ŽINIŲ EKONOMIKA LIETUVOJE: Problemos ir Perspektyvos

1. ŽINIŲ EKONOMIKA LIETUVOJE: Problemos ir Perspektyvos Vytautas Naktinis Žinių Ekonomikos Forumo valdybos narys Mokslo ir plėtros direktorius UAB “Biotechna” Laboratorijos vedėjas Biotechnologijos Institutas LRS, 2001/03/21

2. Kas yra toji Žinių Ekonomika ir kodėl jos reikia Lietuvai? • Žinių ekonomika yra grindžiama šiuolaikinio mokslo žiniomis ir idėjomis, kur prekės ir gamybos procesai kuriami, panaudojant inovacijas bei aukštąsias technologijas • Visuotinai sutariama, kad žinių ekonomikai yra priskirtina: • informacinės technologijos, • biotechnologija, • nanotechnologijos, • medžiagotyra, • naujų energijos šaltinių kūrimo ir panaudojimo būdai, ir pan. LRS, 2001/03/21

3. Iš ŽEF Deklaracijos: • Žinių ekonomika tampa svarbiausiu išsivysčiusių šalių ūkio raidą lemiančiu veiksniu. Šiandien žinioms imlios pramonės bei informacinių technologijų plėtotė jau yra būtina bet kurios šalies pažangos, klestėjimo ir gerovės sąlyga. • Žinių ekonomika yra nepriklausoma nuo didelių gamtos ir energijos išteklių, ji yra “draugiška” gamtinei aplinkai. • Žinių ekonomika yra neįsivaizduojama be kūrybingų, išsimokslinusių ir veržlių žmonių. Savo ji ruožtu, skatina nepaliaujamą tokių žmonių skaičiaus didėjimą visuomenėje, o tuo pačiu ir šalies intelektinio potencialo augimą. LRS, 2001/03/21

4. Pastaruosius 10-15 metų pasaulio ekonomika išgyvena gilių struktūrinių pokyčių laikotarpį: • Informacinių technologijų revoliucija toli peržengė vien tik šio modernaus sektoriaus ribas. • Ji pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė vis augančią GLOBALINĘ RINKĄ nesuskaitomai daugybei naujų prekių bei paslaugų. • Technologijų plėtros ir įgyvendinimo ciklas nepaliaujamai greitėja. • Vis žymesnė dalis bendrojo vidaus produkto (BVP) išsivysčiusiose šalyse yra pasiekiama, kuriant ir naudojant mokslo žinias. • Mes paliekame Pramonės Amžių už nugarų ir, norime to ar ne, judame į Žinių Amžių, į žinių ekonomikos amžių. LRS, 2001/03/21

5. Bet svarbiausia yra tai, kad žinių ekonomika: • sąlygoja aukštesnį darbo našumą ir didesnes pajamas dirbantiesiems, • sukuria daugiau žiniomis grindžiamų darbo vietų, • suteikia daugiau orumo ir savarankiškumo dirbantiesiems, • ir, galų gale, ji ugdo piliečius, turinčius aktyvaus informacijos pasirinkimo teisę. • Tai yra raktas į aukštesnį gyvenimo lygį ir kokybiškesnį darbą. LRS, 2001/03/21

6. Tos šalys, kurios sugeba rasti tinkamų svertų skatinti savo bendruomenių įsiliejimą į žinių ekonomiką, sudarydamos sąlygas švietimui ir nepaliaujamam individo mokymuisi bei tikslingai investuodamos į naujų technologijų tyrimo ir plėtros programas, yra tinkamai pasiruošusios pasinaudoti naujos globalios rinkos suteikiamais privalumais. • Pasaulyje šiandien netrūksta gerų pavyzdžių, iš kurių ir mes galėtume pasisemti trūkstamo patyrimo: • JAV, Australija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Suomija ir Airija yra tos šalys, kuriose Interneto plėtra ir kitos naujosios technologijos paskatino žinių ekonomikos atsiradimą. LRS, 2001/03/21

7. Suomija tiktų kaip sektinas žinių ekonomikos puoselėjimo pavyzdys Lietuvai: • ši šalis, ilgą laiką grindusi savo gerovę tampriais ekonominiais saitais su buvusia TSRS, pastaraisiais metais sugebėjo savo tradicine pramone grindžiamą ekonomikątransformuoti į žinių ekonomiką; • siekdama šio tikslo, valstybė nukreipė didžiules lėšas tikslingam švietimui, prioritetas buvo suteiktas informacinėms technologijoms, kaip vienai iš pagrindinių mokyklos disciplinų; • tikslingas aukštojo mokslo finansavimas leido sukurti daug gerai techniškai paruoštų specialistų; • Suomijos verslo bendrovės buvo ir yra skatinamos investuoti į mokslo tiriamuosius darbus. • Visa tai nulėmė, kad per pastaruosius 10 metų žinių ekonomikos indėlis Suomijos BVP išaugo penkis kartus. LRS, 2001/03/21

8. Žinių ekonomika kuria globalinę naujų gaminių ir paslaugų rinką, kuri, savo ruožtu, neįmanoma be tokios globalios rinkos. • Įsigalint globalizacijai “miršta” nuotoliai. • Ir Lietuva Interneto dėka, nors ir lėtai, bet nuolat vis “mažina” nuotolius nuo likusio pasaulio. LRS, 2001/03/21

