Retorika PRAEITIS ir ATEITIS

1. RetorikaPRAEITIS ir ATEITIS

2. „Retorika, kaip ir dialektika, apima ne kurią nors atskirą sritį, bet visas žmogaus gyvenimo sritis.“ Aristotelis

3. Retorikos raida (I) ANTIKINĖ retorika Graikijos laikotarpis • Sokratas (496–399 m. pr. Kr.) • Platonas (427–347 m. pr. Kr.) • Demostenas (384–322 m. pr. Kr.) • Isokratas (436–338 m. pr. Kr.) • Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.) Romos laikotarpis • Ciceronas (106–46 m. pr. Kr.) • Kvintilianas (35–96 m.)

4. Retorikos raida (II) VIDURAMŽIŲ retorika • Augustinas (354–430) • Tomas Akvinietis (1225–1274) • Scholastinė universitetų retorika XI–XII a. RENESANSO retorika BAROKO retorika XVIII a. revoliucijų retorika Retorika Lietuvoje XVI–XIX a. • Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640) • Žygimantas Liauksminas (1597–1670) • Kazimieras Kojelavičius (1617–1674) Retorika Lietuvoje XX a.

5. Kas tai yra?  • Tiesos įrodymas (Antika) • Aiškinimas, komentavimas (Viduramžiai) • Įtikinimas (Naujieji amžiai) • Informacijos teikimas, sudarantis sąlygas laisvai rinktis (XXI a.)

6. LOGINĖ Aristotelis: gera kalba yra įtikinama, efektyvi, žadinanti auditorijos emocijas, skatinanti veikti. LITERATŪRINĖ Isokratas ir kt.: gera kalba yra turtinga, puošni, sukurta pagal estetikos kanonus. Retorikos kryptys Antikoje

7. LOGINĖ nusilpo žlugus graikų ir romėnų demokratijoms, nes sumažėjo politinės iškalbos reikšmė LITERATŪRINĖ sustiprėjo (ypač Viduramžiais), nes buvo sakomos iškilmingos kalbos Retorikos krypčių raida • susiliejo XX a. viduryje – atsiradus teksto lingvistikai ir argumentacijos teorijai

8. Retorikos dabartis • Klasikine retorika naudojasi teksto teorija, teksto stilistika, teksto lingvistika... • Retorika taip pat naudoja kitų mokslų duomenis, bet išlaiko savo specifiką – atsakyti į klausimą, kaip žmogus samprotauja, pagrindžia, supranta, mąsto...

9. Retoriką savo pirmtake laiko • Hermeneutika • Pragmatika • Komunikacija ir informacijos teorija • Reklama ir žiniasklaida • Semiotika ir semantika • Teksto lingvistika • Argumentacijos teorija

10. Retorika remiasi humanitariniais mokslais • Filosofija • Logika • Psichologija • Pedagogika • Etika • Estetika • Literatūrologija • Lingvistika

11. Retorinė analizė remiasi • Pragmatiniu požiūriu, kuris padeda suprasti komunikacinius adresanto ketinimus • Sąveikos socialine lingvistika, kuriatskleidžiakultūros, visuomenės ir kalbos sąsajas • Diskursyviąja analize, kuri nagrinėja kalbą kaip mąstymo formąvisame teksto socialiniame ir psichologiniame kontekste

12. Diskursyvusis požiūris • Diskurso analizė nagrinėja santykius tarp kalbos ir jos konteksto. • „Retorika savaip priskyrė diskursui mažiausiai du aprašymo planus: dispositio ir elocutio. Trečioji retorikos dalis, inventio, kalbai nepriklauso: ji skirta daiktams (res), bet ne žodžiams (verba).“ (R. Bartas. Teksto malonumas. V., 1991, p. 231)

13. Diskurso kontekstai Lingvistinis – kalba, kuri supa analizuojamą diskursą. Nelingvistinis: • komunikacinio įvykio tipas (pvz., pokštas, pasakojimas, paskaita, sveikinimas); • tema; • įvykio tikslas; • aplinkybės (vieta, laikas ir kt.); • dalyviai ir jų santykiai; • pamatinės žinios ir prielaidos, kurios pagrindžia komunikacinį įvykį (D. Nunan).

