440 likes | 609 Views
Brandos egzaminai. Nuo 2010 metų brandos atestatui gauti reikia išlaikyti 2 brandos egzaminus – privalomąjį lietuvių kalbos ir vieną pasirenkamąjį. Valstybiniai brandos egzaminai.
E N D
Brandos egzaminai • Nuo 2010 metų brandos atestatui gauti reikia išlaikyti 2 brandos egzaminus – privalomąjį lietuvių kalbos ir vieną pasirenkamąjį.
Valstybiniai brandos egzaminai • nuo 2010 m. vyksta tik lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės) ir valstybinis, ir mokyklinis brandos egzaminai • nebeorganizuojami matematikos, istorijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų ir užsienio kalbųmokykliniai egzaminai – jie bus integruoti į valstybinius • valstybinis brandos egzaminas bus parengtas taip, kad jį galės laikyti: • ir tie, kurie mokėsi pagal išplėstinio kurso programą • Ir tie, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą
Mokykliniai brandos egzaminai • bus organizuojami muzikos, dailės, muzikologijos, geografijos, tautinių mažumų gimtųjų kalbųmokykliniai egzaminai • Nuo 2010 m. įvedama naujiena – technologijų mokyklinis egzaminas (kovo 8 d. – gegužės 25 d.) • Nurodyta egzaminų data – pagal 2010 m. grafiką, tačiau, ŠMM duomenimis, tikėtina, jog ženkliai nesikeis.
Egzaminų tvarkaraštis (2010 m.) • egzaminų sesija sutrumpėja iki 6 savaičių • pirmas egzaminas - gegužės 31 d. - lietuvių kalba (gimtoji) • paskutinis egzaminas – birželio 19 d. – vokiečių kalba • pakartotinė sesija – nuo birželio 21 d. iki liepos 7 d. • valstybinių brandos egzaminų rezultatus numatoma skelbti birželio 25 d., liepos 1 d., 5 d., 12 d. • Nurodytas 2010 m. egzaminų tvarkaraštis, tačiau, ŠMM duomenimis, datos turėtų išlikti tos pačios arba keistis neženkliai.
Povidurinis ugdymas • Profesinės mokyklos • Kolegijos • Universitetai
Profesinis mokymas • Studijų trukmė įgijus vidurinį išsilavinimą – 1-1,5 m. • Mokymo programą sudaro teorinė ir praktinė dalys • Įgyjama profesinė kvalifikacija • Įgijus profesinę kvalifikaciją galima stoti į universitetus ir kolegijas • Galimybės atlikti praktiką pagal mainų programas • Galimybės atlikti praktiką įmonėje, pas meistrą, verslininką • Valstybės lėšomis finansuojamas mokslas • Mokamos stipendijos, skiriama materialinė parama
Aukštasis mokslas • Kolegijos – neuniversitetinės studijos, orientuotos į praktinių įgūdžių įgijimą. • Universitetai – studijų ir mokslo sintezė.
Koleginės studijos • Studijų trukmė: • nuolatinės studijos – dažniausiai 3 metai • ištęstinės studijos– dažniausiai 4 metai • Studijų programą sudaro teorinė ir praktinė dalys • Įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis • Galima tęsti studijas universitetų magistrantūroje • Turint praktinės veiklos patirtį ir baigus papildomąsias studijas • Pagal tarptautinių mainų programas galima studijuoti užsienyje • Praktinis mokymas sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos • Didesnės galimybės įstoti į valstybės finansuojamą vietą
Universitetinės studijos • Bakalauro studijų trukmė: • nuolatinės studijos – dažniausiai 4 metai • ištęstinės studijos – dažniausiai 5 metai • Studijų programą sudaro teorinė ir tyrimų dalys • Galima tęsti studijas magistrantūroje (1,5-2 metai), norintys rinktis akademinę veiklą po magistrantūros gali stoti į doktorantūrą (4 metai) • Pagal tarptautinių mainų programas galima studijuoti užsienyje
Į ką atkreipti dėmesį renkantis, kur mokytis • Ieškok savo kelio ! • Praėjusio priėmimo rezultatai patvirtina, kad populiariausios yra socialinių mokslų studijos – vadyba, teisė, nors darbo biržos duomenys rodo, kad būtent šių specialybių atstovai šiuo metu dažniausiai ieško darbo. • Tarp stojančiųjų nėra populiarios technologijos ir biomedicinos mokslų (slaugos, žemės ūkio) studijos ypač kolegijose. Į jas stojant daugiau galimybių gauti valstybės finansavimą. • Rinkis atsakingai, galvok savo galva!
