Valstybinės ligonių kasos veikla užtikrinant sveikatos sistemos finansinį tvarumą

1. Valstybinės ligonių kasos veikla užtikrinant sveikatos sistemos finansinį tvarumą Algis Sasnauskas Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktorius Ligonių kasų antroji metinė konferencija "Sveikatos sistemos finansavimo tvarumas ekonominio nuosmukio sąlygomis“ 2009 m. gruodžio 11 d.

2. Pranešimo planas • Tvarumo sąvoka • Lietuvos ir kaimyninių šalių makroekonominės tendencijos • Veikla ruošiantis krizei ir jai prasidėjus: taikytos priemonės ir jų rezultatai • 2010 metų planuojamos veiklos kryptys ir priemonės • Tarptautinės rekomendacijos ir kitų šalių patirtis • Išvados

3. Tvarumo sąvoka • Tvarumas: sveikatos priežiūros biudžeto įplaukos yra pakankamos patenkinti įsipareigojimus • Ekonominis tvarumas: išlaidos sveikatos priežiūrai neviršija šalies galimybių • Fiskalinis tvarumas: sveikatos biudžeto pajamos ir išlaidos subalansuotos Šaltinis: Health care financingIn the context of social security. Sarah Thomson, Thomas Foubister, EliasMossialos. LSE Health and Social Care, 2008

4. Pagrindinės kryptys padidinti fiskalinį tvarumą • Padidinti pajamas • Sumažinti išlaidas • Padidinti lėšų panaudojimo efektyvumą Šaltinis: Health care financingIn the context of social security. Sarah Thomson, Thomas Foubister, EliasMossialos. LSE Health and Social Care, 2008

5. Pagrindinių visuomeninių išlaidų sveikatos priežiūrai struktūra Lietuvoje, 2008 m. PSDF biudžeto– 4386,8 mln. LTL 87,4% 6,9% 5,7% Valstybės investicijų programa – 285,1 mln. LTL SAM biudžetas – 345,4 mln. LTL

6. Pranešimo planas • Tvarumo sąvoka • Lietuvos ir kaimyninių šalių makroekonominės tendencijos • Veikla ruošiantis krizei ir jai prasidėjus: taikytos priemonės ir jų rezultatai • 2010 metų planuojamos veiklos kryptys ir priemonės • Tarptautinės rekomendacijos ir kitų šalių patirtis • Išvados

7. BVP dinamika Baltijos ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse 2005-2011 m.

8. Nedarbo ir realaus bei nominalaus atlyginimo dinamika Baltijos šalyse 2005-2011 m.

9. Pranešimo planas • Tvarumo sąvoka • Lietuvos ir kaimyninių šalių makroekonominės tendencijos • Veikla ruošiantis krizei ir jai prasidėjus: taikytos priemonės ir jų rezultatai • 2010 metų planuojamos veiklos kryptys ir priemonės • Tarptautinės rekomendacijos ir kitų šalių patirtis • Išvados

10. Priemonės, taikytos 2008 m. antroje pusėje – 2009 metais • Nuo 2008 m. vidurio – VLK antikrizinis planas • Plane – 2 rūšių priemonės: • Skirtos optimizuoti 2008 m. PSDF išlaidas (ir sumažinti kreditorinio įsiskolinimo augimą) • Skirtos efektyviau panaudoti 2009 m. PSDF lėšas

11. Antikrizinioplano priemonėstaikytos 2008 m. • Atsisakyta ASPĮ avansavimo, atsiskaitymas už paslaugas vykdomas įstatymo nustatytais terminais (per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo) • Priemonės, skirtos sumažinti išlaidas vaistams: • Atidėtas naujų vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus • Sudarytos išlaidų ribojimo sutartys • Atidėtas naujų paslaugų įtraukimas į kompensuojamų paslaugų sąrašą • Atidėtas naujų programų įtraukimas į PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų programų sąrašą Rezultatas: 2008 m. sutaupytas 331 mln. Lt PSDF biudžeto rezervas, kurį buvo galima panaudoti 2009 m. pradžioje

