Ko ir kaip mokysime pradinukus rytoj?

1. Ko ir kaip mokysime pradinukus rytoj? E Egidija Nausėdienė, ŠMM, 2012m.

2. Pranešimo tikslai • Pristatyti švietimo strategines kryptis • Remiantis tyrimų duomenimis, apžvelgti pradinio ugdymo padėtį • Pristatyti vykdomas ir planuojamas priemones

3. 2014 – 2020 metų nacionalinė pažangos programa • 2030 m. valstybės raidos kryptis – sumani visuomenė • Tai visuomenė, kurioje skatinamas žmonių kūrybiškumas, saviraiška ir kurios gerovę kuria atsakingi, kūrybingi ir atvirižmonės. Sumani visu

4. Švietimui keliami tikslai • Ugdyti kūrybišką ir verslų žmogų, gebantį nuolatmokytis, kurti žinias • Stiprinti žmogaus atsakomybę, pilietiškumą, lyderystę, kurti bendradarbiavimą skatinančia aplinką • Didinti švietimo prieinamumą, įvairovę ir paslaugų kokybę

5. Veiklų kryptys • Žmogus, gebantis nuolat mokytis • Bendrųjų gebėjimų stiprinimas: bendravimas gimtąja kalba, užsienio kalbomis, matematiniai gebėjimai, gebėjimai technologijų srityje, iniciatyvumas ir verslumas • Kūrybiškas žmogus • integruoti kūrybiškumą į formalus ir neformalaus ugdymo programas • perėjimas prie kūrybiškumui palankių programų, metodų ir aplinkų • Iniciatyvus, atsakingas žmogus • Savivaldi, savarankiška, atsakinga mokykla • Atsakingas mokymasis, mokymas

6. Pradiniame ugdyme • Bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymas • Turinio decentralizavimas, individualizavimas • Ugdymo sričių integracijos stiprinimas • Ugdymo sąsajos su praktiniu gyvenimu • Ugdymo formų, priemonių, aplinkų įvairovė, tikslingumas • Technologijų integracija, panaudojimas • Ugdymo proceso lankstumas • Mokinio vaidmens stiprinimas • Mokytojo – profesionalo kompetencijų stiprinimas

7. Bendrosios programos (2008) atnaujintos siekiant pereitiiš poveikio paradigmos į mokymosi, beinuo žinių ir supratimo prie kompetencijų ugdymo. • Ankstesnieji tyrimai rodo, kad ugdymo procese dominavo į mokytojo, o ne į mokinių aktyvią veiklą nukreipti ugdymo metodai, didesnis dėmesys buvo teikiamas žinių ir supratimo, o ne žinių taikymo praktikoje ugdymui.

8. Nacionaliniai IVklasių mokinių pasiekimųtyrimai (skaitymo, rašymo, matematikos ir gamtamokslinėje ugdymo srityse): • Mokiniams geriau sekasi pademonstruoti žinias, nei jas taikyti bei pademonstruoti gilesnius problemų sprendimo, mąstymo bei praktinius gebėjimus. • Akivaizdi vietovės, kurioje yra mokykla, urbanizacijos laipsnio ir mokyklos tipo, lyties įtaka mokinių pasiekimams. • Mokytojo darbo stilius ir taikomi mokymo (si) metodai vienas iš labiausiai mokymosi pasiekimus įtakojančių veiksnių • Žemesni mokinių pasiekimai susiję su mokymo metodais, kuriuos taikant mokiniai mokosi pasyviai, kai neefektyviai naudojamas ugdymosi laikas, kai užduotys nėra pakankamai tikslingos.

9. Nacionalinių tyrimų duomenys rodo, kad ketvirtokų mokymosi pasiekimai nežymiai blogėjo

10. Didelė dalis mokinių, kurių pasiekimai žemi ar tik patenkinami Mokinių pasiekimų pasiskirstymas pagal pasiekimų lygmenis (2007 m.)

11. PIRLS, tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas (2001, 2006) Pagal skaitymo gebėjimus Lietuvos ketvirtokų pasiekimai 21 pozicijoje iš 45 šalių Bendras, vidutinis šalies ketvirtokų rezultatas yra aukščiau PIRLS skalės vidurkio Lietuvoje minimalų pasiekimų lygmenį pasiekia 99 proc.Aukščiausią pasiekia tik 5 proc., aukštą – 43 proc., o vidutinį – 86 proc. Pastebima bendra aukštų rezultatų kritimo tendencija Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ketvirtokų grožinių ir informacinių tekstų skaitymo rezultatų Lietuvos ketvirtokai sąlyginai geriau (lyginant su kitomis šalimis) atlieka interpretavimo, integravimo, įvertinimo užduotis nei informacijos suradimo ir tiesioginių išvadų darymo.

