Makroekonomika

1. Makroekonomika Parengė: Doc. dr. M.Dapkus

2. I. Įvadas Makroekonomika (macroeconomics) tiria bendrą ekonomikos veikimą naudodamasi tokiais suvestiniais rodikliais kaip bendrasis nacionalinis produktas (BNP), infliacijos tempas, vartojimo kainų indeksas, nedarbo lygis, pinigų pasiūla, darbo našumas, valstybės biudžeto deficitas, užsienio prekybos balansas ir kt. Ekonomikos tikslai 1. Žemas nedarbo lygis 2. Kainų stabilumas 3. Efektyvumas 4. Teisingas pajamų paskirstymas 5. Augimas (stabilus, subalansuotas) 6. Gamtos teršimo mažinimas (ilgalaikės pasekmės ekonomikai) 7. Ekonominis– socialinis saugumas

3. Pagrindiniai ekonominės sistemos sektoriai ir jų tarpusavio ryšiai 1. Namų ūkis (Households) - ekonomikos sektorius, kurį sudaro individai, šeimos ir nekomercinės organizacijos, atliekantis dvigubą vaidmenį: pirma, galutinių prekių ir paslaugų pirkėjo ir antra, gamybos veiksnių (darbo, kapitalo, žemės ir t.t.) savininko. Namų ūkis, kaip ekonominis subjektas, parduoda gamybos veiksnius ir gauna pinigines pajamas, kurias išleidžia prekių ir paslaugų pirkimui. 2. Firma (Firm/Company) - ūkinis vienetas, turintis juridinio asmens teisę ir komerciniais pagrindais gaminantis prekes ar teikiantis paslaugas. Firma nupirktus iš namų ūkio gamybos veiksnius naudoja prekių ir paslaugų gamybai. Firma gali būti verslo įmonė, bankas, futbolo komanda ir t.t. Firma pardavusi sukurtą produktą gauna pajamas. 3. Vyriausybės sektorius (Government) - ekonomikos dalis, apimanti įvairaus valstybinio lygio nuosavybę bei valstybinį vartojimą. Vyriausybės sektorius perka iš namų ūkio gamybos veiksnius, o iš firmų - prekes bei paslaugas. 4. Užsienio sektorius (Foreign) - tai šalies ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis.

4. Prekių ir paslaugų, gamybos veiksnių bei pinigų srautai tarp dviejų ekonomikos sektorių

5. II. Šalies ekonominių pasiekimų įvertinimas Nacionalinis produktas (NP) – tai pinigais išreikšta prekių ir paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį, vertė. Nacionalinės pajamos– tai suma pajamų, atitenkančių visiems gamybos veiksniams. II.1 Bendrojo nacionalinio produkto apskaita BNP apskaita leidžia spręsti kelias tarpusavyje susijusias problemas: • Nustatyti ekonomikos būklę (gamyba smunka ar kyla, ir kokiu tempu) • Atskleisti daugelį ryšių tarp gamybos ir nedarbo, kainų lygio, pajamų ir t.t. • Įvertinti ekonominės politikos efektyvumą. 3 pagrindiniai BNP nustatymo būdai: 1. Sumuojant galutinių prekių bei paslaugų kainas (sumuojant pridėtines vertes) 2. Sumuojant visas pinigines išlaidas 3. Sumuojant visas pinigines pajamas

6. II.1.1 BNP skaičiavimas sumuojant galutinių prekių bei paslaugų kainas (gamybos metodas) Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) (GNP - Gross National Product) - suma verčių galutinių produktų (gautų pajamų), kuriuos pagamino šalies piliečiai ar jų kapitalas per tam tikrą laiką • Galutinis produktas– tai prekės ir paslaugos, skirtos galutiniam vartojimui, bet ne būsimam perpardavimui ar tolimesniam perdirbimui. • Tarpinis produktas– tai prekės ar paslaugos, kurias firmos naudoja kaip išteklius kitų prekių ar paslaugų gamyboje. • Pridėtinė vertė– tai skirtumas tarp firmos gaminio vertės ir jos pirktų tarpinių produktų vertės; tai vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos stadijoje.