Studijų krepšelis • Geriausiai besimokantys gauna valstybės finansavimą - studijų krepšelius – valstybė dengia jų studijų kainą • Studijų krepšelį galima neštis į visas aukštąsias mokyklas: • tiek į valstybines, • tiek į nevalstybines (jei mokykla nusistato didesnę kainą nei norminė, skirtumą turi mokėti studentas) • Galima rinktis: • studijuoti intensyviau – nuolatine forma • studijuoti lėčiau – ištęstine forma • Jei netenkina studijų kokybė, po 1-ojo semestro galima pereiti į kitą aukštąją mokyklą arba studijų programą toje pačioje studijų srityje
Valstybės finansuojamos vietos • 2011 m. vidurines mokyklas baigs apie 40 tūkst. abiturientų • Remiantis ankstesnių metų patirtimi į aukštąsias mokyklas stoja 80 proc. abiturientų • Valstybės finansuojamą vietą gali tikėtis gauti kas antras abiturientas
Priėmimo į aukštąsias mokyklas kriterijai • 4 mokomieji dalykai, kurių egzaminų rezultatais ar metiniais pažymiais remiamasi priimant į aukštąsias mokyklas, paskelbti 2009 m. • Konkursinio balo sandara: 3 brandos egzaminai ir 1 metinis pažymys • Menų studijos: • didžiausias svoris – stojamajam egzaminui • 2 mokomieji dalykai (architektūra – 3) • 2010 m. pradžioje bus paskelbta, kurių 3 dalykų (iš 4) bus imamas brandos egzaminas ir kurio 1 metinis pažymys • Bendras pageidavimų sąrašas į kolegijas ir universitetus
Minimalūs rodikliai pretenduojantiems į studijų krepšelį • 2010 m. brandos atestatui gauti pakaks 2 brandos egzaminų, tačiau stojantiesiems į aukštąsias mokyklas bus taikomi aukštesni reikalavimai. • Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu bus išlaikę ne mažiau kaip 3 brandos egzaminus. • (Į menų studijas – 2 brandos egzaminai ir stojamasis egzaminas)
Skatinamosios stipendijos • Geriausiai studijuojantieji gali pretenduoti į gerokai didesnes, nei anksčiau, skatinamąsias stipendijas • Stipendijų dydį ir skyrimo tvarką nusistato pati aukštoji mokykla. Švietimo ir mokslo ministerija aukštąsias mokyklas ragina stipendijas skirti tik patiems geriausiai besimokantiems(3-5 proc.). Tokiu atveju skatinamosios stipendijos galėtų siekti daugiau nei 600 litų.
Socialinės stipendijos • Nuo 2010 m. socialinės stipendijos bus teikiamos studijuojantiems ir valstybinėse, ir privačiose aukštosiose mokyklose. • Socialinės stipendijos dydis – 390 Lt. • Socialinės stipendijos skiriamos asmenims turintiems teisę gauti socialinę pašalpą • Aukštosios mokyklos gali teikti ir papildomas socialines stipendijas • Socialinės stipendijos nėra kliūtis gauti ir socialines pašalpas
Paskolos studijoms • Paskolos suteikiamos: • a) studijų kainai – mokantiems už studijas • b) gyvenimo išlaidoms • c) dalinėms studijoms užsienyje
Paskolos studijoms • Paskolos teikiamos valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų visų pakopų studentams (palūkanų dydis peržiūrimas kasmet) • Studijų laikotarpiu valstybė padengia didesnes nei 5 proc. palūkanas • Valstybė garantuoja visas paskolas studijoms ir prisiima blogų paskolų riziką (nereikia užstatyti turto ar gauti laidavimo) • Paskolos grąžinimas siejamas su skolininko pajamomis • Socialiai remtiniems studijų laikotarpiu už paskolą studijų kainai gali būti kompensuojamos palūkanos
2010 m. valstybės finansuojamos vietos • Universitetai 9,7 tūkst. • Kolegijos 9,2 tūkst. • Profesinės mokyklos 19,2 tūkst.