12. Įdomu pastebėti • mokinių, kurie skaito dažnai (kiekvieną dieną) pasiekimai yra šiek tiek blogesni nei tų, kurie skaito rečiau. 65 proc. skaito kasdien (532), 29 proc. 3-4 kartus per savaitę (544) ir 5 proc. rečiau nei 3 k. per savaitę (539) • skaitančių balsu klasėje (kasdien arba kasdien, vieną ar du kartus per savaitę) mokinių skaitymo rezultatai yra žemesni nei rečiau skaitančių balsu. (dažnai per savaitę balsu skaityti tenka didžiajai daugumai mokinių 78 proc.)

13. savarankiškas skaitymas (jo dažnumas) esmingai neįtakoja skaitymo rezultatų. Vaikai kurie skaito kasdien demonstruoja labai nežymius aukštesnius pasiekimus, nei tie, kurie skaito savarankiškai rečiau (kartą ar du per savaitę) Lietuvoje net 76 proc. skaito savarankiškai kasdien (538 taškai), o kartą ar du per savaitę 21 proc. (535 taškai). • kontrolinių darbų skyrimo dažnumo ir rezultatų santykis rodo, kadpasiekiami yra geresni tų mokinių, kuriems kontroliniai yra skiriami vieną ar du kartus per mėnesį. Kartą į savaitę ir dažniau kontrolinius 11 proc. (525), vieną kartą - 72 proc. (539), 18 beveik niekada proc. (539) • Vertinat mokinių pasiekimus pagal skaitymo namų darbams indeksą, pastebima, kad rezultatai yra geresnitų mokinių, kurių SND indeksas yra vidutinis ir žemas (538 ir 541 taškai) 65 ir 3 proc., kai aukšto indekso 32 proc.(534 taškai).

14. TIMSS tyrimas, matematika (2003, 2007) • Matematikos pasiekimai - 10 pozicija iš 36 šalių, rezultatų vidurkis. • Minimalus lygį pasiekė 94 proc., vidutinį 77 proc, aukštą 42 proc, aukščiausią 10 proc. Šie lygmenys viršija tarptautinę medianą. • Geriau sekasi skaičiai ir skaičiavimas, sunkiausia geometrinių figūrų ir matavimų srityje. • Gebėjimai: geriausi rezultatai demonstruojant žinias, blogesni matematikos taikyme ir matematikos mąstyme.

15. TIMSS, Gamtos mokslai • 21 pozicija iš 36 tyrime dalyvavusių šalių, vos 3 taškais lenkia skalės vidurkį. • Lietuvos ketvirtokų pasiekimaigamtamokslinėje srityje yra akivaizdžiai žemesni nei matematikos srityje. (Lietuva 10 iš 36 šalių, 30 taškų aukštesnis už skalės vidurkį) • Tarptautinį vidurkį lenkia tik minimalų lygmenį pasiekusių ketvirtokų dalis (2 %), vidutinį sutampa su mediana, o aukščiausią ir aukštą lygmenį pasiekusiųjų atsilieka nuo šalių vidurkio. • Tyrimas išryškino skirtumus tarp atskirų gamtamokslinių sričių gebėjimų:ketvirtokai stipriausi gamtamokslinio mąstymo srityje(524 t.), kiekblogesni rezultatai žinių srityje`(515),blogiausi - taikymų srityje (511)

16. Taikomi mokymo metodai 1. Gamtos mokslus sieja su kasdieniu gyvenimu 2. Vaikai patys paaiškina nagrinėjamą temą 3. Stebi gamtos reiškinius 4. Stebi mokytoją, atliekantį eksperimentą` 5. Patys atlieka tyrimą

17. Nacionalinės priemonės: kūrybiškumo ir praktinių gebėjimų ugdymas Nacionalinis ESF lėšomis finansuojamas projektas “Pradinio ugdymo tobulinimas” (2011 m. spalio -2014 m. spalis) • Tikslas - sukurti prielaidas ugdyti pradinių klasių mokinių praktinius problemų sprendimo gebėjimus ir kūrybiškumą. • Projektą vykdo Ugdymo Plėtotės Centrashttp://www.upc.smm.lt/projektai/tobulinimas/

18. Numatomi projekto rezultatai • nacionaliniai susitarimai dėl praktinių gebėjimų ir kūrybiškumo ugdymo; • atliktas mokslinis švietimo būklės tyrimas siekiant išsiaiškinti pradinių klasių mokinių praktinių, problemų sprendimo gebėjimų ir kūrybiškumo ugdymo situaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse ir pateikti rekomendacijas jai gerinti; • patobulinta mokytojų kvalifikacija ugdyti vaikų praktinius gebėjimus ir kūrybiškumą; • sukurtas besimokančių 54 mokyklų bendradarbiavimo tinklas; • sukurta virtuali mokytojų bendradarbiavimo aplinka; • parengti ugdymo organizavimo modeliai, kurie įteisinami

