Jari Lavonen , Mokytojų švietimo fakultetas , Helsinkio universitetas , Suomija

1. Lygybė ir decentralizavimas kaip mažos tautos švietimo politikos globalizuotame pasaulyje charakteristikosLietuvos parlamentas, 2014-04-25 Jari Lavonen, Mokytojų švietimo fakultetas, Helsinkio universitetas,Suomija Jari.Lavonen@Helsinki.Fi

2. Suomijos Respublika • 5,4 milijono gyventojų(maždaug 2 kartus daugiau nei Lietuvoje) • Šiaurės Europoje, 340 000 km2plotas(maždaug 5 kartus didesnė už Lietuvą) • Sėkmingai sukurta:- gerovė- švietimas

3. Prezentacijos turinys • Kokie veiksniai mokyklos lygmeniu daro įtaką švietimo inovacijų įgyvendinimui • Suomijos švietimo sistemos kontekstas • Novatoriškas mokyklos modelis, skatinantisšvietimo inovacijų kūrimą ir įgyvendinimą • Diskusija

4. Veiksniai, turintys įtakos švietimo inovacijų įgyvendinimui (Fullan,2007) • Inovacijų ypatybės: tinkamumo naudoti aspektai (tinkamumas mokymuisi, naujumas…), įtaka mokymuisi ir sudominimui… • Vietos charakteristikos: mokymo programa ir vertinimas, mokytojų įsitikinimai, lyderystė, tinklai ir partnerystės (vidinės – išorinės)… • Išoriniai veiksniai: švietimo kontekstas, politika, XXIamžiaus įgūdžių sąjūdis, švietimo reformos, mokytojų švietimas, decentralizacijos lygis Remiantis PISA 2012, 95% Lietuvos, 80% SGB, 75% Suomijos,71% JAV, 65% Kanados, 60% Australijos ir 49% Šanchajaus mokytojų nėra nusistatę prieš permainas! Galėtų remti mokytojų profesionalizmą

5. Helsinki, February 2011, 12:00 Suomijos švietimo kontekstas Tiesioginės citatos prezentacijoje

6. Tiesioginės citatos prezentacijoje • Buvo apklausti trys patyrę mokytojai: Kaip patiriate mokyklos paramą švietimo inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui šiais aspektais:- lyderystė, - mokytojų kompetencija,- mokymosi aplinka,- mokyklos tinklai ir partnerystės. • Tada buvo atlikta dedukcinė atsakymų turinio analizė.

7. 2. Suomijos švietimo kontekstas

8. Suomijos švietimo sistemos charakteristikosLaukkanen (2008), Niemiir kt. (2012), Sahlberg (2011) • Bendra, nuosekli ir ilgalaikė politika - mokytojų ir kompleksinio švietimo modeliai yra 40 metų senumo. • Švietimo lygybė- kuo mažesnė socialinių / ekonominių veiksnių įtaka; - mokslas yra nemokamas (vadovėliai, maitinimas, sveikatos priežiūra…);- tinkamai organizuotas specialusis mokymas(integracija) irkonsultavimas. Remiantis PISA 2012, 75% Lietuvos, 52% Suomijos, 49% Šanchajaus, 35% Kanados, 33% JAV,32% SGBir 21% Australijos mokytojų naudoja pedagogikos priemones padėdamiskirtingų gabumų mokiniams mokytis visose savo klasėse.

9. Suomijos švietimo sistemos charakteristikos (2)Laukkanen (2008), Niemiir kt. (2012), Sahlberg (2011) • Sprendimų priėmimo galios perdavimas vietos lygmeniui- lyderystė ir valdymas mokyklos lygmeniu (mokyklos direktorius); - mokytojaiatsako už vietinę mokymo programą ir vertinimą. • Pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūragrindžiama profesionalizmu(akademinėmis žiniomis):nacionalinis lygmuo – rajonas – mokykla – šeimos - nėra inspektorių, nėra nacionalinių egzaminų (testų)… - nėra privataus mokymo ar vakarinių mokyklų.

