PIRMINĖ SUKCESIJA 1: KOP Ų APAUGIMAS

1. PIRMINĖ SUKCESIJA 1: KOPŲ APAUGIMAS

2. Mičigano ežero kopų apaugimas Originalsand – Smėlis; Sandwashedupby... – Bangų suneštas smėlis; Humusadded... – Augalų ir gyvūnų dėka atsiradęs humusas.

3. Dirvodara smėlio kopose Pionieriniai augalai dažnai gyvena simbiozėje su azotą fiksuojančiomis bakterijomis Jų gilios šaknys – biogenai ir vanduo paimama iš gilių sluoksnių Dalį medžiagų atneša vėjai iš kitur Augalinis detritas sukuria laisvas nišas pirmiesiems skaidytojams. Atsiranda humusas. Auga augalų įvairovė ir pirminė produkcija. Detritas ir humusas kaupiasi sparčiau, nei jie yra vartojami.

4. Dirvodara ant pamatinių uolienų mechaninis dūlėjimas: temperatūros kaitaliojimasis, uolienų mechaninis dildinimas cheminis dūlėjimas: uolienų fragmentus atakuoja deguonis, angliarūgštė (iškritusi kartu su lietumi), vanduo ir kiti gamtiniai chemikalai. Cheminio dūlėjimo metu atpalaiduojami magnio, kalio, kalcio, natrio, fosforo bei kitų elementų jonai. Augalai ir kerpės spartina ir mechaninį, ir cheminį dūlėjimą. Granito sudėtyje esantis lauko špatas, į kurio sudėtį įeina kalio, aliuminio ir silicio oksidai, reaguoja su angliarūgšte ir vandeniu, taip atsiranda molis, labai svarbus būsimo dirvožemio komponentas.

5. Dirvodara ant pamatinių uolienų. Dirva – tai humusas plius skaidytojai ir substratas Gali būti ir velėna. ,

6. Erozija Tai gravitacijos, lietaus lašų ir vėjo kinetinės energijos sukelta medžiagų (biogenų, detrito, inertinių dalelių) pernaša iš sausumos į jūras ir vandenyną. Gausūs upių nešmenys liudija apie erozijos mastus Erozija – tai “svieto” lygintojas fizikine prasme

7. PIRMINĖ SUKCESIJA : VULKANINĖS KILMĖS SALŲ APAUGIMAS

8. Pirminė bendrijų kaita visada prasideda nuo gamintojų. Vėliau, kai jie sukuria augalinį detritą, įsikuria ir skaidytojai. Pastarųjų dėka atsiranda dirva ir lokalus medžiagų ciklas, užtikrinantis nepertraukiamą gamintojų veiklą Savo ruožtu augalai ir skaidytojai leidžia įsikurti kitiems vartojams: augalėdžiams bei besimaitinantiems skaidytojais. Vėliau atsiranda ir tipiški plėšrūnai Taigi ekologinių piramidžių „statyba“ visada prasideda nuo pagrindo ir pasibaigia su viršūnės plėšrūnų bei jų parazitų atsiradimu.

9. Kai vulkaninės kilmės sala atsiranda arti žemyno/kitos salos – komplektacijoje dalyvauja tik imigracija. Trukmė – 100-300 metų Kai toli iki artimiausio žemyno/kitos salos – komplektacijoje dalyvauja ir imigracija, ir evoliucija insitu. Trukmė – iki kelių mln. m. Havajų salynas. Atstumas iki artimiausios sausumos - 4000 km. Amžius - nuo 1 iki kelių mln. m. 90% rūšių - endeminės. Miškai - iš Astraceae ir Campanulaceae Arti 1000 endeminių vaisinių muselių rūšių Evoliucija kartais greičiau komplektuoja bendrijas , nei sukcesija (imigracija)

10. Kai kurie Šv. Elenos salos medžiai, atsiradę in situ iš astrinių š. žolinių pirmtakų.

11. „Ramunių“ miškas Galapaguose. Vienintelis sumedėjęs augalas jame - Scalesiapedunculata(Asteraceaeš.)

12. GAMTINIŲ BENDRIJŲ ATSISTATYMAS PO PAŽEIDIMŲ (ANTRINĖ SUKCESIJA) Tai kirtaviečių, gaisraviečių ir apleistų laukų apaugimas. Pagrindinis skirtumas plg. su pirmine sukcesija nulemtas dirvožemio buvimo. Trukmė – 50-150 metų. Maksimali įvairovė – pradinėse stadijose Tačiau kai dirva yra nualinta (eroduota), antrinė sukcesija supanašėja su pirmine ir gali užtrukti kur kas ilgiau nei įprasta, nes dirvos formavimasis trunka šimtmečius, o kartais – ir tūkstantmečius Antrinės sukcesijos atveju lokalus ciklas atsistato iš karto po gamintojų įsikūrimo

13. Gaisrai yra laikomi stipriu pažeidimu, kuris pakenkia daugeliui gamtinių bendrijų, nustumdamas jas į pradines sukcesijos stadijas. Tačiau ten, kur jie yra tapę natūraliu veiksniu, nes yra sukeliami ne žmogaus, o gamtinių priežasčių, ir nuo neatmenamų laikų pasikartodavo palyginti dažnai, bendrijos sugebėjo prie jų prisitaikyti. Todėl su gaisrais tokiose bendrijose kovoti ne visada yra prasminga.

14. Po 1988 metų gaisro Jeloustono miško gaisravietėje vėl stiebiasi suktaspyglės pušies medeliai. Jiems pradžią davė iš apdegusių kankorėžių išbirusios sėklos.