19. Metodinė pagalba mokykloms • parengtas ir išleistas 1 metodinis leidinys su DVD; • išversti į lietuvių kalbą ir išleisti 2 užsienio autorių metodiniai leidiniai; • sukurta kompiuterinė mokymo priemonė (KMP) • Pagrindinis dėmesys skiriamas praktinių gebėjimų, eksperimentavimo, tyrinėjamo gebėjimų, kūrybiškumui ugdyti teisinių ir metodinių sąlygų sudarymui.

20. Nacionalinės priemonės: inovatyvių ugdymo metodų ir IKT diegimas • ESF projektas „Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti informacines komunikacines technologijas (IKT) ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas” • vykdytas 2009 m. liepos – 2012 m. birželio mėn. • Projektą įgyvendino UPC • http://www.inovacijos_upc.smm.lt/

21. Svarbiausi rezultatai, kuriais gali pasinaudoti mokytojai • Lokalizuotos keturios kompiuterinės mokymo priemonės: “Mažasis Mocartas”, “Mano darbeliai”, “Užburtas miškas”, “Vaikų žaidimai” • Sukurtos kompiuterinės mokymo(si) priemonės „Liema ir padamukų planetos“

22. Išleistos metodinės priemonės apie inovatyvių mokymą ir IKT taikymą pradinėse klasėse • Parengti pradinio ugdymo ir specialiojo ugdymo švietimo konsultantai http://www.upc.smm.lt/ekspertavimas/konsultantai

23. Nacionalinės priemonės: teisinių nuostatų liberalizavimas • 2011-2013 metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas (2011 m.) • Lankstesnės ugdymo organizavimo galimybės: • 20.2. Atsižvelgusi į mokinių ugdymo(si) poreikius, mokykla gali iki 10 proc. koreguoti bendrą ugdymo dalykų ir atskiriems dalykams skiriamų valandų skaičių • 22. Bendrosios programos tikslų gali būti siekiama ugdymo procesą/turinį organizuojant pagal dalykus arba integravus/sujungus atskirus arba visus ugdymo dalykus ar ugdymo sritis. • 24. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.

24. 25. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitais būdais. • 25.2. Ugdymo procesą organizuojant ne pamoka, o kitaip (pvz.: projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt. forma): 25.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į skirtingos trukmės periodus, kai vieno periodo trukmė – ne ilgesnė nei 1 val. 30 min.; • 25.2.2. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną turėtų būti ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos per dieną. Į šį laiką neįskaičiuojamas pailgintos dienos grupės veiklai organizuoti skirtas laikas;

25. Nacionalinės priemonės • Pradinio ugdymo dienynas(2011) 5.3.dirbant tiek pamokiniu, tiek integruotu būdu numatoma savaitės integracinė tema, problema ar kitas ugdymo dalykų programas jungiantis elementas, kuris įrašomas į tam skirtą eilutę. Numatomi atskirų dalykų mokymosi pasiekimai įrašomi į lentelės atitinkamas eilutes; 5.4. „Savaitės mokymosi pasiekimų“ lentelėje planuojami ir mokymosi veiklų, skirtų pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei, socialinei ir kt., mokymosi pasiekimai;

26. Nacionalinės priemonės • Vienas iš pastarųjų metų švietimo prioritetų – sveikas ir saugus vaikas. • Sveikatos ugdymo bendroji programa, (2012 m.) apima visuminį vaiko sveikatos ugdymą (socialinę, fizinę ir psichinę/dvasinę sveikatą) http://www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/ • Bendroji Žmogaus saugos programa, kuri apima ir atnaujina Civilines saugos, saugaus elgesio ir Priešgaisrinės saugos programas

27. Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas (2010 m), LSMU

28. Psichosomatiniai nusiskundimai tarp Lietuvos mokinių, HBSC 2010 m.

29. Patyčias patyrę mokiniai, 1994-2010 m.

30. Programos pradėtos įgyvendinti 2012-2013 m.m • Numatoma: • tobulinti pedagogų kvalifikaciją • diegti/išbandyti įvairius sveikatos ugdymo programos įgyvendinimo modelius (sveikatos ugdymo koordinatorius) • teikti metodinę pagalbą mokytojams (metodinės rekomendacijos)

31. Ačiū už dėmesį ! egidija.nausediene@smm.lt