10. Mokymasis Lygmenys ir tarpusavio sąveikos Suomijos švietimo sistemoje… + lyderystė Remiantis PISA 2012 klausimynu mokykloms… 61% JAV, 42 % Kanados, 40% Lietuvos, 33% Australijos, 30% Šanchajaus, 18% Suomijosir 16% SGBmokyklų direktorių vertina savo mokytojus bent kartą per mėnesį. Partners:- union of municipalities- universitetai- pramonėinteresųgrupės - profesinėssąjungos- šeimos- ... Bendrieji nacionaliniai tikslai ir švietimo politikaNacionalinio lygmens mokymo programa ir vertinimas 1 lygmuonacionalinis 2 lygmuorajonas mokykla 3 lygmuoklasė 68% Australijos, 63 % Lietuvos, 62% Suomijos, 48% SGB, 47% Kanados, 44% JAV ir 38% Šanchajaus mokytojų jaučiasi atsakingais už „vietinės mokymo programos“ rengimą. Savivaldybės: VietinėprogramaMokyklos: direktoriai ir mokytojai Teacher education Mokymo medžiaga Tėvai Mokymas 60% SGB, 36% Australijos, 35% JAV, 32% Kanados, 23% Lietuvos, 20% Šanchajaus ir 4% Suomijosmokyklų teigia jaučią nuolatinį spaudimą iš daugelio tėvų. 83% Lietuvos, 70% Australijos ir Suomijos, 58% Kanados, 49% SGB, 40% JAV ir 33% Šanchajaus mokytojų mano, kad jie yra tikrai atsakingi už mokinių vertinimą. Lyderystė ir valdymas

12. Matematikos ir tiksliųjų mokslų mokymo ištekliai

13. Vienerių metų studijos EBPO vidurkis

14. 3. Novatoriška mokykla Nacionalinė bazinė mokymo programa

15. NovatoriškųSuomijos mokyklų vertybės ir tikslai • Lyderystės ir kokybės kultūra • Paskirstytos vadovavimo ir valdymo pareigos • Orientacija į tikslus ir tarpusavio sąveika • Kokybės užtikrinimas • Komandos ir komandinis darbas • Vietinė mokymo • programa ir aplinka • Platūs tikslai • Universalios mokymo • aplinkos ir • technologinės priemonės • Mokymo ir vertinimo • metodai • Profesionalūs mokytojai • Universali žinių bazė • Bendradarbiavimo įgūdžiai • Partnerystės ir darbo tinkle įgūdžiai • Mokymosi visą gyvenimą kompetencija • Tinklai ir • partnerystės • Idėjų sklaida • naudojantis • tinklais • Bendradarbiavimasir dalijimasis tikslaisbei informacijapartnerystėse Parama švietimo inovacijų įgyvendinimui Globalios suinteresuotosios šalys Tėvai Suomijosvisuomenė Partneriai Įvairūs mokiniai Suomijos mokykla

16. LyderystėMokomosios ir transformuojamosios lyderystės derinys (Marks ir Printy2003; Huber ir Muijs2010)

17. Mokytojų lyderystėPlačiąja prasme mokytojų lyderystė gerai tinka Suomijos mokytojams (Katzenmeyerir Moller 2001) Mokytojas lyderis (Lieberman 1992, Harris 2003) • turi aiškią viziją ir orientuojasi į tikslus; • gali planuoti, įgyvendinti ir vertinti savo praktiką ir mokinių mokymąsi; • turi nuodugnių žinių apie mokymą ir mokymąsi; • gali dirbti bendradarbiaudamas su kitais mokytojais; • yra kitų mokytojų pagalbininkas, treneris, vadovas arba instruktorius; • gali suprasti tyrimais grindžiamas žinias; • yra mokymo programų specialistas ir naujų metodų kūrėjas; • moka naudoti vertinimų rezultatus mokyklos tobulėjimui; • … kokybiškasprofesionalizmas tinklai ir partnerystės mokymasis visą gyvenimą