7. BNP skaičiavimo gamybos metodu ypatumai

8. II.1.2 BNP skaičiavimas sumuojant visas pinigines išlaidas BNP - tai visų namų ūkių, firmų ir vyriausybės piniginių išlaidų galutinėms prekėms ir paslaugoms, nepriklausomai nuo to, kur prekės perkamos- vidaus ar užsienio rinkoje, suma : BNP=C+I+G+NX 1. Namų ūkio vartojimo išlaidos (C - Consumption) – tai vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma (trumpalaikio vartojimo prekėms ir ilgalaikio vartojimo prekėms). 2. Investicijos (I - Investment) – tai naujų įmonių statybos, įrengimų pirkimo, baigtinių prekių ir žaliavų atsargų papildymo išlaidos. (Išlaidos namams statyti priskiriamos investicijoms). 3. Vyriausybės išlaidos (G - Government) - valstybinių įstaigų bei organizacijų išlaidos vartojimo prekių ir paslaugų pirkimui, investicijos kelių tiesimui, mokyklų statybai ir pan. 4. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas (NX - Net Exports) - tai šalies eksporto ir importo skirtumas: NX=X-Z

9. II.1.3 BNP skaičiavimas sumuojant visas pinigines pajamas BNP- tai per metus gautų įvairių pajamų grupių suma: BNP=W+R+i++De+Ti 1. Darbo užmokestis (W - Wages). Į šį pajamų straipsnį įtraukiami firmų savininkų įnašai į privačius ir vyriausybės draudimo, medicininio aptarnavimo, nedarbo ir kitus fondus, kurie galiausiai išmokami darbuotojams. 2. Renta (nuoma) (R - Rent) – tai žemės ar kito nekilnojamo turto nuosavybės pajamos. Į šį pajamų elementą įskaičiuojama ir nuosavų namų, butų tariama nuoma patiems sau. Tai daroma todėl, kad BNP atsispindėtų visų namų paslaugas, nepaisant jų nuosavybės formos. 3. Palūkanos (i - Interest) – tai pajamos, gautos už paskolintus pinigus. 4. Pelnas (- Profit) - individualių, partnerinių firmų ir akcinių bendrovių grynosios pajamos, liekančios padengus gamybos kaštus. 5. Amortizacija (De - Depreciation) - kapitalo vertės sumažėjimas jam dėvintis ir senstant. 6. Netiesioginiai verslo mokesčiai (Ti - Taxes indirect) – tai mokesčiai, kuriuos vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms. (Pvz., pridėtinės vertės mokesčius, akcizus, turto ir licenzijų mokesčiai).

10. II.2 Nominalusis ir realusis BNP Nominalusis BNP (NBNP) (Nominal Gross National Product) – tai visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (paprastai per metus) suma faktinėmis (einamosiomis) rinkos kainomis. Realusis BNP (RBNP) (Real Gross National Product) – tai perskaičiuotas nominalusis BNP, atsižvelgiant į kainų lygio pasikeitimo tempą; visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (paprastai per metus) suma palyginamosiomis (bazinių metų) kainomis: RBNP=NBNP/BNP defl. BNP defliatorius (BNPdefl.) arba BNP kainų indeksas– tai rodiklis, parodantis, kaip vidutiniškai kinta visų šalies prekių ir paslaugų kainos: arba

11. Nominaliojo ir realiojo BNP skaičiavimo pavyzdys (1995– baziniai metai) BNPdefl.1994= BNPdefl.1995= BNPdefl.1996=

12. II.3. Produkto kilmės vaidmuo BVP rodiklyje Bendrasis vidinis produktas (BVP) (Gross Domestic Product) - tai bendrosios pajamos, pagamintos šalies teritorijoje, tame tarpe užsienio ekonominių subjektų šalyje gautos pajamos. Bendrasis nacionalinis produktas - tai visų šalyje gyvenančių piliečių pajamos, plius šaliai priklausančių gamybos veiksnių, bet esančių užsienyje pajamos, minus užsieniečių, esančių šalyje, gamybos veiksnių pajamos. II.4. Asmeninės ir disponuojamos pajamos Asmeninės pajamos (PI - Personal Income) - tai pajamos, kurias gauna šeimos bei atskiri individai, prisumavus transferinius mokėjimus iki jiems sumokant asmeninius mokesčius. Disponuojamos pajamos (Grynosios pajamos) (YD - Disposable Income) - asmeninių pajamų dalis, likusi gyventojams sumokėjus asmeninius (tiesioginius) mokesčius Td (pajamų, turto, paveldėjimo ir pan.).