14. Retorinė kalbos (teksto) analizė – kaip tekstas veikia? Gyva – ne instrumentinė (ne statistinė ir ne aprašomoji)!

15. Retorinės analizės specifika (1) • Retoriką domina ne pati kalba kaip bendravimo priemonė, o tikrovėje vykstantys procesai, kurie šia priemone naudojasi. • Retorinė analizė remiasi nekalbiniukontekstu, kuris padeda paaiškinti kalbos vartojimą.

16. Retorinės analizės specifika (2) • Retorikai rūpi teksto efektyvumas, t.y. sąsajos tarp bet kurio nekalbinio konteksto elemento ir kalbinės raiškos poveikio. • Retorinė analizė turi nustatyti, kiek efektyvi ir prasminga sąveika tarp žmonių, veikiančių tam tikroje socialinėje ir kultūrinėje tikrovėje.

17. Retorinė analizė Tai apie retorinį tekstą kuriamas interpretacinis tekstas, atskleidžiantis retorinio teksto • Temą ir tikslą / funkciją • Parašymo / pasakymo aplinkybes • Adresantą ir jo santykius su adresatu • Kalbos formą (žanrą ir kt.) • Kalbos turinį ir stilių (socialinį pobūdį, semantikos ypatumus, teksto informacinę struktūrą ir kt.)

18. istoriškai susiformavę minties modeliai, kuriais galima naudotis:1) samprotaujant bet kuria tema,2) atliekant retorinę teksto analizę. TOPAI, arbabendrosios vietos,–

19. Dažniausi TOPAI • Giminė – rūšis (apibrėžimas) • Visuma – dalis • Reiškinys – savybės (kokybė, funkcijos) • Panašumai – skirtumai • Priežastis – pasekmė • Veiksmas – aplinkybės (kur, kada, kaip) • Dabartis – praeitis // dabartis – ateitis • Taisyklė – pavyzdys • Liudijimai (citatos, žinomi posakiai, patarlės) • Vardas (pagrindinio žodžio kilmė ir reikšmė)

20. TOPAI Aristotelio Retorikoje Tai, kas bendra „samprotavimui apie teisingumą, apie gamtos ir daugelį kitų reiškinių, <...> toks, pavyzdžiui, yra didesnio ir mažesnio topas“.

21. Aristoteliokategorijos (topai) 1.Substancija ir tai, kas būdinga kiekvienai substancijai: • laikas, • vieta, • aplinkybės (padėtis, situacija), • kiekybė, • kokybė, • santykiai, • patrauklumas, • veiksmas, • kančia (pasyvumas).

22. Aristoteliokategorijos (topai) • „Posakiai su bendra reikšme“ – išminčių ištarmės ir liaudies (prastuomenės) patarlės, t. y. nuomonės, kurioms pritaria visi arba dauguma žmonių, kuriepriklauso tai kultūrai ir gyvena tuo metu.

23. TOPŲ sistema rusų kultūroje(A. A. Volkov. Osnovy russkoj ritoriki. Moskva, 1996.) • Religija • Mokslas • Menas • Teisė • Istorinė patirtis • Asmeninis autoritetas • Valstybinės institucijos • Visuomeninė moralė (nacionalinė savigarba, bendrasis gėris...) • Politinė sistema • Visuomenės nuomonė

24. Kas sudarys TOPŲ sistemą lietuvių kultūroje?..

25. Sakytinės ir rašytinės raiškos skyrimo kriterijai

26. Oratoriaus kalba – dialogiškas monologas • Kalba yra nukreipta į publiką ir orientuota į jos atsaką – ekstravertiškasis dialogas • Dialogai kalbos viduje – intravertiškasis dialogas (A. Kučinskienė)

27. Dialogiško monologo žanrai • Oratoriaus kalba • Pamokslas (postilė) • Laiškas • Diatribė (monologas-diskusija su įsivaizduojamu oponentu, kurio prieštaravimai pateikiami su žodeliu „sako“) • Kreipimasis • Atsišaukimas • Prakalba / pratarmė (į skaitytoją)

28. Dialogiškos retorinės figūros • Retorinis kreipinys • Retorinis klausimas • Tariamas dialogas • Prozopopėja • Dialogiškas citavimas (polemizavimas su cituojamu tekstu, jo komentavimas)

29. Retorinei kalbos analizei – tekstai iš 11–12 kl. programos (1) • M. Mažvydas. Katekizmas(eiliuota prakalba). • M. Daukša. Postilė(„Prakalba į malonųjį skaitytoją“). • A. Volanas. Ištrauka iš kūrinio Apie politinę arba pilietinę laisvę (sk. 5–6). • L. Sapiega. Trečiojo Lietuvos Statuto pratarmė LDK luomams.

