Lietuvos gyventojų užimtumo situacija

1. Lietuvos gyventojų užimtumo situacija Tautvydas Šukys, TVmns9-01

2. Darbo tikslai • pristatyti rodiklio Lietuvoje pokyčius 2007-2009 m.; • palyginti Lietuvos ir ES valstybių 2009 m. užimtumo rodiklius.

3. Pagrindiniai darbo šaltiniai • Lietuvos Statistikos departamento Gyventojų užimtumo tyrimo (toliau – tyrimo) ataskaita. • ES statistikos agentūros "Eurostat" statistinių ataskaitų duomenys. 

4. Trumpa informacija apie Gyventojų užimtumo tyrimą • Tyrimo tikslas – rengti ir skelbti palyginamą informaciją apie gyventojų užimtumą, remiantis gyventojų apklausos duomenimis, įvertinant užimtųjų ir bedarbių skaičių, jų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, ekonominės veiklos rūšis, pagrindines profesijų grupes, pilietybę, išsilavinimą, gyventojus pagal užimtumo ir nedarbo lygius. • Tyrimo anketa parengta atsižvelgiant į Europos Komisijos patvirtintus rodiklių sąrašus, kurių reikšmes privalo rinkti nacionalinės statistikos tarnybos tam, kad būtų galima duomenis apie užimtumą ir nedarbą palyginti tarp valstybių. 

5. Pagrindinės tyrime vartojamos sąvokos • Užimti gyventojai – 15 metų ir vyresni asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys už jį darbo užmokestį pinigais ar natūra arba turintys pajamų ar pelno. • Bedarbiai – nedirbantys 15–74 metų amžiaus asmenys, kurie aktyviai ieško darbo ir per apibrėžtą laikotarpį (dvi savaites) gali pradėti dirbti. • Darbo jėga – visi užimti gyventojai ir bedarbiai. • Darbo jėgos aktyvumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės darbo jėgos ir to paties amžiaus visų gyventojų skaičiaus santykiu. • Užimtumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės užimtų gyventojų ir to paties amžiaus visų gyventojų skaičiaus santykiu. • Nedarbo lygis – rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu.

6. Statistikos departamento ir Lietuvos darbo biržos skelbiamų nedarbo rodiklių skirtumus lemia • naudojami skirtingi bedarbio sąvokos apibrėžimai;  • ne visi bedarbiai, ieškodami darbo, kreipiasi į darbo biržą ir registruojasi joje;  • nuo 2010 m. kovo mėn. pabaigos padaugėjo besiregistravusiųjų darbo biržoje, tai lėmė Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta prievolė mokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį bedarbiams, neužsiregistravusiems darbo biržoje.

7. Šalies darbo jėgos aktyvumas

8. Bedarbių skaičius Lietuvoje

9. Bedarbių skaičius procentais

10. Gyventojų užimtumo lygis

11. Darbo jėgos aktyvumas pagal amžiaus grupes

12. Gyventojų užimtumas pagal amžiaus grupes

13. Gyventojų nedarbo lygis pagal amžiaus grupes

14. Gyventojų nedarbo lygis pagal turimą išsilavinimą

15. Gyventojų užimtumas 2009 m. Pabaltijo šalyse ir ES Pastaba: užimtumo rodiklis paskaičiuotas 15-64 m. amžiaus grupėje.

16. Užimtumo lygis ES 2009 m.

17. Gyventojų nedarbas 2009 m. Pabaltijo šalyse ir ES Pastaba: nedarbo rodiklis paskaičiuotas 15-74 m. amžiaus grupėje.

18. Nedarbo lygis ES 2009 m.

19. Išvados • Gyventojų užimtumo tyrimu siekiama rengti ir skelbti palyginamą informaciją apie Lietuvos gyventojų užimtumą. Ši informacija vėliau patenka į bendrą ES statistinių duomenų bazę. • Pastaraisiais metais Lietuvoje augo tiek darbo jėgos aktyvumas, tiek ir bedarbių skaičius, kuris 2009 m. pasiekė 2002-ųjų metų lygį. • Šalies moterų užimtumas mažėjo labiau nei vyrų, todėl skirtingų lyčių užimtumo rodiklių skirtumas sumažėjo perpus. • Tyrimas atskleidė, jog pagal darbo jėgos aktyvumą ir pagal užimtumo laipsnį kelis pastaruosius metus, geriausia situacija yra Lietuvos gyventojų amžiaus grupėje nuo 25 iki 54 metų, o amžiaus grupėje nuo 15 iki 24 fiksuojamas aukščiausias nedarbo lygis. • Įvertinus situaciją, paaiškėjo, jog ekonominė krizė mažiausiai palietė turinčius aukštesnįjį išsilavinimą, o skaidžiausiai – turinčius bendrąjį vidurinės mokyklos išsilavinimą. • Lietuvoje užimtumas 2009 m. buvo žemiausias tarp kaimyninių Pabaltijo valstybių ir vienas žemiausių ES. • Nors nedarbo lygis šalyje 2009 m. buvo žemesnis už Latvijos ir Estijos, tačiau jis vis vien buvo vienas aukščiausių ES.

20. Dėkoju už dėmesį!