12. Priemonės skirtos užtikrinti lėšų surinkimąnuo 2009 m. pradžios • Įvestas atskiras Sveikatos draudimo mokestis (atskirtas nuo gyventojų pajamų mokesčio) • Suvienodintas sveikatos draudimo įmokų tarifas: 9 proc. (su tam tikromis išimtimis) nuo uždirbtų pajamų • Valstybės įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis padidinta nuo 428 Lt iki 605,3 Lt (41,35 proc.) • Išplėstas sveikatos draudimo įmokų mokėtojų sąrašas bei sugriežtinta įmokų surinkimo kontrolė

13. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas 1997–2009 m. (planas, mlrd. Lt)

14. 2009 m. prioritetai Pirminė ambulatorinė sveikatos priežiūra Prevencinės programos Specializuotos paslaugos alternatyvios stacionarinėms: Specializuotos ambulatorinės Priėmimo-skubiosios pagalbos Dienos stacionaro Dienos chirurgijos Stebėjimo (teikimo trukmė iki 24 val.) Trumpalaikio gydymo (teikimo trukmė iki 72 val.)

15. Priemonės, taikytos PSDF biudžeto subalansavimui po sumažinimo 2009 m. gegužės mėn. • Vienodai 11 proc. mažinama balo vertė visoms iš PSDF biudžeto apmokamoms paslaugoms, tačiau padarytos išimtys atsižvelgiant į prioritetus • Prioritetas pirminei asmens sveikatos priežiūrai: • išlaikyta balo vertė sumos, kuria didinama kiekvieno aptarnaujamo kaimo bei mažo miesto gyventojo paslaugų metinė bazinė kaina (t.y. 1 balas =1 litas) • išlaikyta balo vertė šeimos gydytojams mokamo priedo už gerus darbo rezultatus • Prioritetas prevencinėms paslaugoms: pradėtas storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos finansavimas(skirta 1 mln. Lt) • Skatinama ambulatorinė reabilitacija, optimizuojama stacionarinės reabilitacijos trukmė, griežtinamos indikacijos

16. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų struktūra 2006 m. - 2008 m. (paslaugų skaičius, tūkst.) Šaltinis: informacinės sistemos SVEIDRA duomenys

17. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų struktūra, 2008 m. I pusmetis – 2009 m. I pusmetis (paslaugų skaičius, tūkst.) Šaltinis: informacinės sistemos SVEIDRA duomenys

18. Prevencinės programos 902 357 suteikta paslaugų Pastabos: 1) Įskaitant Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programą ir neįskaitant Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos. 2) 2010 m. planuojama suteikti 13% daugiau paslaugų nei 2009 m.

19. Gimdos kaklelio vėžio ir Ca in situ santykio dinamika 2000 m.-2009 m. I pusmetį *2009 m. I pusmečio duomenys preliminarūs PROGRAMA VUOI Vėžio apskaitos skyriaus duomenys

20. Taikytos PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams reguliavimo priemonės • 2009 m. II pusmetįišliko lengvatinis 5% PVM kompensuojamiesiems vaistams • Nauji vaistai neįtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą (Rezervinis vaistų sąrašas) • Generinių vaistų plėtra – pradėta kompensuoti visa eilė generinių analogų, pirmo generinio analogo vaisto kaina 30 proc. mažesnė • Sutartys su vaistų gamintojais dėl vaistų pardavimo apimčių ribojimo (šiuo metu sudaryta 10 sutarčių)

21. 2004 – 2009 m. išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir MPP metinispokytis (proc.)

