Privalomojo sveikatos draudimo raidos Lietuvoje ypatumai

1. Privalomojo sveikatos draudimo raidos Lietuvoje ypatumai Algis SasnauskasValstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos V Nacionalinė sveikatos politikos konferencija “Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimas: vienykime jėgas” Vilnius 2006 m. lapkričio 24 d.

2. PAGRINDINIAI PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO RAIDOS ETAPAI • 1991 m.spalį patvirtina Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija • 1992 m.sausio 10 d. įsteigta Valstybinė ligonių kasa • 1994-1996 m. priimti Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymai • 1997 m.liepą TLK pasirašė pirmąsias sutartis su ASPĮ • 1997 m. PSDF biudžetas - 1,3 mlrd. Lt • 2004 m. PSDF biudžetas viršijo 2 mlrd. Lt • 2007 m. PSDF biudžetas viršys 3,6 mlrd. Lt

3. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PAGRINDINIS TIKSLAS Tinkamai atstovauti draudžiamųjų interesus ir efektyviai naudoti PSDF biudžeto lėšas sveikatos priežiūrai. Tikslas įgyvendinamas vadovaujantis pagrindiniais socialinio sveikatos draudimo modelio principais: • tolygus gyventojų sveikatos priežiūros poreikių finansavimas • teisingas lėšų administravimas • daugiau ir geresnių paslaugų Šiuo tikslu siekiama skatinti sveikatos sistemos efektyvumą, racionaliai naudoti lėšas, remiantis finansiniais svertais gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą, skatinti pažangių sveikatos priežiūros technologijų plėtrą ir ligų prevenciją bei racionalų ir tinkamą vaistų vartojimą.

4. 2000 – 2007 m. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO PAJAMOS (be lėšų likučio metų pradžiai mlrd. litų) * * ** Viršplaninės pajamos 0,08 0,21 0,21 0,27 * Pajamos su banko paskola – 72 mln. Lt 2002 m. ir 95 mln. Lt 2003 m. ** Laukiama

5. Gyventojų pajamų mokesčio įmokos Sodros įmokos 18,3 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 29,3 įmokos ir asignavimai Ūkininkų ir asmenų, mokančių 10 proc. nuo šalies VDU, įmokos Institucijų, vykdančių PSD, veiklos pajamos 51,5 Savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos Išieškotos lėšos už žalą, padarytą PSDF biudžetui 2006 M. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO PAJAMOS IR JŲ STRUKTŪRA, PROC.

6. 37,7 Asmenys iki 18 metų 30,3 Pensininkai 11,0 Moksleiviai ir studentai Neįgalūs ir slaugantys 9,8 neįgaliuosius namuose Bedarbiai ir nedirbantys 5,0 ikipensijinio amžiaus asmenys 3,6 Tėvai, auginantys vaikus Valstybės remiami asmenys, 2,3 gaunantys socialinę pašalpą 0,3 Nėščiosios 0,1 Dvasininkai 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 VALSTYBĖS LĖŠOMIS DRAUDŽIAMI ASMENYS, PROC. Valstybės lėšomis draudžiami 1908,5 tūkst. arba 56 proc. šalies gyventojų

7. 2000 – 2007 m. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO IŠLAIDOS (mlrd. litų) * * ** * Išlaidos su banko paskola – 72 mln. Lt 2002 m. ir 95 mln. Lt 2003 m. ** Laukiama

8. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos Vaistai ir medicinos pagalbos 0,7 priemonės 1,5 1,3 5,1 1,0 3,5 Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas 3,6 Centralizuoti pirkimai Ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidos 17,6 Sveikatos programos 65,7 PSD vykdančių institucijų veiklos išlaidos Kitos išlaidos (paskolos grąžinimas) Kasos apyvartos lėšos 2006 M. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO IŠLAIDOS IR JŲ STRUKTŪRA, PROC.