13. II.5. Ekonomikos augimas ir jos cikliškumas Ekonominis (verslo) ciklas (Business Cycle) - ekonominio pakilimo bei nuosmukio periodų (stadijų) kaitos procesas. Verslo ciklo stadijos • Ekonominis pakilimas(ekspansija) - tai ilgalaikis pastovus ūkio gamybinio pajėgumo kilimas, pasireiškiantis BNP apimties didėjimu (t.p. užimtumo, darbo užmokesčio, kainų ir palūkanų augimu). • Ekonomikos nuosmukis (recesija) – tai bendrosios gamybos apimties, pajamų, užimtumo ir prekybos sumažėjimas, trunkantis nuo pusės metų iki metų ir sukeliantis daugelio ekonomikos sektorių sutrikimus. • Depresija • Pagrindinis ekonominį augimą apibūdinantis rodiklis: Realiojo BNP metiniai augimo tempai At (t-laikotarpis) • Viena esminių makroekonominių problemų- pasiūlyti priemones verslo ciklo svyravimams mažinti

14. II.7 Darbo jėga ir nedarbas Darbo jėga (LF - Labour Force) - visi sulaukę 16 metų užimti gyventojai ir aktyviai ieškantys darbo bedarbiai. Darbo jėgai nepriklauso asmenys studentai, ligoniai, besigydantys specialiose gydymo įstaigose (pav., psichiatrinėse ligoninėse), namų šeimininkės, kurioms nemokamas darbo užmokestis, pensininkai ir t.t. LF=L+U Užimti gyventojai (L - Employment) - tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkų ūkiuose, bei atliekantys karinę tarnybą ar esantys įkalinimo įstaigose. Bedarbiai (U - Unemployment) - tai nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymui.

15. II.4.1 Tekamasis, Struktūrinis ir Ciklinis nedarbas Tekamasis (frikcinis) nedarbas (UF - Frictional Unemployment) – tai nedarbo forma, atsirandanti gyventojams laisvanoriškai keičiant gyvenamąją vietą ir profesiją; atleidus ir ieškant naujo darbo, pirmą kartą atėjus į darbo rinką. Struktūrinis nedarbas (US - Structural Unemployment) – tai nedarbo forma, atsirandanti augant gamybos techniniam lygiui ir to pasėkoje darbuotojų kvalifikacijai neatitinkant darbo jėgos paklausos. Ciklinis nedarbas (UC - Cyclical Unemployment) - nedarbo forma, atsirandanti esant žemai darbo jėgos paklausai visose šalies ūkio šakose, sferose, visuose regionuose. Cikliniu nedarbu laikomas toks, kurį sukelia gamybos nuosmukis: tada bendrosios paklausos prekėms ir paslaugoms mažėjimas palydimas didėjančiu nedarbu. U=UF+US+UC

16. II.4.2 Nedarbo lygio įvertinimas ir visiškas užimtumas Nedarbo lygis (UR - Unemployment Rate) Teorinė sąvoka Keinso teorijos kontekste: Visiškas užimtumas - maksimalus darbo jėgos panaudojimo lygis, tai tokia situacija, kai ekonomikoje egzistuoja tik tekamasis ir struktūrinis nedarbas (nėra priverstinio nedarbo). Prislėgtasis nedarbas (Discouraged Workers) - kai žmogus, nusivylęs darbo paieška (ilgą laiką aktyviai ieškojęs darbo ir jo neradęs), nutraukia jo paieškas kaip beviltiškas, (neįtraukiamas į darbo jėgos skaičių). Paslėptasis nedarbas (Disguised Unemployment, Underemployed) – tai situacija, kai dalis žmonių, negaudami pastovaus, jų kvalifikaciją atitinkančio darbo, sutinka dirbti bet kokį darbą arba jei jie dirba nepilną darbo dieną, savaitę.

17. III.Supaprastintas uždaros privačios ekonomikos modelis Dž. Keinso Bendrosios paklausos teorija: John Maynard Keynes “Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija” 1938m. III.1 Pagrindinės makroekonominės sąvokos Bendroji (agreguota, visuminė) pasiūla (AS - Aggregate Suply) – tai suma galutinių prekių ir paslaugų, kurias įvairūs gamintojai gali ir nori parduoti, esant tam tikram kainų lygiui. Bendroji (agreguota, visuminė) paklausa (Aggregate Demand) – tai suma galutinių prekių ir paslaugų, kurias įvairūs pirkėjai (firmos, valstybė ir privatūs asmenys) nori ir gali įsigyti, esant tam tikram kainų lygiui: • Mišrios atviros ekonomikos modelyjeAD=C+I+G+NX • Mišrios uždaros ekonomikos modelyjeAD=C+I+G • Privačios ekonomikos modelyje AD=C+I