18. Kaip mokytojai patiria lyderystę? Galima atpažinti orientaciją į tikslusmokyklos veikloje. Tarpusavio sąveika organizuojama kasmėnesiniais susitikimais ir savaitinėmis informacinėmis pertraukomis. Svarbus atvirumasir informavimas apie būsimas problemas. … Stipri yra ta lyderystė, kuria dalijamasi. Mokytojai ir mokyklų direktoriai turi turėti bendrą viziją … visapusiškas bendradarbiavimas padeda įgyvendinimui… Mokyklos direktoriaus vaidmuo yra svarbus.

19. Mokytojo profesionalizmas/ efektyvumas

20. Skirtingi požiūriai į mokytojų profesionalizmą/ efektyvumą • „Profesionalus / efektyvus mokytojas“ – tai sudėtinga ir prieštaringa sąvoka(Cruickshank ir Haefele2001; StrongeirHindman 2003; Goe, Bell ir Little 2008) Vietoje sąvokų „profesionalus“ / „efektyvus“, dažnai vartojamos sąvokos „kompetentingas“, „patyręs“, „kokybiškas“, „idealus“ arba „tinkamas“. • „Profesionalus mokytojas“ veikia kaip ekspertas, o tam padeda kultūra ir mokyklos aplinka. • „Efektyvaus mokytojo“ efektyvumas įžvelgiamas mokymosi rezultatuose, kurie vertinami, pavyzdžiui, nacionaliniais testais.

21. „Efektyvus mokytojas“ • Efektyvus mokytojas gali padėti mokiniams mokytis, o efektyvumas pastebimas mokinių mokymosi rezultatuose • Ryšys su atskaitingumu, kai egzaminai padeda atskirti efektyvias ir neefektyvias mokyklas bei mokytojus(Williamson ir Walberg 2004). • Standartai ir akreditacijos yra reikalingimokymui, mokytojams, mokykloms ir mokytojų švietimui. (Bullough Jr., Clark ir Patterson 2003). Remiantis PISA 2012, 15% Suomijos, 30% Kanados, 49% Australijos, 57% JAV,73% Lietuvos, 86% Šanchajaus ir 87% SGBmokytojų mano, kad mokinių vertinimai naudojami susidarant nuomonę apie mokytojų efektyvumą. Suomijoje mokytojai daugiau dėmesio skiria mokinių parengimui XXI amžiaus tikslams, o ne maksimaliems rezultatams atliekant testus.

22. Mokytojų profesionalizmas (ir profesionalumas)(Müller ir kt. 2010; TALIS 2008 tyrimas) • Mokytojųprofesionalizmasnurodo mokytojų statusą ir priklauso nuo: • kultūros ir švietimo politikos veiksnių valstybės lygmeniu arba nuo konteksto (atskaitingumo politika  pasitikėjimo kultūra…); • mokyklos lygmens veiksnių (bendra lyderystė, bendradarbiavimas, mokyklos-visuomenės-šeimospartnerystė…); • asmeninių savybių (mokytojo žinios, mokymo filosofija, bendravimo įgūdžiai…). • (Mokytojoprofesionalumasgrindžiamas žiniomis, įgūdžiais ir darbe naudojamomis procedūromis.) Svarbūs visi veiksniai Padeda kurti ir įgyvendinti inovacijas

23. Įvairūs profesionalizmo apibrėžimai(Hargreaves ir Goodson 1996; Evans 2008; Freidson2001; Urban irDalli 2011; Evetts 2012) Savybės • Profesinių (konceptualių) žinių bazė. • Savikontrolėir darbo valdymas (savarankiškas vertinimas). • Savita profesinė ideologija, įskaitant bendrą profesinių vertybių sampratą ir etikos kodeksą. • Įtraukiami socialiniai ir asmeniniai elementai. • Stiprus profesinės grupės institucionalizavimas. • Savarankiškas vaidmuo planuojant ir įgyvendinant. • Darbas (veikla) yra sudėtingas ir nelengvai standartizuojamas. kokybiškasprofesionalizmas tinklai irpartnerystės mokymasisvisą gyvenimą

