400 likes | 619 Views
Lietuvos Lisabonos strategij os įgyvendi nimas. Programos įgyvendinimo įžvalgos. 2005 gruodis. LLS atsiskaitomybė. “On the end of the day” Lietuva (Ūkio ministerija) turės ES referuoti apie save pagal tokius kriterijus:. LLS “ kraitis” (1). Lietuvos ekonomikos konkurencingumo situacija
E N D
Lietuvos Lisabonos strategijos įgyvendinimas Programos įgyvendinimo įžvalgos 2005 gruodis
LLS atsiskaitomybė “On the end of the day” Lietuva (Ūkio ministerija) turės ES referuoti apie save pagal tokius kriterijus:
LLS “ kraitis” (1) • Lietuvos ekonomikos konkurencingumo situacija 2. Lietuvoje vyrauja vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbo jėgos reikalaujanti pramonė ( 50,6%)* ir tik 3,5% sudaro aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pramonė. 3. Lietuvoje dominuoja orientuota į pardavimus ( maisto, tabako, odų, leidybos,…), kapitalui imli ( naftos perdirbimo, pagrindinių cheminių medžiagų) bei darbui imli pramonė. Orientuota į mokslo tyrimus pramonė ( pesticidų, farmacijos,kompiuterių, radijo ryšių, automobilių ir t.t.) sudaro tik 5,9 %. ( ES – 22,46%) Išvada : Lietuvoje vidutinėje ir žemų technologijų pramonėje sukuriama 73% visos produkcijos, o aukštų technologijų pramonė sukuria tik 4,4% produkcijos. Lietuvos pramonės absorbcinis pajėgumas inovacijoms yra ribotas dėl jos ekonominės struktūros. * Lietuvos pramonės konkurencingumas, Lietuvos Ūkio ministerija, 2004
ES valstybės pagal suminį inovatyvumo indeksą (SII) ir jo augimo tendencijas Remiantis suminiu inovatyvumo indeksu (SII) ir jo augimo tendencijomis ES valstybės narės gali būti grupuojamos į 4 grupes: • Pirmoji grupė – “Lyderiaujančios šalys”: Suomija, Danija, Švedija, Vokietija ir Šveicarija. • Antroji grupė – „Vidutinį lygį rodančios šalys“: Prancūzija, Liuksemburgas, Airija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Belgija, Austrija, Norvegija, Italija ir Islandija. • Trečioji grupė – „Besivejančios šalys“:Lietuva, Slovėnija, Vengrija, Portugalija, Čekija, Latvija, Graikija, Kipras ir Malta. • Ketvirtoji grupė – „Prarandančios augimo pagreitį šalys“: Estija, Ispanija, Bulgarija, Lenkija, Slovakija, Rumunija ir Turkija. Šaltinis: 2005 m. Europos inovacijų statistika – European Innovation Scoreboard‘2005
Metų skaičius reikalingas pasiekti ES inovacinės veiklos vidurkį Šaltinis: 2005 m. Europos inovacijų statistika – European Innovation Scoreboard‘2005
Lietuvos įmonės pagal darbuotojų skaičių ir inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
LNPLS “ kraitis” (2) • Lietuvos mokslo ir studijų kokybės situacija • Lietuvos gyventojų dalyvavimas tertiriariniame mokymosi cikle yra vienas aukščiausių pasaulyje-70% baigusiųjų vidurines mokyklas tęsia mokslus aukštosiose mokyklose (OECD vidurkis - 45%). Tačiau net 70% baigusiųjų aukštasias mokyklas dirba ne pagal specialybę. Darytina prielaida, kad aukštojo mokslo sistema dirba nepakankamai • ŠMM duomenimis Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms reikia kasmet 500 mokslo daktarų, kad patenkinti savo poreikius. Tačiau kasmet apsigina disertacijas ne daugiau nei 200 mokslo daktarų. * Lietuvos pramonės konkurencingumas, Lietuvos Ūkio ministerija, 2004
Šiuo metu nėra duomenų prieinamų visuomenei : Kokios mokslinės temos vystomos Lietuvos mokslo tiriamuose institutuose ir mokslo įstaigose Kiek ir kokios kokybės žmogiškų išteklių yra užimta prie kiekvienos šių mokslinių temų Kokia mokslo infrastruktūra yra priskirta kiekvienai šių temų Kelios iš šių mokslinių temų yra sėkmingai komercializuotos; kurios-ne. Kodėl. Kokios investicijos į mokslo sistemos žmogiškus išteklius ir mokslo infrastruktūrą numatoma investuoti artimiausiu metu. Išvada: Esama informacinio vakuumo situacija ir viešųjų išteklių vadybinė praktika mokslo sferoje sudaro prielaidas ir toliau didėti atotrūkiui tarp Lietuvos verslo ir mokslo. LLS “ kraitis” (4)