18. C C2 C C1 NP a NP NP1 NP2 III.2 Supaprastintas privačios ekonomikos modelis AD=C+I III.2.1 Vartojimo išlaidos C ir taupymas S Namų ūkio vartojimas (Consumption) – tai išlaidos galutinėms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Vartojimo kreivė (funkcija) parodo kaip keičiasi vartojimo išlaidos, keičiantis disponuojamų pinigų kiekiui (nacionalinėms pajamoms)

19. Vartojimą charakterizuojantys rodikliai Ribinis polinkis vartoti (MPC - Marginal Propensity to Consume) - koeficientas, rodantis vartojimo pokyčio santykį su disponuojamų pajamų pokyčiu. Taupymą charakterizuojantys rodikliai Namų ūkio taupymas (S - Savings) – tai disponuojamų pajamų dalis, neišleista vartojimui: S=NP–CarbaNP=C+S Ribinis polinkis taupyti (MPS - Marginal Propensity to Save) - koeficientas, parodantis santaupų pokyčio S santykį su pajamų pokyčiu NP. MPC+MPS=1irAPC+APS=1

20. Pusiausvyra Keinso teorijoje Makroekonomikoje svarbu suderinti pinigų srautus: kiek gauta pajamų, tiek turi būti jų išleista (arba kiek prekių pagaminta, tiek jų turi būti nupirkta) idant ekonomikoje būtų pusiausvyra. 45o kampo linija - tai linija, išvesta iš koordinačių sistemos centro ir jungianti taškus, kuriuose pajamos yra lygios išlaidoms (NP=AE) arba nacionalinis produktas lygus bendrajai paklausai (NP=AD). Pusiausvyra pasiekiama kai bendrosios išlaidos AE lygios nacionaliniams produktui NP (NP=AE).Visi pusiausvyros taškai ant 45o kampo linijos(Žr. paveikslą) Bendrųjų išlaidų kreivė (AE- Aggregate Expenses) rodo, kaip reikalaujamas prekių bei paslaugų visuminis kiekis priklauso nuo nacionalinių pajamų ar nacionalinio produkto.

21. AE=NP Santaupos S Vartojimo ties ė H 2000 D 1500 C Vartojimo 1000 B išlaidos A 500 0 G 45 M K Nacionalinės pajamos 1000 2000 NP Santaupų ų ties ė D C B 200 1000 Nacionalinės pajamos A NP Santaupos S Pusiausvyra bus kur vartojimo tiesė kerta AE=NP

22. III.2.2 Investicijų vaidmuo bendrojoje paklausoje AD=C+I Santaupos reiškia pinigų “nutekėjimą” iš cirkuliacinio išlaidų srauto: padidėjus polinkiui taupyti, sumažėja nacionalinis produktas- neigiamas santaupų aspektas. Investicijos reiškia “injekcijas” į cirkuliacinį išlaidų srautą: didėjant pageidautinoms investicijoms, didėja nacionalinis produktas- investicijos pozityvios ekonomikos plėtros atžvilgiu. Jei atitrauktos iš ekonomikos pinigų srauto lėšos (S-santaupos) bus grąžintos į ekonomiką (šiuo atveju I-investicijos), ekonomikoje vėl nusistovės pusiausvyra: S=I

23. Investicijų savybė: investicijų multiplikatorius Investicijų multiplikatorius (m) rodo galima ekonomikos padidėjimo laipsnį dėl investicijų pasikeitimo:

24. Ciklas Išlaidos Atitinkamas visuminių išlaidų ir nacionalinio produkto pokytis Pirmas Antras Investicijoms 100,0 Tiesioginis pradinis poveikis Vartojimui 80,0 Trečias Vartojimui 64,0 Sukelia vartojimo padidėjimą = 400,0 Ketvirtas Vartojimui 51,2 Penktas Vartojimui 41,0 …………… ………… ……… ……………. ………………. ……… Bendras visuminių išlaidų ir nacionalinio produkto padidėjimas 500,0 Multiplikavimo procesas, kai MPC=0,8 Multiplikavimo procesas Efektas: Investicijų pasidėjimas paskatina ekonomiką didesniu laipsniu, nei į ją buvo investuota pinigų. Išsiaiškinus vartotojų polinkį vartoti ir apskaičiavus investicijų multiplikatorių galima paskaičiuoti kiek padidės ekonomika į ją investavus tam tikrą sumą pinigų (įsigijus investicinių prekių). Taigi galima nustatyti planuojamą gamybos lygį:

25. IV. Vyriausybės Iždo politika. Mišri ekonomika AD=C+I+G Valstybės biudžetas– tai vyriausybės planuojama pajamų ir išlaidų sąmata finansiniams metams (subalansuotas, perteklinis, deficitinis) Iždo (biudžetinės) politikos priemonės: • Vyriausybės išlaidos G • Mokesčiai T(fiskalinė politika- apmokestinimo normos bei sąlygos) Pusiausvyra uždaroje mišrioje ekonomikoje: S+T=I+G