24. Kaip mokytojai patiria savo profesionalizmą novatoriškoje mokykloje? Mokytojai nurodė tris pagrindines sritis, kurios yra būtinos jų profesionalizmui žvelgiant iš inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo perspektyvos: - pedagoginė kompetencija,- partnerystės ir tinklai,- noras mokytis visą gyvenimą ir kurti bei įgyvendintiinovacijas. Mūsų mokykloje mokytojai turi universalių savojo dalyko ir pedagoginių žinių. Dalijamės patirtimi ir praktinėmis žiniomispedagoginiuose susitikimuose prie kavos.Mokytojai nori tobulinti savo darbą ir domisi naujovėmis. Svarbu nuolat mokytis naudoti naująsias technologijas kartu su kitais mokytojais.

25. Mokymasis universalioje aplinkoje

26. XXI amžiaus kompetencijų mokymasis universalioje mokymosi aplinkojePISA, Naujojo tūkstantmečio mokiniai, „DeSeCo“ (kompetencijų apibrėžimas ir atranka)…

27. Kaip mokytojai patiria mokymosi aplinką? Kuo daugiau turime technologijų ir išteklių, tuo daugiau reikia bendro planavimo, organizavimo ir paramos. Svarbu, kad būtų universalių mokymosi erdvių, kuriose mokiniai gali mokytis savarankiškai arba mažomis grupėmis. Turime kurti naujas aplinkas. Svarbu, kad mokytojai turėtų bendrą technologijų naudojimo mokant ir mokantis tiksląir padėtų vieni kitiems tokių tikslų siekti.

28. Tinklai ir partnerystės

29. Tinklai ir partnerystės • Tinklai skirti dalijimuisi idėjomis, nuomonėmis ir patirtimis.Tinklai padeda įgyvendinti švietimo inovacijas: informacija teka tinklais (Rogers 2003). • Partnerystėje šalys bendradarbiauja ir dalijasi bendrais tikslais, informacija bei paslaugomis:Mokyklos ir šeimos partnerystė padeda dalytis švietimo tikslais ir pareigomis siekiant padėti mokinio raidai ir mokymuisi (Epstein 2009).

30. Kaip mokytojai patiria tinklus ir partnerystes? Tinklai ir partnerystės padeda bendrautilygmenimis: - mokyklos lygmuo (klasės lygmuo, specialistai, lyderystės komandos); - miesto lygmuo (teminiai tinklai, mokyklų direktorių tinklai); - mokyklos-šeimos-visuomenės partnerystės;- nacionalinio lygmens tinklai. Visuose lygmenyse darbui tinkluose ir bendradarbiavimui padeda technologijos. Darbui tinkle padeda technologijų naudojimas. Darbas tinkle turi prasidėti nuo mūsų poreikių– o ne gavus nurodymą miesto lygmeniu.Siekiant paremti įgyvendinimą… Mokyklos ir šeimų bendradarbiavimas organizuojamas suburiant tėvų klubus ir klasių komitetus.

31. Tinklai ir mokyklos-visuomenės-šeimos partnerystė padeda… • Dalytis švietimo inovacijomis, jas kurti ir įgyvendinti(Rogers 2003), • kurti aplinką arba kultūrą, padedančią mokytisir naudoti naujas žinias bei įgūdžius įvairiuose kontekstuose (Bransfordir Donovan 2005; Epstein 2009), • didinti susidomėjimą ir motyvaciją turtingais kontekstais(Bennett, Hogarth irLubben2003).

