Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse

1. Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse Projekto situacija Anykščių rajone Vida Dičiūnaitė 2013 m. balandžio12 d.

3. Projekte dalyvaujančios įstaigos • Viso – 29 įstaigos, iš jų: • 7 biudžetinės įstaigos; • 1 uždara akcinė bendrovė; • 21 nevyriausybinė organizacija, iš kurių 9-ios yra sporto klubai.

4. Pasirenkamojo vaikų ugdymo teikėjai iš kitų rajonų Tradicinio karate klubas "Danas" (Vilnius) Lietuvos šaulių sąjunga (Kaunas) Viešoji įstaiga "EUROPOS NAMAI" (Vilnius) Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas (Utena) Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjunga (Vilnius) Ateitininkų federacija (Kaunas) UAB „Baltic Orbis“ (Vilnius) Asociacija Kūrybinės saviraiškos erdvės (Panevėžys) VšĮ „American English School“ (Utena)

5. Vykdomos programos Anykščių r. yra vykdomos 43 pasirenkamojo vaikų švietimo programos. Programų trukmė – 5 mėn.

6. Dalyviai • Projekto metu į programas buvo įtraukta iš viso apie 1100 Anykščių r. mokinių, iš kurių 657 gavo NVŠ krepšelį. • Nepaisant finansavimo apribojimų, į projekto programas buvo įtraukta papildomai 400 jokių būrelių nelankančių mokinių. • Pabrėžtina tai, kad į projekto veiklas įsijungė apie 300 mokinių iš kaimo vietovių. Po 1-2 programas buvo vykdoma kiekvienoje kaimo mokykloje.

7. Sporto programų mokinių skaičiaus pasiskirstymas pagal sporto šakas

8. Menų programų mokinių skaičiaus pasiskirstymas pagal meno kryptis

9. Mokinių skaičiaus pasiskirstymas pagal įstaigasViso – 657 mokiniai.

11. Dalyviai - mokiniai • Mokiniams buvo pasiūlyta nemaža naujų PVU programų, dalis būrelių buvo visai nauji, veiklos niekada nevykdytos rajone. • Tiekėjams buvo pateiktas jokio būrelio nelankančių, jokioje popamokinėje veikloje nedalyvaujančių mokinių sąrašas. Tiekėjai buvo prašomi į veiklas įtraukti kuo daugiau mokinių iš minėto sąrašo. • Anykščių rajone vykdytos 43 PVU programos, iš kurių daugiau nei pusė yra visiškai naujos, anksčiau nevykdytos programos.

12. Dalyviai - tiekėjai • Dalyvauti projekte tiekėjai buvo kviečiami tikslingai, atsižvelgiant į ištirtą rajono mokinių poreikį. • Yra žinomas aiškus PVU ugdytojų tinklas rajone. Suaktyvėjusi PVU veiklų informacijos sklaida. Ugdytojai galėjo gauti darbo užmokestį už vykdomas veiklas mokiniams. • Tiekėjams buvo pateiktas jokio būrelio nelankančių, jokioje popamokinėje veikloje nedalyvaujančių mokinių sąrašas. Tiekėjai buvo prašomi į veiklas įtraukti kuo daugiau mokinių iš minėto sąrašo.

13. Ugdymo proceso organizavimas • Būrelių veiklose pritaikoma naujų formų, metodų. Tai gera pradžia į bendrųjų kompetencijų ugdymą. • Pradėta tikslingiau bendradarbiauti su tėvais, suprastas metodų bei formų įvairovės darbo su vaikais poreikis bei tikslingumas. • Padidėjo PVU informacijos sklaida tėvams bei tėvų susidomėjimas užklasinėmis veiklomis rajone.

14. Ugdymo priemonių atnaujinimas • PVU krepšelis suteikė galimybę PVU teikėjams įsigyti reikalingas priemones darbui su mokiniais. • Dauguma priemonių turės išliekamąją vertę ir bus naudojamos pasibaigus projekto laikotarpiui. Įsigytos naujos ugdymo priemonės leis kokybiškiau teikti PVU paslaugas, ypač tai svarbu „brangesniems“ būreliams, pvz. technikos, informacinių technologijų, medijų, kurių rajone labiausiai trūko.

15. Administravimas • Sukurtas teikėjų registras. • Sudaryta galimybė žinoti galimus ne tik rajono, bet ir respublikos PVU teikėjus, kurie pasirengę paslaugas teikti rajono mokiniams. • Galima tikslingai nukreipti popamokiniam užimtumui tam tikrus vaikus. • Parengtos programos, kurias skaitė, nagrinėjo tėvai ir mokiniai. Tėvų didesnis domėjimasis popamokiniu užimtumu įtakoja ir ugdymo kokybę.

