtų sienų kirtimo problemas.

16. Šiaurės – pietų kryptis RailBaltica (I); RailBaltica (II); RailBaltica Plėtros koridorius (angl. RailBalticaGrowthCorridor – RBGC).

17. RailBaltica (I) įgyvendinimas

18. RailBaltica (II)

19. Rail Baltica (II).Jos ir jungtys

20. RailBaltica plėtros koridorius (RBGC)

21. Rail-Baltica Plėtros Koridorius Projekto idėja Lygiagrečiai su geležinkelio koridoriaus RailBaltica infrastruktūros plėtote bei modernizavimu, įdiegti priemones, atitinkančiasžmonių ir prekių vežimo rinkoje dalyvaujančių verslo subjektų interesus, siekiant efektyviau išnaudoti modernizuotos infrastruktūros teikiamas galimybes. Nuo paprasto transporto koridoriaus sampratos prie plataus derinamojo transporto tinklo. Projekto tikslas Formuoti efektyviai sąveikaujantį logistikos ir transporto paslaugų tiekėjų tinklą Baltijos Regione šiaurės-pietų kryptimi, pritraukiant į geležinkelį keleivių ir krovinių srautus iš Helsinkio / St.Peterburgo regionų bei Centrinės Europos šalių (Vokietija, Čekija, Slovakija, Austrija, Lenkija).

22. Projekto uždaviniai Sukurti tarptautinę platformą bendram partnerių suinteresuotų keleivių ir krovinių vežimų geležinkeliu (RailBaltica) bendradarbiavimo veiklos koordinavimui; parengti Memorandumą, teisiškai apibrėžiantį tokio bendradarbiavimo modelį; identifikuoti vežimų geležinkeliu (RailBaltica) poreikį, galimybes bei trukdžius, apklausiant svarbiausius logistikos ir transportavimo “veikėjus” regione. pasiūlyti naują transporto ir logistikos paslaugų produktą RailBaltica koridoriuje. parengti vežėjų, intermodalinių terminalų bei logistikos kompanijų bendrą (koordinuotą) veiksmų planą, siekiant maksimaliai efektyviai pasinaudoti modernizuoto transporto koridoriaus teikiamomis galimybėmis. Sukurti 10 pagrindinių logistikos centrų (išilgai RailBaltica koridoriaus) bendradarbiavimo modelį; Įkomponuoti RailBaltica koridorių į Europos kelionių informacinę sistemą TIN (ang. Travelinformation Network);

23. Potenciali nauda Suformuotas ilgalaikio bendradarbiavimo tarp svarbiausių transporto ir logistikos kompanijų modelis; Informacijos apie Lietuvos ir kitų regiono šalių ketinimus ir praktinius veiksmus, plėtojant geležinkelių transportą Baltijos – Adrijos transporto koridoriuje, sklaida; Lietuvos Intermodalinių transporto terminalų ir Viešųjų logistikos centrų įkomponavimas į bendradarbiavimo tinklą šiaurės – pietų transportavimo koridoriuje.

24. Žaliųjų transporto koridorių plėtros BJR struktūros formavimas EAST WEST TRANSPORT CORRIDOR ASSOCIATIONPlytinés 27, LT-10105 Vilnius, Lithuania Phone (+370 5) 274 4075. Fax (+370 5) 237 0555. Mail: secretariat@ewtcaassociation.net. www.ewtcassociation.net Šiuo metu Asociacijoje formuojama darbo grupė Baltijos jūros Strategijos veiksmams įgyvendinti, bendradarbiauti norą jaupareiškė: • Joint Spatial Planning Department Berlin – Brandenburg (Vokietija); • LNBB | LogistikNetz Berlin-Brandenburg e.V. (Vokietija); • Lietuvos geležinkeliai • Bialystok University of Technology (Lenkija); • Lappeenranta University of Technology (Suomija); • Mazovian Office for Regional Planning in Warsaw (Lenkija); • RVTKA nariai. • DabartiniuRVTKA suformuotos prioritetinės tyrimų kryptys bei 5 darbo grupės: 1. Strategijos ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo darbo grupė 2. Krovinių vežimo procedūrų darbo grupė 3. Muitinės, norminių ir administracinių procedūrų 4. Mokslinių tyrimų ir plėtros 5. IT tinklo ir informacijos sklaidos

25. Ačiū už dėmesį! Tikimės efektyvaus bendradarbiavimo