Šv. Jurgio Parapija ERŽVILKAS

1. Šv. Jurgio ParapijaERŽVILKAS

2. Eržvilko miestelis išsistatęs Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5km. ilgumo Eržvilko upelis. Vietovė yra 21km. į šiaurę nuo Jurbarko, 28km. į rytus nuo Tauragės. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje, trobesiai išsidėstę pagal radialinį planą. Visi keliai sueina į miestelio keturkampę aikštę. Šaltuonos - Eržvilko santakoje yra senas piliakalnis - nebylus Eržvilko praeities liudininkas. Nukirsto kūgio pavidalo, nuo lygumos apsaugotas dviem grioviais ir pylimais. Iš kitos pusės jį natūraliai saugo status Šaltuonos - Eržvilko krantas. Viršuje iškilusi apie 300kv. metrų aikštelė.

3. Kaip rodo vėlesni istoriniai dokumentai, dabartinės Eržvilko apylinkės priklausė Viduklės parapijai. Švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su kariuomene užėmė Žemaitiją. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: "Vieną kartą žmonės iš Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją 1696 - 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jų eiti į Viduklės bažnyčią". Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą. • 1706 metais buvo pastatyta nedidelė, medinė, šiaudiniu stogu koplyčia. Tai pirmoji bažnyčia šioje apylinkėje. Ji buvo pastatyta buvusių žydų kapų teritorijoje, daugiau į pietus, kur dabar yra dauba. Koplyčia buvo pastatyta ant kalno Šaltuonos upelio krante ir todėl buvo vadinama Pašaltuonio koplyčia. Koplyčiai sugriuvus, Miestiškių kaime, kuriam priklausė ta vieta, kalną pardavė valstybei. Čia buvo kasamas žvyras ir juo buvo taisomas dabartinis Skaudvilės - Jurbarko - Vadžgirio kelias. Taip toje vietoje, kur 1706 metais buvo pastatyta I-oji Eržvilko bažnyčia, atsirado dauba ir jokių buvusios bažnyčios pėdsakų neliko.

4. Spėjama, kad I-oji Eržvilko (vadinta Pašaltuonio) bažnyčia stovėjo maždaug iki 1751 - 1756 metų. Jai sugriuvus, ant Eržvilko upelio kranto (Eržvilko miestelio ribose, į šiaurę nuo dabartinės bažnyčios) senų kapų teritorijoje apie 1756 metus pastatyta II-oji originali, medinė, aštuonkampio formos bažnyčia. Apie šią bažnyčią buvo kapai, kurių žymės pastebimos ir šiandien. Spėjama, kad ši bažnyčia stovėjo maždaug iki 1806 - 1810 metų. • II-ajai Eržvilko bažnyčiai sugriuvus, dabartinio šventoriaus teritorijoje pastatyta III-oji bažnyčia. Tai buvo romėniško kryžiaus formos, medinė, gontiniu stogu bažnyčia. Pastačius naują bažnyčią, buvo panaikinti ir senieji kapai. Pradėta laidoti prie naujosios bažnyčios, dabartiniame šventoriuje. Buvo prilaidota labai daug žmonių. Pritrūkus vietos, įsteigti nauji, dabartiniai kapai. Kapai, kaip ir šventorius, buvo aptverti ąžuolinių rastų tvora. Yra žinoma, kad šioje bažnyčioje 1841 metais klebonavo kun. Kasparas Klopotovskis. 1847 metais klebonaujant kun. (vardas nežinomas)Ulinskui ši bažnyčia sudegė. Bažnyčia sudegė dėl zakristijono nerūpestingumo. Bažnyčia užsidegė vidurdieny, kada visi buvo laukuose. Kadangi klebono nebuvo namie, spėjama, kad Švenčiausias sakramentas ir visas bažnyčios inventorius sudegė. Žmonių pasakojimu, bažnyčia degė taip smarkiai, kad žiežirbos lėkė net iki Užpelkių, 3 km. nuo Eržvilko.

5. Sudegus šiai bažnyčiai, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Caro valdžia, bausdama už Lietuvos - Lenkijos 1831 metų sukilimą, neleido statyti didelės bažnyčios. Pastatyta vidutinio dydžio, iki stiklinių durų bažnyčia. Statybą vykdė kun. (vardas nežinomas) Andrijauskas. Bažnyčia galutinai užbaigta 1855 metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios. Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu laikinoji koplyčia perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis Albrechtas koplyčios perstatymui padarė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių padarė liaudies meistras Drugelis, gyvenantis Garšvilų kaime. • Laiko bėgyje vyko bažnyčios apdailos darbai. Maždaug 1879 - 1880 metais kun. Stanislovas Rocevičius kapus ir šventorių aptvėrė mūro siena. Plytos pirktos iš Nikalojaus Chruščiovo plytinės, kuri stovėjo Balandžių kaime, netoli šimtamečio ąžuolo. Už plytą mokėta po kapeiką. • Kunigo Stanislovo Rocevičiaus klebonavimo laiku (1860 - 1886 metais) pastatyta dabartinė varpinė. Kunigas Juozapas Butavičius įtaisė kryžiaus kelio stočių paveikslus (stacijas), kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T. Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus vargonus. Vargonus statė Martynas Masalskis, kilęs iš Panevėžio miesto. Už darbą sumokėta 4000 aukso rublių. Iki 1897 metų langai buvo stačiakampio formos, kunigo Juozapo Butavičiaus rūpesčiu langai padaryti dabartinės formos.