30. Retorinei kalbos analizei –tekstai iš 11–12 kl. programos (2) • K. Sirvydas. Punktai sakymų (apie laisvą valią). • M. P. Karpavičius. „Pamokslas apie Dievui ir tėvynei naudingo jaunimo auklėjimą“, „Piliečio kalba Vilniaus vaivadijos kariuomenei“. • I. Kantas. Atsakymas į klausimą „Kas yra švietimas?“ • J. Brodskis. Kalba Sorbonoje.

31. M. Mažvydo Katekizmo eiliuotos prakalbos retorinė analizė

32. Būtinos kontekstinės žinios (1) • Liuteronų kunigas Martynas Mažvydas priklauso pirmajai Lietuvos evangelikų kartai, kurios viena pagrindinių kultūrinių misijų buvo lietuviškos raštijos kūrimas ir pirmųjų spausdintų knygų lietuvių kalba rengimas. Ši karta buvo įsitikinusi, kad tikėjimas neįmanomas be skaitymo ir tikėjimo tiesų pažinimo.

33. Būtinos kontekstinės žinios (2) • Savo parapijiečių švietimą ir krikščioniškųjų tiesų platinimą Mažvydas laikė pagrindine savo misija. • Kunigo darbą suprato kaip pašaukimą, už kurio įgyvendinimą jautėsi atsakingas Dievui. • Prakalboje lietuviškos knygos atsiradimas ir žodžio skelbimas tautine kalba iškeltas kaip išskirtinis istorinis reiškinys.

34. Būtinos kontekstinės žinios (3) • Pirmoji lietuviška knyga – 1547 m. Karaliaučiuje išspausdintas Katekizmas buvoskirtas religiją mažiau išmanantiems žmonėms ir vaikams, tačiau jo eiliuota lietuviška prakalba turėjo visuotinių užmojų kreipiantis į visą lietuvių tautą ne tik Prūsijoje, bet ir LDK.

35. KATEK IZMASD I D Ž I A J A ILIETUVOS KUNIGAIKŠTYSTEI Laimingoji tėvyne didžių valdovų, garsinga Lietuva, dievo žodžius gryna priimki širdim, Kad, kai duosi teisme aukštajam apyskaitą savo, Neprispaustų tavęs pyktis teisėjo baisaus.

36. KNYGELĖSPačios bylo lietuvinykump ir žemaičiump. Broliai, seserys, imkiat mani ir skaitykiat, Ir tatai skaitydami permanykiat. Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti, Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti. Regėti to norėjo savo akimis, Taip ir išgirsti savo ausimis. Jau nū, ko tėvai niekada neregėjo, Nū šitai vis jūsump atėjo.

37. Retorinė kalbos analizė(pagal R. Koženiauskienę) • Bendras kalbos apibūdinimas: • kalbos autorius (jo asmenybė, vertybės, kokį savo įvaizdį kuria, koks santykis su klausytoju); • kalbos aplinkybės (kur ir kada pasakyta, kas adresatas); • kalbos rūšis. • Kalbos turinio apžvalga: • tema ir pagrindinė mintis (trumpai – jos sklaida); • numanomas poveikis klausytojui. • Kalbos kompozicijos ir stiliaus aptarimas: • teksto struktūrinės dalys; • teksto stiliaus charakteristika (tropai, sinonimai, sentencijos, pasakojimai ir pan.). • Kalbėjimo etika ir kalbos kultūra. • Apibendrintas kalbos vertinimas.

38. Kalbos suvokimo retorika valdo kalbos kūrimo retoriką!