26. IV.1. Vyriausybės išlaidų poveikis BNP Nuosmuk į sąlygojantis atotrūkis ir Vyriausybės išlaidos G skatina ekonomiką didesniu laipsniu, nei į vyriausybė į ekonomiką investavo lėšų Vyriausyb ės išlaidos G AD = AE AD=C+I+G F • Vyriausybės išlaidų G savybė: multiplikatorius (mG): · 8 AD=C+I · · K 7 E C I Tikslas: Visiškas 2 · užimtumas I E C 1 0 45 0 2 3 7 1 8 BNP

27. IV.2. Mokesčių poveikis nacionaliniam produktui IV.2.1. Tiesioginiai, netiesioginiai ir grynieji mokesčiai Tiesioginiai mokesčiai (Td- Direct Taxes)– tai mokesčiai, kuriuos moka asmenys ir firmos tiesiogiai iš savo pajamų (pajamų, socialinio draudimo, nekilnojamo turto ir kiti mokesčiai). Netiesioginiai mokesčiai (Ti – Indirect Taxes) – tai mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės ir paslaugos, vartotojams jas įsigyjant ir vartojant (akcizas, pridėtinės vertės mokestis ir pan.). Grynieji mokesčiai (Net Taxes) – tai skirtumas tarp namų ūkio mokamų mokesčių Td ir gaunamų iš vyriausybės transferinių išmokų Ttr : NT=Td – Ttr Transferiniai išmokėjimai - tai vyriausybės neigiami mokesčiai- jos išmokos pašalpų, subsidijų, bedarbystės pašalpų pavidalu

28. C K 1 C · B C · 2 L · D · A · a 0 45 NP 0 2000 1000 IV.2.2. Bendrojo bei proporcinio mokesčio poveikis ekonomikai • Bendrojo (akordinio) mokesčio atvejis (NT=const.)

29. C K 1 C · C 2 · B · L · D E1  a  0 45 E2 2000 NP 0 1000 NP 2 1 b) Proporcingo mokesčio atvejis (NTNP) Mokesčių savybė: multiplikatorius (mNT): IV.2.3. Suminis Iždo politikos poveikis mG>|mNT| Valstybiniai pirkimai yra galingesnis ekonomikos reguliavimo svertas, kadangi jos padidina vartojimą visu 100%, tuo tarpu mokesčių mažinimas padidina vartojimą tik MPC lygiu.

30. IV.3. Ekspansyvi ir varžanti fiskalinė politika • Kai biudžetas vyriausybės taikomų priemonių pasėkoje krypsta į didesnį deficitą (ar mažesnį perteklių), tuomet iždo politika yra ekspansyvi (skatinanti). Mokesčių normos tuomet mažinamos, vyriausybės išlaidos didinamos. • Kai biudžetas vyriausybės taikomų priemonių pasėkoje krypsta į didesnį perteklių (ar mažesnį deficitą), iždo politika yra varžanti (restrikcinė). • Biudžeto subalansavimo klausimas Keinso fiskalinės politikos tikslas: subalansuoti ekonomiką (užtikrinti visišką užimtumą ir kainų stabilumą), o ne biudžetą. Biudžeto deficito kontrolė • Būtina kiekvienais metais subalansuoti visiško užimtumo biudžetą (neprovokuoti gilesnio nuosmukio dėl paklausos mažinimo); • Būtina subalansuoti biudžetą verslo ciklo metu (nuosmukio laikotarpiais mokesčių normos sumažinamos, o išlaidos padidinamos; ekonominio klestėjimo laikais vyriausybė įgytų pakankamai biudžeto pertekliaus ir padengtų deficitus); • Būtina riboti vyriausybės išlaidas kaip tam tikrą BNP dalį (JAV apie 20–22%); • Deficito paskelbimas už įstatymo ribų (konstitucinis įtvirtinimas).