6. 1901 metais kun. Jonas Budriūnas pailgino bažnyčią, pristatydamas tą dalį, kuri yra už stiklinių durų. 1903 - 1904 metais bažnyčia rekonstruota: padarytos skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus. 1907 metais gruodžio mėn. 23 dieną pašventintas naujas, dabartinis altorius. • 1906 metais įtaisytas dabartinis varpas. II-ąjį varpą "Kotryna", J. Valinčiaus paaukotą, svėrusį apie 800 kg. Didžiojo karo metu rekvizavo vokiečiai ir kažkur išvežė. Apie 1925 metus kun. Vincento Pocevičiaus rūpesčiu gontinis bažnyčios stogas pakeistas skardiniu. 1932 - 1943 metais kun. Antanas Petraitis naujai išdekoravo bažnyčią, įtaisė klausyklas ir naujus suolus. Kunigas Augustinas Adomavičius pataisė kapų tvorą ir 1958 metais nudažė bažnyčios stogą.

7. Čia dar viena retai užtinkama pseudogotikinė, tačiau medinė bažnyčia. Jos fasaduose matomi šie gotiški požymiai: sienų plokštumos išskaidytos siaurais piliastrais, ketursienė absida yra siauresnė už pagrindinį bažnyčios korpusą, bet to paties aukščio, langai aukšti, su smailiomis arkomis. • Abu bokštai ant kraigo, priekyje ir gale, turi siaurėjančius trapsnius su smulkių pinaklių vainikais. Bokštų viršūnės yra plonos aukštos piramidės. Frontono krucifiksas su skulptūrine grupe yra aprėmintas iškilioje nišoje. Apskritas langas frontone turi stiklinį vitražinį kryžių. Visas frontonas patrauktas priekin ir dengia fasado sieną. Pagrindinių durų gotiška arka padabinta penkiais pinakliais. Šoninių sienų lentinis apkalas statmenas, o fasado gulsčias.

8. Kun. Virgilijus Rutkūnas • Gim. 1968 09 08 • Kun. 1997 12 07 • Parapijoje nuo 2003 05 09 • Gimęs Kėdainiuose 1968 09 08 darbininkų šeimoje. • 1975 – 1983 m. mokėsi Kėdainių miesto II-oje vid. mokykloje. • 1983 – 1986 m. baigė Kėdainių 27 –ąją profesinę technikos mokyklą. Įsigijo lengvųjų automobilių šaltkalvio specialybę. Dirbo Kėdainių autoservise. • 1986 – 1988 m. tarnavo sovietinėje armijoje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. • 1989 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę Kunigų Seminariją. VDU Teologijos fakultete gavo teologijos bakalauro laipsnį. • 1997 05 18 priėmė diakonystės šventimus. Buvo paskirtas Kaune palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje diakonystės tarnystei. • 1997 12 07 arkivysk. Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje suteikė kunigystės šventimus. • 1997 12 08 pirmasias šv. Mišias (primicijos) aukojoKėdainių šv. Juozapo Parapijos bažnyčioje. • 1997 12 23 – 1999 06 30 Jurbarko švč. Trejybės Parapijos vikaras. Klebonui padėjo sielovadoje šv. Marijos Magdalietės Parapijoje (Girdžiai) ir šv. Jono Krikštytojo Parapijoje (Vertimai). • Nuo 1999 07 01 Balninkų šv. vysk. Stanislovo Parapijos klebonas. Talkino aptarnaujamose parapijose šv. Arkang. Mykolo (Lyduokiai 1999 08 23 – 2000 03 30) ir šv. Kazimiero Parapija (Žemaitkiemis 2000 05 01 – 2001 04 17). • 2002 03 28 paskiriamas Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos (Šiluva) Parapijos klebonu, taip pat pavedama aptarnauti ir šv. Antano Paduviečio Parapiją (Žaiginys). • 2002 05 20 atsiklausus kunigų nuomonės skiriamas Raseinių dekanato dekanu. • 2002 07 30 išrinktas Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos nariu. • 2003 05 09 šv. Jurgio Parapijos klebonas (Eržvilkas) ir aptarnauja šv. Juozapo Parapiją (Vadžgirys).

9. Svetainė internete:kaunas.lcn.lt/parapijos/erzvilkasEl. paštas: erzvilkas@kaunas.lcn.lt

10. šv. Mišios aukojamos Sekmadienis 12.00 val. SUMA Pirmadienis 19.00 val.ir 17.00val. Antradienis 08.00 val. Trečiadienis 19.00 val.ir 17.00 val. Ketvirtadienis 08.00 val. Penktadienis 19.00 val.ir 17.00 val. Šeštadienis 10.00 val. Atlaidų metu šv. Mišios aukojamos 10.00 val. VOTYVA ir 12.00 val. SUMA Vasaros laikas: nuo gegužės mėn 01 d. iki rugsėjo mėn. 30 d. Žiemos laikas: nuo spalio mėn. 01 d. iki balandžio mėn. 30 d. Gegužės, birželio ir spalio mėnesiais šv. Mišios šiokiadieniais aukojamos tik vakare. Parapijoje švenčiami atlaidaiŠv. Jurgis(bažnyčios tituliniai) balandžio mėn. 23 d.Švč. Mergelė Marija Škaplierinėliepos mėn. 16 d.Šv. Evangelistas Matasrugsėjomėn. 21 d.Visi atlaidai keliami į sekantį sekmadienį.