32. Mokytojai – tai akademinės srities ekspertai, galintys:- savarankiškai priimti sprendimus, - planuoti ir įgyvendinti mokymosi veiklą,- vertinti savo pačių mokymą ir mokinių efektyvumą.- mokytis visą gyvenimą (tobulėti kaip specialistai) 4. Suomijos mokytojų švietimas Helsinki university main building • Novatoriškos mokyklosmokytojų švietimas

33. „… svarbiausia kiekvienos sėkmingos švietimo sistemos dalis yra mokytojas“SCIENCE, 2012 m. sausio 13 d., Nr. 335 Samdykite geriausius ir šviesiausius būti mokytojaisir gerai juos paruoškite. Duokite jiems laisvę nuo centralizuotos valdžios, laiko pamokoms paruošti ir... .... Suomija pripažįsta esminį mokytojų vaidmenį visuomenėje, kurį patvirtina jiems rodoma pagarba. Leidėjas John E. Burris

34. Suomijos mokytojų profesinio tobulėjimo programa (2002 m.): mokytojų švietimo programos turi padėti įgyti: • kokybiškų dalyko žinių, pedagoginio turinio žiniųiržinių apie žinių prigimtį, • socialinių įgūdžių,pavyzdžiui, bendravimo; įgūdžių bendradarbiauti su kitais mokytojais, • moralinių žinių ir įgūdžių, tokių kaip socialinis ir moralinis mokytojo profesijos kodeksas, • žinių apie mokyklą kaip įstaigąir jos ryšius su visuomene (mokyklos bendruomenė ir partneriai, vietos kontekstai ir suinteresuotosios šalys), • įgūdžių, reikalingų tobulinant savo mokymą ir mokytojo profesiją. • akademinių įgūdžių, pvz., tyrimo įgūdžių;įgūdžių naudotis informacinėmis ir ryšio technologijomis, mokymo programai kurti reikalingų įgūdžių, • …. kokybiškas profesionalizmas partnerystė mokymasis visą gyvenimą

35. Mokytojai naudojasi tyrimų metodais sudarydamimokyklos mokymo programą, planuodami, įgyvendindami ir vertindami mokymą irmokymąsi Bakalauro lygis (180 kr.) Magistro lygis (120 kr.) Ped. darbas Mokymopraktika Magistrinis darbas Vidurinės mokyklos mokytojo magistro studijų struktūra: 3 + 2 metai, 300 kreditų 180 160 140 Dalykožinios, žiniosapie mokymą irmokymąsi bei praktika mokyklojeintegruojami į studento turimą asmeninępedagogikos teoriją /pažiūras 120 kr.= 26 darbo valandos 100 Studijų kreditai 80 Bakalaurinis darbas 60 40 20 0 Pagrindinisdalykas Papildomasdalykas Pedagogikos Bendravimo studijos ir kalbų studijos

36. 5. Diskusija

37. Kokie veiksniai mokyklos lygmeniu padeda įgyvendinti švietimo inovacijas? • Mokytojo profesionalizmas reiškia mokytojų statusą ir priklauso nuo: • - mokytojo žinių bazės; • mokyklos lygmens veiksnių (aplinkos, lyderystės, bendradarbiavimo…); • kultūros ir švietimo politikos veiksnių. Veiksniai, turintys įtakos švietimo inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui: - inovacijos ypatybės;- vietos charakteristikų (aplinka, lyderystė, bendradarbiavimas…) - išoriniai veiksniai (politika, kultūra…). Mokytojo lyderystė: - mokytojo-lyderio žinių bazė - tinklai ir partnerystės (bendradarbiavimas, pagalba) • - mokymasis visą gyvenimą (panaudojamos iš tyrimų gautos žinios,refleksija). Novatoriška mokykla padeda bendravimui: - lyderystės ir profesionalizmocharakteristikos,- tinklai ir partnerystės. 38

38. Novatoriškoje mokykloje mums reikia…

39. Dėkojame!