22. PSDF biudžetokreditorinioįsiskolinimo ASPĮ ir vaistinėmsdinamika (mln. Lt) Atsiskaitoma per 30 d. nuo sąskaitosgavimo dienos pagal SDĮ 27 str. Sumokėta avansu 53,5 mln. Lt, toliau apmokėjimas neavansuojamas 72 mln. litų banko paskola 2002 m. 95 mln. litų banko paskola 2003 m. Šaltinis: VLK prie SAM Biudžeto vykdymo skyriaus duomenys

23. ASPĮ darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2005–2009 metais, Lt Šaltinis: VLK prie SAM Ekonomikos departamento Biudžeto planavimo skyriaus duomenys

24. 2009 m. taikytų priemonių rezultatai • PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos ikišios dienos yra subalansuotos • Su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis atsiskaitoma laiku (maksimalus terminas dar nepasiektas) • Paslaugų prieinamumas gyventojams išsaugotas • Krizės sąlygomis plėtojama prevencija

25. Pranešimo planas • Tvarumo sąvoka • Lietuvos ir kaimyninių šalių makroekonominės tendencijos • Veikla ruošiantis krizei ir jai prasidėjus: taikytos priemonės ir jų rezultatai • 2010 metų planuojamos veiklos kryptys ir priemonės • Tarptautinės rekomendacijos ir kitų šalių patirtis • Išvados

26. 1997–2010 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas(planas, mlrd. Lt)

27. PSDF biudžeto pajamų struktūra daugiausiai keisis dėl:1) makroekonominių rodiklių pasikeitimo;2) įmokų administratoriaus pakeitimo;3) valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis augimo (dėl valstybės lėšomis draudžiamų asmenų skaičiaus ir įmokos augimo). 2009 m. ir 2010 m. PSDF biudžeto pajamų struktūra, proc. 2010 m. projektas 2009 m. patikslintas planas Iš viso pajamų: 4 388 415 tūkst. Lt Iš viso pajamų: 4 000 027 tūkst. Lt

28. Valstybės lėšomis draudžiamųjų skaičiaus ir vidutinės įmokos užvienątokį asmenį dinamika 2007-2010 m.

29. Vidutinės metinės dirbančiojo asmens ir valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį palyginimas 2000–2010 m., Lt Įmokų skirtumai kartais 2,7 3,6 5,5 5,5 6,1 6,2 6,8 7,4 6,8 6,6 6,5 Pastaba: vidutinė metinė 1-o dirbančiojo asmens privalomojo sveikatos draudimo įmoka (kartu su darbdavio mokama įmoka (3 proc.)) apskaičiuota remiantis Finansų ministerijos bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis apie vidutinį bruto darbo užmokestį.

30. PSDF biudžeto ir BVP dinamika 1998–2012 m. Procentas nuo BVP 4,3 4,2 4,0 3,8 3,7 3,7 3,8 4,0 4,1 4,1 4,1 4,8 4,8 4,4 4,4

31. 2010 metams planuojamų priemonių pagrindinės kryptys • Priemonės, skirtos pagerinti įmokų surinkimą: • Diskutuojama apie įmokų surinkimo perdavimą vienam administratoriui • Priemonės, skirtos: • Subalansuoti PSDF pajamas ir išlaidas • Padidinti lėšų panaudojimo efektyvumą • Kartu nepabloginant paslaugų prieinamumo ir kokybės gyventojams

32. 2010 m. PSDF subalansavimo ir efektyvumo didinimas: prioritetinių paslaugų skatinimas • Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros: • šeimos gydytojo kompetencijos išplėtimas, siekiant sumažinti pacientų eiles pas gydytojus specialistus • Apmokėjimasšeimos gydytojams už papildomus keturisgerų darbo rezultatų rodiklius, susijusius su sergančiųjų lėtinėmis ligomis hospitalizacija • Specializuotų paslaugų alternatyvių stacionarinėms • Prevencinių programų

33. 2010 m. PSDF subalansavimo ir efektyvumo didinimas: kitos priemonės 4. Plėtojami sutartiniai santykiai tarp TLK ir ASPĮ (sutarčių tvarkos projektas) 5. SAM rengiama ligoninių pertvarka ,,3 R’’ ir atitinkami sutarčių sudarymo pokyčiai, numatant papildomus kriterijus (minimalus gimdymų ir operacijų skaičius per metus ir kt.) 6. Tęsiamos vaistų kompensavimo srityje vykdomos priemonės ir tobulinami kompensuojamosios dalies nustatymo metodai 7. Koreguojama balo vertė visoms iš PSDF biudžeto apmokamoms paslaugoms