9. 2006 M. TERITORINIŲ LIGONIŲ KASŲ SUTARTYS SU: • 87 ligoninėmis • 16 slaugos ligoninių • 14 GMP stočių • 439šeimos gydytojų kabinetais, pirminės sveikatos priežiūros centrais ir klinikomis, kitomis ambulatorines medicinos paslaugasteikiančiomis įstaigomis(tarp jų 244 privačios įstaigos) • >1400 vaistinių

10. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS TLK PAGAL GYVENTOJŲ SKAIČIŲ, AMŽIŲ IR LYTĮ • I ETAPAS- nuo 1999 m. Pirminė sveikatos priežiūra, GMP, slauga ir palaikomasis gydymas, medicininė reabilitacija • II ETAPAS- nuo 2003 m. Stacionarinės ir ambulatorinės paslaugos • III ETAPAS- nuo 2006 m. Vaistai ir medicinos pagalbos priemonės

11. VIDUTINĖS IŠLAIDOS STACIONARINĖMS IR AMBULATORINĖMS PASLAUGOMS PAGAL LYTĮ IR AMŽIAUS GRUPES 2005 M. Valstybės biudžeto įmoka už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį – 264,2 Lt (2007 m. -353,2 Lt)

12. IŠLAIDŲ (BALAIS) STACIONARINĖMS IR AMBULATORINĖMS PASLAUGOMS APMOKĖTI, TEKUSIŲ 100-UI TLK VEIKLOS ZONŲ GYVENTOJŲ, DINAMIKA 2003 IR 2005 METAIS

13. ASPĮ DARBUOTOJŲ VIDUTINIS DARBO UŽMOKESTIS 2005 - 2006 METAIS, LT III etapas II etapas I etapas Šaltinis: VLK prie SAM Strategijos ir planavimo skyriaus duomenys

14. ES ŠALYS: IŠLAIDŲ SVEIKATINIMO VEIKLAI PALYGINIMAS, 2003 M. 2005, OECD Health Data, VLK duomenys Sveikatos ekonomikos centras, perskaičiuota pagal 2003 m. JAV dolerio/Lito kursą.

15. AR LIETUVA PASIRINKO TEISINGĄ STRUKTŪRINĮ MODELĮ? • Buvusios sovietinės respublikos (pvz.: Moldova ir kt.) domisi Lietuvos patirtimi ir diegia labai panašius privalomojo sveikatos draudimo modelius • Kai kurios Europos Sąjungos šalys narės (pvz.: Estija, Latvija, Lenkija, Ispanija) praėjusiame dešimtmetyje įgyvendino decentralizuotas privalomojo sveikatos draudimo sistemas, tačiau, pastaraisiais metais šios valstybės reformavo savo sistemas ir įsteigė centrines institucijas, vykdančias gautų pajamų paskirstymo išlyginimą (VLK atitikmuo) • Vokietijos, turinčios decentralizuotą sveikatos draudimo sistemą (~300 ligonių kasų), vyriausybė kanclerės A. Merkel iniciatyva 2006 m. lapkričio mėn. priėmė politinį sprendimą nuo 2009 m. sausio 1 d. įsteigti centrinę sveikatos draudimo instituciją – valstybinę kasą, kuri vykdys pajamų išlyginimą

16. NAUJOS VLK FUNKCIJOS, ĮSTOJUS Į EUROPOS SĄJUNGĄ VLK įgyvendina Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 bei (EEB) Nr. 574/72 ir tuo pačiu užtikrina Lietuvos apdraustųjų teisę gauti skubios neatidėliotinos pagalbos paslaugas, viešint Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse narėse bei Šveicarijoje be to, VLK: • vykdo susižinojimo tarnybos funkcijas, t.y. keičiasi informacija su ES, EEE šalių narių bei Šveicarijos kompetentingosiomis įstaigomis apie apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, šių paslaugų gavimo tvarką, jų apmokėjimo (kompensavimo) sąlygas; • atsako už sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimą ES, EEE šalyse narėse bei Šveicarijoje apdraustiesiems, kai jie svečiuojasi Lietuvoje ir gauna paslaugas mūsų nacionalinės sistemos gydymo įstaigose bei už Lietuvos apdraustiesiems ES, EEE šalyse narėse bei Šveicarijoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą.