31. IV.4. Iždo politikos priemonių taikymo ypatybės IV.4.1. Mokesčių panaudojimo ribos. Laffero (Laffer) kreivė

32. IV.4.2. Savaiminių stabilizatorių poveikis Savaiminis stabilizatorius yra bet kuris dirbtinis ekonominis automatinis mechanizmas, mažinantis ekonominės sistemos nuosmukį ar paklausos kilimą, nepadarius jokių pakeitimų politikoje: proporciniai mokesčiai (pajamų, PVM,…); transferiniai mokėjimai (bedarbių pašalpos, pensijos,…); importas

33. IV.4.3. Fiskalinio reguliavimo sunkumai Pavėluota iždo politikos priemonių reakcija: turi praeiti tam tikras laikas, kol priimtos priemonės paveiks gamybą, užimtumą, pajamas ir kainų lygį. Politinio egoizmo pasireiškimas: norėdami išlikti populiarūs ir būti perrinkti, politikai nenaudoja nepatrauklių, tačiau tam tikrais atvejais būtinų, ekonominės situacijos reguliavimo svertų (mokesčių didinimas, transferinių išmokėjimų mažinimas). Vyriausybės išlaidų struktūros reikšmė: ginklų pirkimui ar miesto transporto gerinimui, švietimui, sveikatos apsaugai ir pan.

34. V. Šalies monetarinė politika Pinigų (monetarinė) politika (Monetary Policy) - tai valstybės rengiamų ir vykdomų priemonių bei veiksmų visuma, valdant ekonominius procesus pinigų kiekio ir palūkanųnormos reguliavimo pagalba. V.1. Pinigai ir jų funkcijos Barteriniai mainai – tai prekyba, paremta natūriniais mainais. Pinigai - tai bet koks tarpininkas, paprastai naudojamas perkant prekes ar paslaugas. Pagal mažėjantį likvidumo laipsnį pinigai skirstomi: • M1 pinigai - grynieji pinigai (valiuta), esantys cirkuliacijoje + čekiniai indėliai+ kelioniniai čekiai; • M2pinigai - M1 pinigai + taupomieji ir trumpalaikiai terminuoti indėliai; • M3pinigai - M2 pinigai + ilgalaikiai terminuoti indėliai; • L pinigai - M3 pinigai + kitas turtas (patvirtinti banko vekseliai, obligacijos,…). Likvidumas – tai pavertimo grynaisiais pinigais galimybė.

35. V.2. Bankų sistemos funkcijos Šalies bankinę sistemą formuoja: • Centrinis bankas • Privatūs komerciniai bankai • Kitos finansinės institucijos, priimančios ir peradresuojančios indėlius Komerciniai bankai: • Surenka laikinai laisvus grynuosius pinigus iš gyventojų, verslo firmų • Skolina pinigus verslininkams bei individualiems asmenims, kuriems laikinai reikalingi papildomi pinigai • Prisilaiko centrinio banko keliamų reikalavimų Centrinis bankas: • Atsako už pinigų kiekio kontrolę • Spausdina popierinius pinigus (reguliuoja jų išleidimą) • Skolina pinigus komerciniams bankams pastarųjų rezervams papildyti • Prižiūri ir inspektuoja komercinius bankus ir kitas finansines institucijas • Veikia kaip vyriausybinis bankas- dalis iždo laikoma CB

36. V.3. Pinigų paklausa Pinigų paklausa- tai poreikis laikyti turtą grynaisiais pinigais. Trys grynų pinigų laikymo motyvai: 1. Sandėrio motyvas - tai pinigų laikymas, kadangi mokėjimai ir įplaukos nesutampa (nėra sinchroniški) 2. Apsidraudimo motyvas - tai išankstinis nusistatymas laikyti pinigus tokių poreikių patenkinimui, kurių tikslus pobūdis dar neaiškus 3. Spekuliatyvinis motyvas - tai grynųjų pinigų pavertimas palūkanas duodančiu nerizikingu finansiniu turtu

37. V.4. Pinigų pasiūla Pinigų pasiūlą formuoja esantys bankuose grynieji pinigai, čekiniai indėliai, kelioniniai čekiai ir pinigai plačiąja prasme. V.4.1. Būtinieji ir pertekliniai rezervai Būtinieji rezervai ( Rn- Required Reserves) - tai rezervai, kuriuos bankas privalo laikyti grynaisiais pinigais, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Pertekliniai rezervai (E)- tai rezervai, kurie panaudojami kuriant pinigus (skiriant kreditus). Pertekliniai rezervai = Bendrieji rezervai - Būtinieji rezervai Būtinųjų rezervų norma (rn - Required Reserves Ratio) - banko indėlių dalis, pervesta į būtinuosius rezervus (nustato CB).