LLS “ kraitis” (5) Nacionalinė statistika mokslinėms publikacijoms ir išradimų patentams tūkst. gyventojų. Lietuvos skaičiai nepaisant didelio viešo finansavimo-kuklūs. Mokslinės publikacijos , 2003) Moksliniai išradimai (, 2000) Source: DG Research (2005), Thomson ISI (for Iceland, Norway and Russia) Note: data for Iceland, Norway and Russia from 2002 Source: OECD, author’s analysis Note: data by priority year and inventor’s country of residence
LLS “ kraitis” (6) R&D finsavimo šaltiniai (procentais nuo viso finansavimo)
LLS “ kraitis” (7) • Lietuvos žmogiškų išteklių kokybės situacija • Lietuvos žmogiškųjų išteklių kokybė ir kiekybė sąlygota demografinių procesų ( mažėjantis gimstamumas (2030 m.- Lietuvos gyventojų sumažės 9%), visuomenės senėjimas ( 2030 m. 27%-vyresni nei 60 metų), didelis žūstančių ne savo mirtimi skaičius(2010 per metus), vertybių sistemos pokyčiai ( nuolat auga nusikalsti linkęs asmenų skaičius ( apie 17 tūkst. per metus iš jų apie 6 tūkst. per metus patenka į kalėjimus ), yrantis šeimos institutas (kas antra šeima išsiskiria per metus), hedonistinės paradigmos paplitimas tarp jaunimo, didžiule emigracijos banga ( 1990-2005m. į užsienį išvyko 318 tūkst.; tai -22% nuo visų dirbančiųjų). Žmogiškų išteklių praradimas tampa nacionalinio saugumo ir ekonominę plėtrą ribojantis klausimas.
Išvados Lietuvos ekonomikos absorbcinis pajėgumas inovacijoms yra nedidelis dėl dabartinės šalies ekonomikos struktūros, palyginti žemo įmonių internacionalizavimosi laipsnio bei neefektyvaus finansinių, žmogiškųjų bei infrastruktūrinių išteklių paskirstymo valstybiniame lygyje Ūkio ministerija tampa pagrindiniu “ keitimosi proceso agentu ”ryžtingiems struktūriniams ir elgsenos pokyčiams Lietuvos ekonomikoje įvairiuose lygiuose, interesų grupėse įgyvendinti Ūkio ministerija turės sukurti stiprią valdymo struktūrą, besiremenčią į platų ir kompetentingą socialinių partnerių tinklą. ŪM turės imtis tvirto kitų valstybinių institucijų, įtrauktų į LLS tinklą, veiklos koordinavimo. LLS “ kraitis”
LLS parengiamasis etapas prasidės – 2005 12 Sukurti struktūrą ( tinklą) LLS įgyvendinimui, kurios pagrindu turės būti - ŪM, socialiniai partneriai ir kitos valstybines institucijos. Aprašyti šios struktūros informacines ir vadybines procedūras. ( 2005 12-2006 01) Inventorizuoti turimus išteklius mokslo-tiriamojoje infrastruktūroje, verslo konkurencingumo vertinime pagal atskiras ekonomines šakas, žmogiškųjų išteklių kokybės ir kiekio vertinime. Tai bus vidinė tinklo informacija. (LLS Internetinis portalas 2005 12-2006 03) LLS įgyvendinimo žingsniai
. LLS įgyvendinimo tinklas ( valstybinė dalis) Ministras Pirmininkas Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisija Ūkio ministras ŠMM Sekretorius, atsakingas už Lisabonos strategijos įgyvendinimą ŪM Sekretorius, atsakingas už Lisabonos strategijos įgyvendinimą SADM Sekretorius, atsakingas už Lisabonos strategijos įgyvendinimą FINMIN Sekretorius, atsakingas už Lisabonos strategijos įgyvendinimą ŠMM Lisabonos strategijos darbo grupė ŪM Lisabonos strategijos skyrius SADM Lisabonos strategijos darbo grupė Vyr. spec. Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai Vyr. spec. Verslo konkurencingumui Vyr. spec. Žmogiškiems ištekliams