17. APDRAUSTŲJŲ SVEIKATOS DRAUDIMU TEISĖS ES, EEE ŠALYSE NARĖSE BEI ŠVEICARIJOJE • Apdraustas savo šalies sveikatos draudimu asmuo, laikinai viešėdamas bet kuriojeES, EEE šalyje narėje ir Šveicarijoje, turi teisę gauti būtinąją (skubiąją neatidėliotiną) medicinos pagalbą • Pagalbą teikiantis gydytojas turi atsižvelgti į numatomą lankymosi šalyje narėje trukmę • Turi būti suteikta tokia pagalba, kad asmeniui dėl medicininių priežasčių nereikėtų anksčiau nei numatyta grįžti į šalį, kurioje jis yra apdraustas sveikatos draudimu

18. EUROPOS SVEIKATOS DRAUDIMO KORTELĖ Nuo2005 m. liepos 1 d. buvo įvesta Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) • 2005-01-01 – 2005-07-01 išduotos 26 765E 111 formos pažymos (ESDK atitikmuo) • 2005-07-01 – 2005-12-31 išduotos 31 209 ESDK • 2006-01-01 – 2006-11-01 išduotos40439ESDK

19. PSDF BIUDŽETO IŠLAIDOS BŪTINOSIOS MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGOMS, SUTEIKTOMS LIETUVOS APDRAUSTIESIEMS ES/EEE ŠALYSE APMOKĖTI 2004-2006 M. *Parengta pagal Lietuvos banko lito ir užsienio valiutų santykius 2006-11-13

20. PSDF biudžeto išlaidos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms suteiktoms Lietuvos apdraustiesiems ES/EEE šalyse apmokėti 2004-2006 metais (Parengta pagal Lietuvos Banko 2006-10-31 lito ir užsienio valiutų santykius)

21. PACIENTO PRIEMOKOS UŽ MEDICINOS PASLAUGAS IR VAISTUS ES ŠALYSE

22. HOSPITALIZACIJOS ATVEJŲ SKAIČIUS 100 GYVENTOJŲ 1980 - 2005 METAIS

23. KAS TOLIAU? (1) • Politinis susitarimas dėl lėšų skyrimo sveikatos apsaugai • Papildomas (savanoriškas) sveikatos draudimas • -parengti savanoriško sveikatos draudimo koncepciją (LRV programos 283 priemonė) • - apibrėžti savanoriško draudimo objektą (LRV programos 284 priemonė) • Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų tobulinimas • Pirminės grandies stiprinimas • -parengti Pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepciją (LRV programos 289 priemonė) • - suteikti daugiau įgaliojimų • - plėsti apmokėjimą už skatinamąsias paslaugas (70 proc. bazinis apmokėjimas / 30 proc. skatinamosios) • - siekti didžiąją problemų dalį spręsti pirminiame lygyje • - finansiškai skatinti gydytojus dirbti kaimo vietovėse • Medicinos darbuotojų darbo užmokesčio didinimo tęstinumas • - trišalio LR Seimo, SAM ir Lietuvos gydytojų sąjungos 2005 m. gegužės 3 d. susitarimo vykdymas (LRV programos 287 priemonė) • Paslaugų kainodaros valdymas, amortizacija • - pakeisti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų metodiką (LRV programos 297 priemonė)

24. KAS TOLIAU? (2) • Kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų valdymas • - parengti sutarčių su vaistų gamintojais tvarką (LRV programos302 priemonė) • - įdiegti elektroninių receptų informacinę sistemą (LRV programos279 priemonė) • Išlaidų centralizuotiems pirkimams valdymas • Prevencinių programų vykdymo skatinimas, tęstinumas aktyvinimas ir plėtra • Pagyvenusių žmonių dantų protezavimas, sąnarių endoprotezavimas • TLK sutarčių su naujais paslaugų teikėjais reglamentavimas • Stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarkos tobulinimas

25. Ačiū už dėmesį