38. V.4.2. Pinigų multiplikatorius mM1 • M1 pinigų multiplikatorius (mM1– Money Multiplier)– tai daugiklis, kuriuo pinigų masė gali padidėti dėl komercinių bankų rezervų padidėjimo vienu piniginiu vienetu. • Bendras M1 pinigų pasiūlos padidėjimas M1- tai pirminio indėlio d išprovokuotas pinigų masės padidėjimas pinigų multiplikatoriaus mM1 intensyvumu:

39. V.4.3. Pinigų kūrimo procesas, kai rn=… Pinigų sukūrimo ribos • Centrinio valstybės banko pinigų politikos priemonės • Bankų noras laikyti papildomus rezervus; • Žmonių noras laikyti grynus pinigus.

40. V. 5. Centrinio banko pinigų politikos įrankiai Skatinančioji (pigių) pinigų politika (Expansionary Monetary Policy) - tai pinigų politika, skatinanti palūkanų normos mažinimą ir investicinės veiklos augimą. Ribojanti (brangių) pinigų politika (Restrictive Monetary Policy) - tai pinigų politika, skatinanti palūkanų normos augimą, pinigų pasiūlos mažėjimą ir investicinės veiklos lėtėjimą. • Monetarinės politikos įrankiai • Būtinųjų rezervų norma • Diskonto norma • Atviros rinkos operacijos

41. Būtinųjų rezervų normos kitimo poveikis M1 pinigų pasiūlai: Didėjant Rn .............................................................................................................. Mažėjant Rn .............................................................................................................. Būtinųjų rezervų normos Rn kitimo poveikis ekonomikai: Didėjant Rn .............................................................................................................. Mažėjant Rn .............................................................................................................. V.5.1. Būtinųjų rezervų normos reguliavimas

42. V.5.2. Diskonto normos reguliavimas Sumažėjus būtinųjų rezervų atsargoms žemiau nustatytos ribos bankas gali: • pasiskolinti trūkstamą būtinųjų rezervų dalį iš kitų komercinių bankų • realizuoti turimus vertybinius popierius (obligacijas, akcijas) • skolintis pinigus iš centrinio banko (mokėdami diskontą) Diskonto norma (Discount Rate) – tai CB nustatoma palūkanų norma paskolai, kurią jis suteikia komerciniam bankui. CB pinigų diskonto normos reguliavimo įtaka ekonomikai • CB didindamas diskonto normą mažina paklausą pinigams: mažina pinigų pasiūlądidina palūkanų normąmažina paklausą investicijomslėtina ekonomikos plėtrą. • CB mažindamas diskonto normą: didina M1 pinigų pasiūląpadidina kredito pasiūląmažina palūkanų normądidina kredito paklausąskatina ekonomikos augimą.

43. V.5.3. Atviros rinkos operacijos Atviros rinkos operacijos (Open Market Operation) - tai pinigų politikos priemonė, apimanti vyriausybės vertybinių popierių pirkimą ir pardavimą, vykdomą Centrinio Banko CB atviros rinkos operacijų tikslai: • atliekamų pinigų investavimas siekiant išsaugoti ir padidinti jų vertę • biudžeto deficito finansavimas • tikslingas pinigų pasiūlos reguliavimas siekiant įtakoti rinkos procesus Atviros rinkos operacijų poveikis pinigų pasiūlai • CB parduodamas obligacijas surenka iš gyventojų laisvus pinigus. Taip sumažėja indėliai bankuose, taigi, ir M1 pinigų pasiūla • CB išpirkdamas savo obligacijas padidina laisvų pinigų kiekį pas gyventojus, o tuo pačiu ir pinigų pasiūlą bankuose Koks bus poveikis ekonomikai? Kokiu atveju bus CB parduos VVP, kada supirks?

44. VI. Infliacija ir jos įtaka ekonomikai Infliacija (Inflation) – tai bendrojo kainų lygio kilimas, pasireiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios smukimu. Infliacijos formos • pagal vietą: lokalinė, atskiros šalies ar pasaulinė • pagal pasireiškimo pobūdį: atvira ir paslėpta (administruojama) • pagal infliacijos mastą: slenkančioji, šuoliuojančioji infliacija (25–30%/metus) ir hiperinfliacija (kai >100%/m.) (Lietuva 1992 m. –1163%) Defliacija (deflation)– tai bendrojo visų prekių ir paslaugų kainų lygio smukimas.

