Sausio 13 – toji Lietuvos laisvės gynėjų diena

1. Sausio 13 – toji Lietuvos laisvės gynėjų diena

2. 1990 m. kovo 11-tą Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatai pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą. Jame teigiama, jog atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra Nepriklausoma valstybė.

3. Sovietų Sąjunga nepripažino Lietuvos nepriklausomybės. Buvo reikalaujama atšaukti Kovo 11 – tosios aktą ir jį lydinčius įstatymus. Kad tai pasiektų, 1990 m. balandžio mėnesį Sovietų Sąjunga pradėjo ekonominę Lietuvos blokadą, kuri tęsėsi 74 dienas.

4. Nepavykus ekonomine blokada palaužti lietuvių atsisakyti Nepriklausomybės, 1990 m. gruodžio mėnesį į Lietuvą įvedami papildomi Sovietinės kariuomenės daliniai. A. Girdziušo nuotr.

5. 1991 m. sausio pradžioje, dar tebeveikianti Lietuvos komunistų partija ir jos šalininkai, pasinaudoję ekonominiais sukrėtimais, sušaukė mitingą, kuriame dalyvavo 5-7 tūkstančiai žmonių – daugiausiai rusiškai ir lenkiškai kalbantys Vilniaus gamyklų darbininkai. Jie reikalavo, kad vyriausybė atsistatydintų. Mitingo dalyviams pradėjus akmenimis daužyti Aukščiausiosios Tarybos rūmų langus ir veržtis į vidų, rūmų apsauga juos sulaikė.

6. Tuo metu Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Lansbergis per radiją pakvietė žmones ginti savo valdžią. Atsiliepta tuoj pat. Žmonės ėmė plūsti į Nepriklausomybės aikštę. Tą dieną įtampa atslūgo, minia išsiskirstė. Palaikydamas teisėtą Lietuvos valdžią į tautiečius per radiją kreipiasi stačiatikių arkivyskupas Chrizostomas.

7. 1991 m. sausio 10 d. SSRS Prezidentas M. Gorbačiovas Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai siūlo „nedelsiant ir visiškai atstatyti SSRS Konstitucijos ir Lietuvos SSR Konstitucijos galiojimą“.

8. Sausio 11 d. streiką paskelbia Maskvai tiesiogiai pavaldžios įmonės. Vilniaus geležinkelio stotyje stabdomas traukinių eismas, nedirba oro uostas. Vilniečiai veža maistą traukiniuose įstrigusiems keleiviams. Sovietinė kariuomenė pradeda jėga užimti įvairias Lietuvos Respublikos įstaigas. Į ligonines kreipiasi pirmieji sužeistieji. Žurnalistai išvaromi iš Spaudos rūmų, tačiau jau kitą dieną trylikos užgrobtų redakcijų kolektyvai, susibūrę kitoje vietoje, pusės milijono tiražu išleidžia bendrą laikraštį Laisva Lietuva.

9. Minios vilniečių telkiasi prie svarbiausių valstybės įstaigų, prie jų jungiasi atvažiuojantys iš visos Lietuvos. Žmonės saugo ir budi prie Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto bei Aukščiausiosios Tarybos, prie kurios pradedamos statyti betono barikados ir spygliuotos vielos užtvarai. A. Girdziušo nuotr.

10. A. Girdziušo nuotr. A. Girdziušo nuotr.

11. A. Girdziušo nuotr. A. Girdziušo nuotr.

12. A. Girdziušo nuotr. A. Girdziušo nuotr.

13. V. Jasineviciaus nuotr. V. Jasineviciaus nuotr.

14. 1991 m. sausio 13 – tosios naktį sovietų tankai Vilniuje, važiuojantys Televizijos bokšto link, pradeda šaudyti tuščiais šoviniais. Privažiavus Televizijos bokštą ima jį supti. Prieš tankus einantys kareiviai, ginkluoti automatais, koviniais šoviniais šaudo į žemę, o vėliau ir į bokštą aplink apstojusius ir jį taikiai ginančius žmones. Sovietų tankai ir desantininkai siautėja apie 2 valandas. Kariškiai trukdo paimti žuvusiuosius ir sužeistuosius. G Kavarsko nuotr.