2010 m. bendrasis priėmimas – valstybės finansavimą gavo apie pusė pretendavusių Po praėjusių metų priėmimo nepanaudotos koleginių krepšelių lėšos buvo skirtos technologinių specialybių populiarinimui. Tai davė gerų rezultatų: kolegijose technologinių mokslų specialybėse šiemet po pirmojo priėmimo etapo neliko laisvų vietų. Kolegijose technologinių specialybių minimalus balas padidėjo 5 punktais (nuo 2 iki 7). Po vieną balą ūgtelėjo ir maksimalių balų kartelė universitetuose ir kolegijose. • Padavė prašymus - 37,5 tūkst.: • 28,6 tūkst. (70 proc.) šiemetiniai abiturientai, • 8,9 tūkst. mokyklas baigė anksčiau. • Įstojo 30,4 tūkst. - apie 80 proc. pareiškusių norą studijuoti: • 17,8 tūkst. į valstybės finansuojamas, • 12,6 tūkst. į mokamas studijų vietas. • Per pagrindinį priėmimą įstojo 26,2 tūkst.: • 15,8 tūkst. į valstybės finansuojamas, • 10,4 tūkst. į mokamas studijų vietas • Per papildomą priėmimą įstojo 4,2 tūkst.: • 2 tūkst. į valstybės finansuojamas, • 2,2 tūkst. į mokamas studijų vietas. • Likusios laisvos valstybės finansuojamos vietos – 754: • 127 universitetuose • 627 kolegijose (2009 m. buvo likę 1338).
Geriausieji abiturientai studijuos Lietuvoje • 100 balų brandos egzaminų įvertinimus šiemet gavo 2,81 % abiturientų. 1056 iš 37578 laikiusių egzaminus. 4 šimtukus gavo 28 mokiniai, tris – 87, du – 226, vieną – 715. • Daugiau informacijos apie egzaminų statistinę analizę rasite: http://nec.lt/130/ • Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojo 771 “šimtukininkai” (71 bendrojo lavinimo mokyklą baigė iki 2010). Apie 81 proc. šiemet mokyklas baigusių “šimtukininkų” studijuos Lietuvoje. • 252 stojantieji gavo papildomus balus už dalykines olimpiadas (tarptautines ir respublikines). 222 pasirašė studijų sutartis. • 125 stojantieji gavo papildomus balus už sportinius pasiekimus kaip Lietuvos sporto rinktinių nariai. 107 pasirašė studijų sutartis.
“Šimtukininkų” pasirinkimai “Šimtukininkai” rinkosi studijas ne vien universitetuose, bet ir kolegijose. Jie stojo į tokias specialybes kaip fizika, biochemija, molekulinė biologija, genetika, informatika.
Studijų krepšelių skaičius universitetuose Šių metų priėmimas dar aiškiau atskleidė, kad kai kuriems universitetams reikia peržiūrėti savo strategijas ir priimti sprendimus, kurie sustiprintų jų pozicijas.
Studijų krepšelių skaičius kolegijose Didžioji dalis regioninių kolegijų yra stiprūs stojančiųjų traukos centrai. Prastesni dalies kolegijų rezultatai sietini ne tiek su jų regionine padėtimi, kiek su būtinybe įvertinti savo silpnąsias vietas ir ieškoti stipriųjų pusių.