45. VI.1. Infliacijos matavimo būdai Infliacijos tempas (IR - Rate of Inflation) - kainų lygio pokytis, išreikštas procentais. • Kainų indeksų pagalba (vartotojų, gamintojų kainų indeksas, BVP defliatorius) • Vartojimo prekių kainų indeksas (CPI - Consumer Price Index) - apskaičiuojamas lyginant fiksuoto skaičiaus pirmojo būtinumo vartojimo prekių (paslaugų) vartotojo krepšelio vertinę išraišką atskirais laikotarpiais. • Gamintojo kainų indeksas (PPI - Producer Price Index) - rodiklis apibūdinantis didmeninių kainų dinamiką. 2. Infliacijos įvertinimas monetarinės mainų lygties pagalba arba p = m + v - q 3. “Taisyklė 70”infliacijos laipsniui įvertinti:ja remiantis apskaičiuojamas laikas, per kurį kainos padvigubėja.

46. VI.2. Ekonominės ir socialinės infliacijos pasekmės Prieštaringa nuostata: dalies ekonomistų nuomone, nedideli infliacijos tempai (1-3 proc.) yra netgi naudingi. VI.2.1. Numatytos infliacijos pasekmės Laukiama (numatyta) infliacija (expected inflation) - tikėtina infliacija, kuri įvertinama ūkio subjektų lūkesčiuose ir elgesyje: jai žmonės daugiau ar mažiau būna pasirengę. Laukiama realioji palūkanų normare - tai skirtumas tarp laukiamųnominaliosios palūkanų normos i ir infliacijos tempų pe. re=ie-pearbaie=re+pe(Fišerio lygtis) 1.  Pasunkėja ekonominių operacijų apskaita 2. Auga alternatyvieji pinigų laikymo kaštai (“nunešiotų batų kaštai”) 3. Auga prekių ir paslaugų perkainavimo kaštai (”meniu kaštai”) 4. Dėl augančių kainų (bei atlyginimų) auga mokesčiai 5.Dėl infliacijos gali pasireikšti mokesčių mažėjimo efektas (nes mokesčiai apskaičiuojami anksčiau, o sumokami po tam tikro laiko) 6. Infliacija neigiamai veikia amortizacinių atskaitymų srautus (amortizacinių atskaitymų pagrindas yra pradinė, o ne atstatomoji vertė, tai realioji amortizacijos suma dėl infliacijos nuvertėja)

47. VI.2.2. Netikėtos infliacijos pasekmės Netikėta infliacija (unexpected inflation) reiškia, kad faktinis infliacijos tempas skiriasi nuo lauktojo infliacijosjį viršydamas Netikėtos infliacijos pasekmės 1.   perskirstomos pajamos tarp skolintojų (kreditorių) ir skolininkų; 2.   visada pasipelno turto, ypač žemės ir kito nekilnojamo turto, savininkai. Visada pralaimi tie, kas gyvena iš fiksuotų pajamų; 3.   pastebima turto perskirstymo iš vyresnių žmonių jaunesniems tendencija; 4.   krinta didelės gyventojų dalies realusis darbo užmokestis; 5. rinkos subjektai gali priimti neteisingus sprendimus paklausos ir pasiūlos atžvilgiu.

48. VI.3. Infliacijos priežastys VI.3.1 Bendrosios paklausos sukelta infliacija • Grynųjų pinigų pasiūlos perteklius Pasaulinės infliacijos dinamiką net 97,7 proc. lėmė pinigų masės pokyčiai (1970–90metais). p = m + v - q • Valstybės biudžeto deficitas ir infliacija Biudžeto deficitų susidarymo šaltiniai:Paskolos iš privataus sektoriaus šalies viduje (leidžiant vertybinius popierius), Paskolos iš užsienio, Valiutos atsargų panaudojimas,Paskolos iš Centrinio šalies banko (o tai reiškia naujų pinigų leidimą). Senjoražas– tai pajamos, kurias gauna valstybė dėl jos monopolinės teisės spausdinti pinigus, tai skirtumas tarp papildomai išleistų pinigų sumos ir jų išleidimo išlaidų.

49. VI.3.2. Bendrosios pasiūlos (kaštų) infliacija 1. Staigūs bendrosios pasiūlos pasikeitimai (sumažėjimai) Pasiūlos “šokas” (supply shock) - įvykis, dėl kurio staigiai pakyla vidutinis gamybos veiksnių kainų lygis, o dėl to padidėja ir gamybos sąnaudos (kaštai). Tokia ekonomikos būsena, kai realioji gamybos apimtis mažėja, o kainų lygis kyla, vadinama stagfliacija. 2. Šiuolaikinės darbo užmokesčio formavimosi ypatybės 3. Infliacijos lūkesčiai

50. VI.4. Infliacija ir nedarbas Filipso kreivė (PC- Phillips Curve)– tai priklausomybė tarp nedarbo ir infliacijos, parodanti, kad kuo mažesnis nedarbas, tuo didesnė infliacija ir atvirkščiai.