15. Tą pačią naktį šarvuočiai ir tankai apsupa Radijo ir televizijos komiteto pastatą, pradeda šaudyti į pastatą ir budinčius žmones. Kareiviai užima radijo ir televizijos rūmus tiesioginio eterio metu. Nutraukus televizijos ir radijo transliacijas iš Vilniaus, tuoj pat transliacijas pradeda Kauno Sitkūnų radijas informuodamas Lietuvos žmones apie esamą padėtį. A. Girdziušo nuotr.

16. Aukščiausioje Taryboje susirenka 60 deputatų. Tikintis scenarijaus vos prieš keletą valandų atsitikusio prie Televizijos bokšto, kunigas Robertas Grigas visiems esantiems rūmuose suteikia visuotinį nuodėmių atleidimą. V. Landsbergis prašo moterų parlamentarių palikti rūmus, jos atsisako. Priimamas nutarimas: jeigu teisėtai išrinkta Lietuvos Respublikos valdžia nebegalės funkcionuoti, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui A. Saudargui pavedama suformuoti Vyriausybę emigracijoje V. Jasinevičiaus nuotr. V. Jasinevičiaus nuotr.

17. Tuo metu aplink Aukščiausiosios Tarybos rūmus visą naktį budi apie 20 tūkstančių žmonių. Jų vis daugėjo, nes išgirdę šūvius įvairiose miesto vietose, žmonės skuba į Nepriklausomybės aikštę. Užėmusi Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto rūmus, tankų kolona pajudėjo link Nepriklausomybės aikštės, tačiau pulti tokios didelės minios, nesiryžo.

18. Rūmų viduje per pusantro šimto Parlamento gynėjų prisiekė ištikimybę Lietuvai. Daugiausiai jie buvo ginkluoti lygiavamzdžiais medžiokliniais šautuvais, ir, kaip senovėje nusmailintomis ietimis – pikomis. Tuo tarpu kariniuose veiksmuose Lietuvoje, prieš Lietuvos gyventojus dalyvavo geriausiai parengtos SSRS kovinės pajėgos. V. Jasinevičiaus nuotr. V. Jasinevičiaus nuotr.

19. Tai buvo ilgiausia ir juodžiausia nepriklausomybę atkūrusios valstybės naktis. Sausio 13-ąją už Lietuvos laisvę žuvo14 žmonių: Loreta Asanavičiūtė (24m.), Virginijus Druskis (22m.), Darius Gerbutavičius (18m.), Rolandas Jankauskas (22m.), Rimantas Juknevičius (25m.), Alvydas Kanapinskas (39m.), Algimantas Petras Kavoliukas (52m.), Vidas Maciulevičius (25m.), Titas Masiulis (29m.), Alvydas Matulka (36m.), Apolinaras Juozas Povilaitis (54m.), Ignas Šimulionis (18 m.), Vytautas Vaitkus (48m.), Vytautas Koncevičius (50m.). Per šią karinę akciją šimtai žmonių buvo sužeisti koviniais šoviniais ir skeveldromis, tankų vikšrais ir smūgiais.

21. Tarptautinė bendruomenė šiems įvykiams neliko abejinga. SSRS veiksmus pasmerkė didžiosios Pasaulio šalys, o Islandija tapo pirmąja valstybe oficialiai pripažinusia Lietuvos Respubliką.

22. Lietuvos piliečiai apgynė atsikūrusios valstybės nepriklausomybę ir išlaikė pilietiškumo egzaminą. Jauna valstybė atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą.

23. Istorinę informaciją apie 1991 metų sausio įvykius parengė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas. Informacija parengta remiantis Sekretoriato archyvuose esančia medžiaga, leidiniu „Buvom. Esam. Būsim“ bei „Laisvės gynyba 1991, sausis“. Prezentacijoje naudojamos nuotraukos iš interneto puslapio „Sausio 13-toji Tautos atmintyje“. www.komisija.lt