E-priėmimo sistema • 2010 m. abiturientai brandos atestatus ir paraiškas į aukštąsias mokyklas galėjo pateikti internetu. • Visa informacija: • LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ ASOCIACIJA BENDRAJAM PRIĖMIMUI ORGANIZUOTI: • www.lamabpo.lt
Lietuvos darbo biržos duomenys • Lietuvoje per 2010 m. 9 mėn. laikotarpį daugiausia laisvų darbo vietų įregistruota: • Specialistų ir jaunesniųjų specialistų, technikų, tarnautojų grupėje: • pardavimų vadybininkams, • administratoriams, • bendrojo ugdymo mokytojams, • verslo paslaugų vadybininkams, • inžinieriams ir giminiškų profesijų specialistams, • buhalteriams, pardavimų vadybininkams, • sandėliavimo, pašto ir giminiškų profesijų tarnautojams.
Daugiausia laisvų darbo vietų • Kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų grupėje: • parduotuvių pardavėjams ir prekių demonstruotojams, • dažytojams ir giminiškų profesijų darbininkams, • virėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, • siuvėjams, • statybininkams, dailidėms ir staliams, • lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, • padavėjams ir bufetininkams, • kepėjams ir konditeriams.
Daugiausia laisvų darbo vietų • Nekvalifikuotų darbininkų ir tarnautojų grupėje: • darbininkams, • sandėlio ir pagalbiniams darbininkams, • pakuotojams, • valytojams, • kiemsargiams.
Nekvalifikuotų bedarbių daugiausia: darbininkų, nekvalifikuotų statybos, pagalbinių ir atsitiktinių darbų darbininkų, valytojų, kiemsargių. Specialistų grupėje bedarbių daugiausia: įstaigų, gamybos ir darbų vadovų, inžinierių, buhalterių, administratorių. 2010 m. spalio 1 d. Lietuvos darbo biržoje įregistruota Kvalifikuotų darbininkų daugiausia: • pardavėjų – konsultantų, • apsaugos darbuotojų, • kirpėjų, • statybininkų stalių, mūrininkų, • automobilių vairuotojų, traktorininkų
Naudinga informacija • Pastaraisiais metais dauguma abiturientų renkasi socialinius mokslus • Neįstoję į valstybės finansuojamas vietas abiturientai renkasi mokamas studijas • Tuo tarpu darbo biržos rodikliai rodo daugiausia ekonomistų ir teisininkų perteklių • Dėl to reiktų atkreipti dėmesį į fizines, technologines, žemės ūkio ir veterinarijos mokslų specialybes. • Lietuvos universitetų absolventų integracijos darbo rinkoje tyrimas – www.saldusvaisiai.lt
Stojamieji egzaminai - patirtis • Bandyti išsiaiškinti, kuri veikla / mokslo sritis domina labiausiai; • Nepavykus įstoti į norimą studijų vietą – du galimi išeities variantai • Neišpūsti egzaminų kaip vienintelio ir lemiamo posūkio gyvenime; • Studijuojant patariu: • 1. Dalyvauti NVO arba studentų atstovybių veikloje; • 2. Dalyvauti Erazmus programoje • Svarbiausia optimistiškai žvelgti į gyvenimą, nes studijų metai – galimybių metai
Informacija internete • Su 2011 m. stojimu į aukštąsias mokyklas ir mokslo ir studijų pokyčiais susijusią informaciją galima rasti svetainėje: • www.mokslas.lt
Informacija apie egzaminus • Informacija iš pirmų lūpų apie brandos egzaminus – Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje: • www.egzaminai.lt
Informacija internete • Informacija apie profesijas, kvalifikacijas, profesines ir aukštąsias mokyklas, mokymo ir studijų programas – • Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje: • www.aikos.smm.lt
Informacija internete • Informacija apie paskolas – Valstybinis mokslo ir studijų fondas: www.vmsfondas.lt • Išsamūs studijų kokybės vertinimo centro duomenys apie visų Lietuvos aukštųjų mokyklų vertintas studijų programas, jų akreditacijos lygį: www.skvc.lt • Informacija apie profesinio informavimo taškus, jų sąrašai ir žemėlapiai pateikiami Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro karjeros planavimo skyriaus interneto svetainėje: http://kps.puslapiai.lt/pit_sarsasai.htm • Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo tvarka bus skelbiama: www.lamabpo.lt
Pasitikrink pasirinkimą internete Lietuvos universitetų absolventų integracijos darbo rinkoje tyrimas, išsami informacija ww.saldusvaisiai.lt