9. Šalyje yra naujosios žinių ekonomikos užuomazgų: • apie 600 įmonių Lietuvoje yra priskirtinos Informacinių Technologijų sričiai: • ši rinka 1999 m. sudarė apie 550 mln. Litų. • apie 10 šviesos technologijų įmonių, gaminančių lazerius, optinius mazgus bei teikiančių su tuo susijusias paslaugas: • jose dirba apie 200 darbuotojų (iš jų 30 mokslų daktarų), • bendra metinė įmonių apyvarta siekia 30 mln. Litų, • visi Lietuvoje pagaminami lazeriai eksportuojami, o devyni iš dešimties patenka į Vakarų Europą, Japoniją arba JAV. • moderniąją biotechnologijos pramonę Lietuvoje atstovauja 3 įmonės, kurių veikla apima genų inžinerijos produktus, biotechnologinius vaistus ir cheminių teršalų pašalinimą biotechnologiniais būdais: • šiose įmonėse dirba beveik 300 darbuotojų (tarp jų, beveik 30 mokslo daktarų), • bendra šių įmonių apyvarta 2000 metais buvo apie 30 mln. litų. • ne mažiau 80 % pajamų Lietuvos biotechnologijos pramonė uždirba iš eksporto. LRS, 2001/03/21

10. Vienok neišsprendus akis badančių problemų, Lietuvos įsijungimas į žinių ekonomika grindžiamą globalinę rinką bus tiesiog neįmanomas: • Interneto naudojimas yra vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europoje, o personalinius kompiuterius naudoja ne daugiau 10 % Lietuvos gyventojų, • universitetų ir mokslo institucijų sistemos deda desperatiškas pastangas, siekdamos nukreipti valstybės skiriamą finansavimą skurdžios ir stagnacijos apimtos padėties išlaikymui, užuot sutelkdamos lėšas tikslams, atitinkantiems modernios šalies reikmes; • visuotinis mokytojų ir mokinių raštingumas informacinių bei ryšių technologijų srityje yra apverktinoje būklėje; • nėra tikslingai didinamas perspektyvių specialybių studentų ruošimas universitetuose; LRS, 2001/03/21

11. neskatinamos verslo investicijos į mokslo tiriamuosius darbus; • šalyje praktiškai neegzistuoja rizikos kapitalas, tačiau nepalanki inovacijų diegimui verslo aplinka, neskatina ir užsienio investicijų į žinių ekonomiką; • nėra žinių ekonomikai būtinų kvalifikuotų specialistų emigracijos stabdymo ir, atvirkščiai, atitinkamos imigracijos skatinimo strategijos. LRS, 2001/03/21

12. Mūsų ekonomika vis dar pernelyg priklausoma nuo tradicinės ekonomikos vertybių ir sampratos. • Mūsų ekonominė politika didele dalimi tebesiremia įsitikinimu, kad pagrindinė valstybės užduotis, skatinant ekonomikos augimą, yra didinti valstybės išlaidas, tuo skatinant vartotojišką paklausą. • Subtilesni tokio požiūrio atstovai tiki, jog ženklus mokesčių sumažinimas verslui, be to dar sustiprintas reguliacinių varžtų atleidimu bei bendrovių atsakomybės už savo veiksmus palengvinimu, skatins investicijas ir ekonomikos augimą. • Taigi yra tarsi tikima, jog pagrindinis valstybės ekonominis uždavinys yra vos ne tiesioginė verslo vadyba. LRS, 2001/03/21

13. Tačiau žinių ekonomikos eroje valstybės ekonominiai svertai turi būti nukreipti į ilgalaikį pajamų augimo išplėtimą, suprantant, kad varomoji augimo jėga išlaisvinama, stiprinant žinių ekonomikos pamatus, t.y.,: • plėtojant mokslą, • švietimą, t.t., nepaliaujamą darbuotojų techninį lavinimą, • puoselėjant technologines inovacijas. • Taigi Valstybės politika turi tapti inovacijų sąjungininke ir investuoti bei siekti reformų kertiniuose žinių ekonomikos augimo blokuose: • moksle, • švietime ir techninio dirbančiųjų lygio kėlime, • Inovacijų puoselėjime. LRS, 2001/03/21

14. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad valstybė plėstų “laimėtojų” ratą – visi šalies gyventojai privalo įgyti galimybę vienaip ar kitaip naudotis žinių ekonomikos sukurtais vaisiais. • To neįmanoma be Interneto plėtros. • To neįmanoma be laisvosios rinkos įgyvendinimo. • Tai neįmanoma, jei Valstybė ir toliau nesugebės atsispirti pagundai reguliuoti ekonominę veiklą, proteguojant kokias nors atskiras sritis. • Tik nuosekliai puoselėjant šiuos principus, Lietuvos žmonės taptų “apginkluoti” informacija pačia plačiausia prasme, kas suteiktų jiems nepalyginamai daugiau laisvės, pasirenkant savo gyvenimo būdą. LRS, 2001/03/21

15. Ignoruodami galimybes, kurias suteikia dalyvavimas globalinėje žinių ekonomikoje, vargu ar išvengsime niūrios ateities, kuomet pasaulio žemėlapyje išliksime tik kaip užkonservuotas egzotiškos praeities kraštas, į kurį sėkmingai besivystančių šalių gyventojai siųs savo vaikus į pažintines istorines ekskursijas… LRS, 2001/03/21

16. Tam turime iš esmės pakeisti mokslo bendruomenės santykius su žinių reikalaujančiu verslu., • Švietimo sistema turi atitikti šiuolaikinės visuomenės ir šiuolaikinio verslo poreikius, • Savo esme būdama globali, žinių ekonomika neįmanoma be skaidrios verslo aplinkos, laisvos konkurencijos bei atvirumo, • Iškeltiems uždaviniams įgyvendinti yra būtinas visuomenės, politikų ir valstybės vadovų dėmesys ir žinių ekonomikos supratimas bei tokiu supratimu grindžiami ir į ateitį nukreipti sprendimai. LRS, 2001/03/21