16. Bendradarbiavimas • Administracijos veikla PVU klausimais ypač suaktyvėjo, rajono politikai bei švietimo specialistai aktyviai dirbo kurdami PVU sistemą. • Buvo skatinamas mokyklų ir teikėjų bendradarbiavimas, kad mokyklos, gerai žinodamos savo vaikų poreikius, galėtų juos tikslingai nukreipti, paskatinti lankyti tam tikras veiklas ir ypač tas, kokių mokyklos negali pasiūlyti. • Labai naudinga buvo Rugsėjo pirmosios šventės metu Švietimo skyriaus organizuota teikėjų programų mugė Anykščių miesto centre, kurios metu savo programas kūrybingai pristatė ne tik rajono, bet ir Kauno, Vilniaus, Utenos, Panevėžio teikėjai. Su programomis galėjo susipažinti ne tik visi rajono mokiniai, bet ir tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai.

17. Stebėsena • Vykdant programų veiklų stebėseną teikėjai buvo konsultuojami apie ugdymo formas, metodus, darbą su tėvais, vaikų rezultatų planavimą, stebėjimą, aptarimą su vaikais bei jų tėvais, apie bendrųjų kompetencijų ugdymą ir kt. • Konsultacijos buvo reikalingos ir naudingos, stebėsenos metu konstatuota, kad atsirado naujų formų, metodų, dauguma teikėjų surengė labai gražias projekto veiklų užbaigimo šventes. Šventėse dalyvavo nemažai tėvų. • Skyriaus atsakingi specialistai buvo informuoti, kad ir pasibaigus projekto veikloms nemažai vaikų liko lankyti užsiėmimus ir toliau. Išryškinti kai kurių vaikų išskirtiniai gabumai, tokiems vaikams pasiūlyta toliau lankyti muzikos, kūrybos ir dailės, sporto centro užsiėmimus.

18. Finansavimas • Finansuojant NU programas atsižvelgiama į ugdomų vaikų skaičių, kas skatina teikėjus tobulinti programas, kad sudomintų, pritrauktų didesnį vaikų skaičių. • Didelė kontrolė prižiūrint teikėjo turimų mokinių skaičių bei finansinius dokumentus suteikė galimybę nuolat stebėti ir žinoti situaciją apie kiekvieno teikėjo vykdomos programos situaciją

19. Tobulintina • Pasirinkęs vieną būrelį, mokinys nebegali pereiti į kitą projekto būrelį. • Tikslinga, kad mokinys galėtų save išbandyti keliose veiklose, atrastų sau priimtiniausią veiklą, kurią noriai, motyvuotai lankytų. Tuo pačiu veikla transformuotųsi į vaiko ugdymą karjerai. • Ugdymo kokybė dalyje veiklų pagerėjo nepakankamai, nes PVU ugdytojams nebuvo suorganizuoti mokymai apie PVU veiklų vykdymą, bendrųjų kompetencijų ugdymo formas bei metodus, programų rengimą. • Nukentėjo tie ugdytiniai, kurie negalėjo gauti PVU krepšelio dėl to, kad jau anksčiau lankė kitą neformaliojo švietimo įstaigą. Taip pat tie mokiniai, kurie pasirinko projekto programą, tačiau dėl nesusidariusių grupių ar teikėjo sprendimo nebevykdyti programos, mokiniai liko „už borto“.

20. Tobulintinas finansavimo modelis • Ne visas ugdymo priemones PVU teikėjams buvo galima įsigyti iš projekto lėšų, kadangi turėjo atitikti ne tik mokinio krepšelio, bet ir ESFA‘os reikalavimus. • Nediferencijuojamas finansavimo dydis pagal kryptis, programas (didesnis krepšelis turėtų būti pvz. techniniams būreliams, atitinkamai mažesnis pvz. chorui). Tikslinga numatyti galimybę krepšelį skirti dviems programoms, dalį lėšų galėtų sumokėti tėvai, taip didėtų ir tėvų atsakomybė už būrelio lankomumą, suinteresuotumas veiklų nauda vaikui, vaiko rezultatu.. • Finansines ataskaitas teikėjai turėjo pateikti per dažnai (kas 1 mėn.), siūlytume tikrinti mokinių skaičių ir teikėjo finansinius dokumentus kas 3 arba 6 mėn. Finansavimo dokumentų parengimas ir pateikinėjimas buvo neproporcingas ugdymo procesui skirtam laikui ir gautoms projekto lėšoms.

21. Ačiū už dėmesį vida.diciunaite@anyksciai.lt (8 381) 58 081