34. PSDF išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti 1998–2010 m. (mln.Lt)

35. 2010 m. vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonės • Grupuoti bazinei kainai nustatyti to paties terapinio poveikio vaistus, skirtus toms pačioms indikacijoms, tai pačiai pacientų grupei • Mažinti vaistų kainas nustatant, kad pirmo generinio vaisto kaina turi būti 30 proc. mažesnė už originalaus vaisto, o vėliau į grupę įrašomų dviejų gamintojų vaistų – 10 proc. mažesnės negu esamos kainos • Sudaryti išlaidų ribojimo sutartis su vaistų gamintojais dėl vaistų, kuriems išleidžiama daugiau nei 1 proc. PSDF biudžeto lėšų, ir dėl vaistų, kuriems PSDF išlaidos per metus paaugo ≥ 1 milijonu litų • Skatinti gydytojus skirti pacientams tinkamiausius vaistus ir didinti generinių vaistų vartojimą

36. Pranešimo planas • Tvarumo sąvoka • Lietuvos ir kaimyninių šalių makroekonominės tendencijos • Veikla ruošiantis krizei ir jai prasidėjus: taikytos priemonės ir jų rezultatai • 2010 metų planuojamos veiklos kryptys ir priemonės • Tarptautinės rekomendacijos ir kitų šalių patirtis • Išvados

37. PSO rekomenduojamosEuropos regiono sveikatos sistemų reformų pagrindinės kryptys ekonominės krizės laikotarpiu (1) • Sveikatos sistemos turi užtikrinti: • Solidarumą • Teisumą • Visuotinę aprėptį • Siekiant tomis pačiomis sąlygomis: • Užtikrinti vienodą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems sistemos dalyviams • Apsaugoti labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes • Būtina stiprinti visuomeninių išlaidų valdymą: • Stiprinti sveikatos fondus, centralizuojant įmokų surinkimą • Svarstyti dėl mokesčių padidinimo tabako, alkoholio bei daug cukraus ir druskos turintiems gaminiams/produktams ir surinktų lėšų panaudojimo sveikatos reikmėms Parengta pagal: PSO Europosregioniniobiuro2009 m. dokumentą “Healthintimesofglobaleconomiccrisis: Implicationsforthe WHO EuropeanRegion”

38. PSO rekomenduojamosEuropos regiono sveikatos sistemų reformų pagrindinės kryptys ekonominės krizės laikotarpiu (2) • Pertvarkyti bei restruktūrizuoti paslaugų teikėjų tinklą ir sveikatos priežiūros paslaugas, siekiant teikti daugiau efektyvių paslaugų ir įgyvendinti principą „daugiau pinigų sveikatai ir daugiau sveikatos už pinigus“ (“ensurevalueformoney”): • Daugiau investuoti į prevenciją ir sveikatos stiprinimą bei pirminę sveikatos priežiūrą • Stiprinti sveikatos priežiūros technologijų vertinimą. •  Užtikrinti sveikatos paslaugų kokybę ir pacientų saugumą Parengta pagal: PSO Europosregioniniobiuro2009 m. dokumentą “Healthintimesofglobaleconomiccrisis: Implicationsforthe WHO EuropeanRegion”

39. Iš Pasaulio banko ekspertų grupės rekomendacijų Lietuvai (2009 m.) • Nors stebima didelė pažanga, akivaizdžiai yra galimybių pagerinti sveikatos sistemos veiklą ir efektyvumą • Kur kas geriau būtų vykdyti vidutinės ir ilgalaikės trukmės reformas, nei taikyti trumpalaikę priemonę – išlaidų mažinimą • Dabartiniu laikotarpiu turėtų būti vykdoma ligoninių restruktūrizacija, siekiant sumažinti stacionarinę infrastruktūrą • Sveikatos sektoriui reikalinga visiškai nauja selektyvi sveikatos politika, turinti gerą stebėsenos ir vertinimo sistemą ir aiškiai susijusi su sveikatos prioritetais (neinfekcinių ligų prevencija)