15. Pačioje antrinės sukcesijos pradžioje pirmenybe paprastai naudojasi greitai plintantys ir greitai augantys žoliniai augalai. Vėliau didžiąją jų dalį išstumia lėčiau plintantys, lėčiau augantys, bet ūksmei atsparūs sumedėję augalai.

16. Šviesamėgių ir ūksminių augalų fotosintezės greičio priklausomybė nuo šviesos intensyvumo. Klaida: Vietoj “net photosynthesis...” turi būti “šviesos intensyvumas, liuksai”.

17. Gyvūnų vaidmuo sukcesijoje Gyvūnai įsiterpia tik radę laisvą nišą. Tačiau sukcesijoje jie atlieka ne tik pasyvų vaidmenį. Laikoma, kad jie pagreitina bendrijų kaitą platindami augalų sėklas – be jų pagalbos augalų plitimas būtų kur kas lėtesnis. Kitas jų poveikis sukcesijai – reguliacinis, kai jie, imigravę į besivystančią ar klimaksinę bendriją, inicijuoja vyraujančių rūšių kaitą. Ryškus tokio poveikio pavyzdys – vilkų reintrodukcija į Jeloustono nacionalinį parką.

18. 1914 m. JAV kongresas paskelbė vilkams karą, ir jau 1926 m. jų šiame regione neliko nė vieno. Greitai prisiveisė tauriųjų elnių, nuo jū labiausiai nukentėjo karklai bei jaunos drebulės ir tuopos. Po keliasdešimties metų karklai išnyko visai. Bebrai taip pat. Užtat suklestėjo kojotai, mitę antilopėmis ir smulkiais graužikais. Vilkai reintrodukuoti 1995 m.

19. KLIMAKSO KONCEPCIJA • A = R B = const P = 0 • Rūšinę sudėtį nulemia klimatas ir edafiniai (dirvos)veiksniai • Sukcesijos stadijas ir galutinę būseną prognozuoti galima, nors pasitvirtina tik grubios prognozės • Pvz., funkcinių karalijų atsiradimo, medžiagų ciklo ir ekologinių piramidžių formavimosi etapai gali būti numatyti lengvai

20. Dabar vyrauja poliklimakso samprata Ekosistemų vystymąsi bei galutinį rezultatą – klimaksą – įtakoja ne tik klimatas, bet ir dirva bei įvairaus pobūdžio atsitiktiniai veiksniai. Šiais laikais prie to dar prisideda ir trikdžiai, kuriuos sukelia žmogus. Pvz., klimato kaita. Todėl dabartinė ekologija buvo priversta atsisakyti anksčiau didelio pritarimo susilaukusios monoklimakso sampratos ir priimti poliklimakso idėją kaip labiau atitinkančią tikrovę. Antra vertus, pripažįstama, kad klimato ir dirvos veiksniai yra lemiantys, tad klimakso sampratos visiškai atsisakyti nederėtų.

21. Karšuvosgiria.Tai miškų masyvas Jurbarko, Šilutės ir Tauragėsrajonuose

22. Klimakso stadijos augalai Lietuvoje: Eglė, skroblas, guoba (skirpstas), klevas, uosis, ąžuolas, juodalksnis. Kaip nežinant šito galima pasakyti, ar miškas klimaksinis, ar ne?

23. Ekosisteminių rodiklių kaita sukcesijoje

24. Ekosisteminių rodiklių kaita sukcesijoje

25. kiti rodikliai

26. Numanomas ryšys tarp pagrindinių ekosisteminių rodiklių Suminės biomasės augimas iki maksimaliai įmanomos duotomis sąlygomis gali būti laikomas pagrindine tendencija sukcesijoje. Savo ruožtu jį lemia funkcionavimo efektyvumo (E) ir rūšių įvairovės (H) augimas bei sąnaudų gyvybingumo palaikymui (Rek./Bek.) mažėjimas.

27. Žmogaus ir gamtos strategijos skiriasi Žmogus paprastai nori išlaikyti bendriją tarpinėse vystymosi stadijose, nes jose produkcija didžiausia, tuo tarpu gamta didina biomasę, ne produkciją. Dėl šio neatitikimo „strategijose“ žemdirbys ir miškininkas yra priverstas be perstojo kovoti su imigrantais ir kolonistais (tuo trukdydamas pasiekti klimaksinę stadiją). Visa tai negali praeiti be pėdsakų: siekdamas pasukti gamtos istorijos ratą į kitą pusę, žmogus mažina ne tik klimaksui būdingą suminę bendrijos biomasę, bet ir medžiagų ciklų efektyvumą (skatina eroziją).

28. Bendrijų kaitos mechanizmai • Pirminė sukcesija: palengvinimo (facilitation) hipotezė • Antrinė sukcesija: slopinimo (inhibition) hipotezė

29. Palengvinimo ir slopinimo hipotezės

30. Santykiai tarp augalų Dirvožemio formavimasis pirminės sukcesijosmetu iš augalų reikalauja ir komplementacijos (rūšys viena kitą papildo), ir palengvinimo (rūšys keičia negyvą apsuptį nebūtinai sau naudinga linkme) Antrinėje sukcesijojevyrauja konkurenciniai santykiai tarp augalų rūšių Tačiau dar teisingiau būtų teigti, kad ir pirminės, ir antrinės sukcesijos metu yra stebimos visos trys santykių formos: komplementacija, konkurencija ir palengvinimas.