- LLS įgyvendinimo tinklas (visuomeninė dalis) Žmogiškų išteklių NACIONALINĖ FOCUS grupė + mokslo, verslo, valstybinių institucijų atstovai Makro ekonominės politikos NACIONALINĖ FOCUS grupė + mokslo, verslo, valstybinių institucijų atstovai Mokslo ir Tyrimų infrastruktūros NACIONALINĖ FOCUS grupė + mokslo, verslo, valstybinių institucijų atstovai Verslo konkurencingumoNACIONALINĖ FOCUS grupė + mokslo, verslo, valstybinių institucijų atstovai SMEDA LEPA Inovacijų centras ( aptarnavimo funkcija. Išorinės informacijos lygis) LLS regioniniai atsparos centrai ( 6 MTP, verslo inkubatorių, VKC pagrindu-aptarnaujančios visuomeninės institucijos f., informacijos rinkimas ir idėjų bei galimybių skleidimas f. ( vidinės informacijos lygis) Vietiniai-regioniniai Verslo soc. partneriai Vietiniai-regioniniai Žmogiškų išteklių formavimo soc. partneriai Vietiniai-regioniniai Mokslo soc. partneriai
Veikla LLS parengiamajame etape: Surinkti informaciją apie tendencijas ES ekonominėse šakose bei įjungti Lietuvos įmones ir mokslo institucijas į tarptautinius vertės kūrimo tinklus per dalyvavimą tarptautinių klasterių, technologinių platformų veikloje. Tai bus išorinė tinklo informacija. ( 2006 01-06) Po aktyvių konsultacijų su Lietuvos verslo ir mokslo atstovais bei tarptautinių korporacijų bei tarptautinių vertės kūrimo tinklų atstovais suformuoti kelias Lietuvos proveržio kryptis ir atitinkamai koncentruoti administracinius, finansinius, infrastruktūrinius bei žmogiškuosius išteklius. ( 2006 01-09) Parengti veiklos planus “ senųjų” Lietuvos pramonės šakų konversijai į aukštesnės pridėtinės vertės šakas ( infrastruktūros komponentams, žmogiškiesiems ištekliams, inovaciniam palaikymui, investiciniam palaikymui ( vietiniam, užsienio, valstybiniam kapitalui), verslo internacionalizavimui ir t.t.) ( 2006 09 – 2007 04) LLS parengiamasis etapas baigsis – 2007 09 LLS įgyvendinimo žingsniai
LLS įgyvendinimo tinklas VALSTYBINĖ-POLITINĖ IŠTEKLIŲ PASKIRSTYMO DALIS Top-down Bottom up Informacija, sprendimai, vizijos-strategijos VISUOMENINĖ-ĮGYVENDINANČIOJI DALIS Sistemos aptarnavimo centras bus valstybinių agentūrų ir institucijų pagrindu. Šių agentūrų veiklos efektyvumui vertinti, turi būti sukurta aiškių kokybės vertinimo kriterijų sistemą bei aiški nuostata, kokią funkciją LLS bei kokią socialinę grupę aptarnauja kiekviena iš valstybinių institucijų.
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės,kuriose dalyvauja ar yra atsakinga Ūkio ministerija
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (1)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (2)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (3)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (4)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (5)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (6)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (7)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (1)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (2)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (3)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (4)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (5)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (6)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (7)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (8)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (9)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (10)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (11)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (12)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Žmogiškiesiems ištekliams