40. Priemonės, kurių sveikatos sistemų finansinį tvarumą stiprinantis poveikis įrodytas (1) • Šalia socialinio draudimo įmokų vis platesnis atskaitymų nuo bendrųjų mokesčių naudojimas • Sveikatos fondų stiprinimas, gerinant įmokų surinkimą • Pajamų kaupimas vienose rankose - rinkti įmokas centralizuotai, sukuriant vieną nacionalinį fondą • Strateginis išteklių paskirstymas pagal formulę, vadovaujantis rizikos įvertinimu Parengta pagal: Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijos 2009 m. leidinį “FinancingHealth Care intheEuropeanUnion. ChallengesandPolicyResponces” (autoriai:Sarah Thomson, Thomas Foubister , EliasMossialos

41. Priemonės, kurių sveikatos sistemų finansinį tvarumą stiprinantis poveikis įrodytas (2) • Didesnis sveikatos priežiūros technologijų vertinimo rezultatų naudojimas, priimant sprendimus dėl paslaugų įtraukimo į kompensuojamųjų paslaugų sąrašus • Sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo susiejimas su įstaigų veiklos rodikliais, kokybės kriterijais ir paciento sveikatos būklės (išeičių) rodikliais Parengta pagal: Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijos 2009 m. leidinį “FinancingHealth Care intheEuropeanUnion. ChallengesandPolicyResponces” (autoriai:Sarah Thomson, Thomas Foubister , EliasMossialos

42. Pranešimo planas • Tvarumo sąvoka • Lietuvos ir kaimyninių šalių makroekonominės tendencijos • Veikla ruošiantis krizei ir jai prasidėjus: taikytos priemonės ir jų rezultatai • 2010 metų planuojamos veiklos kryptys ir priemonės • Tarptautinės rekomendacijos ir kitų šalių patirtis • Išvados

43. Išvados (1) • Užtikrinti sveikatos sistemos finansavimo tvarumą svarbu ne tik VLK, kuri tiesiogiai už tai atsakinga, tačiau ir pacientams, mūsų sutarčių partneriams, visai visuomenei • 2008 m. VLK sukauptas PSDF rezervas padėjo išvengti reikšmingų sveikatos sistemos finansavimo sutrikimų 2009 m. pradžioje • Sumažinus PSDF biudžetą 2009 m. gegužės mėnesį, buvo laikomasi pripažintų prioritetų ir toliau užtikrinamas stabilumas sektoriuje • Svarbiausiu prioritetu laikyta pirminė ambulatorinė sveikatos priežiūra, didinamas jos skatinimas už veiklos rezultatus

44. Išvados (2) • Sunkmečio sąlygomis išryškėjo valstybės indėlio į PSDF svarba (ir kartu mišraus pajamų požiūriu Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo modelio pranašumas): • Išaugus bedarbystei, sumažėjus dirbančiųjų darbo užmokesčiui, ir tuo pačiu jų mokamoms įmokoms, 2010 m. PSDF biudžetas iš šio šaltinio gaus 726 mln. mažiau pajamų • Tačiau padidėjus valstybės įmokai už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, kurių skaičius 2010 m. padidės iki 2,03 milijono (8 proc.daugiau nei 2009 m.), PSDF iš valstybės biudžeto gaus 340 mln. Lt daugiau pajamų; bus geriau apgintos pažeidžiamos gyventojų grupės • Dėl šių priežasčių 2010 m. PSDF biudžetas sumažės tik 380 mln. Lt (8,8 proc.)

45. Išvados (3) 6. Bendradarbiavimas su sutarčių partneriais, įstatymų leidėjais, vykdomosios politikos atstovais, gyventojų įtraukimas buvo labai svarbios sveikatos sistemos tvarumo užtikrinimo prielaidos 7. Lietuvoje taikomos ir planuojamos priemonės beveik visiškai atitinka tarptautines rekomendacijas ir kitų šalių taikomas priemones

46. Misijos vykdymas • Atnaujinta misija: ,,Ligonių kasos – sveikųjų ir sergančiųjų garantas – užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodama jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodama lėšas’’ • Mes tikime, kad VLK veikla sunkmečio sąlygomis – geriausias patvirtinimas, kaip mes vykdome šią misiją