270 likes | 533 Views
Vidurinio ugdymo programos ypatumai. Individualizuotas mokymas. 2012 m.
E N D
Vidurinio ugdymo programos ypatumai Individualizuotas mokymas 2012 m.
Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, tvirtinamais švietimo ir mokslo ministro, ir kitais teisės aktais
Atnaujintas turinys padeda ugdyti moksleivių kompetencijas -įgūdžių, gebėjimų ir vertybių visumą; • Siekiama atverti kūrybiškumo galias, didinti mokymosi motyvaciją ir mokyti mokytis, kad kiekvienas besimokantis vaikas pajustų savo sėkmę.
Giliau individualizuoti ir diferencijuoti ugdymą, gerinti vidurinio ugdymo kokybę. • Sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui rinktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią, padidinti vidurinio ugdymo prieinamumą
Vidurinio ugdymo programą sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai. • Vidurinio ugdymo dalykų bendrųjų programų turinys pateikiamas skirtingo sudėtingumo pasirenkamaisiais dalykų kursais ir moduliais. • Įvairių mokymosi poreikių ir polinkių turintiems mokiniams sudaromos galimybės rinktis skirtingo sudėtingumo dalykų kursų programas, modulius.
Vidurinio ugdymo programos struktūra • Reglamentuojamas tik bendrojo lavinimo branduolys, kuris sudaro apie 60 proc. viso pamokų laiko. • 40 proc. pasirenkamojo mokymosi turinio mokinys renkasi laisvai
Branduolį sudaro: • Dorinio ugdymo dalykas (tikyba/etika) • Lietuvių kalba ir literatūra • Užsienio kalbos • Matematika • Vienas socialinio ugdymo dalykas (istorija, geografija) • Vienas gamtamokslinio ugdymo dalykas (biologija, fizika, chemija) arba integruotas gamtos mokslų kursas • Vienas meninio ugdymo (dailės, muzikos, teatro, šokio, grafinio dizaino, fotografijos ir t.t.) arba technologinio ugdymo dalykas • Kūno kultūra (bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka)
Bendrasis kursas • perteikia dalyko pagrindus, užtikrinančius bendrą kultūrinį mokinių išprusimą, taip pat patirtį ir gebėjimus, būtinus tenkinti praktines gyvenimo reikmes. Jis apima plačiai vartojamas dalyko sąvokas, pagrindinius dėsningumus, svarbiausias idėjas, jų kontekstą ir praktinį taikymą, veiklos kompetenciją, vertybines nuostatas.
Išplėstinis kursas • savo turiniu yra platesnis už to paties dalyko bendrąjį kursą, apima žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą, orientuotą į nuodugnesnes tam tikros srities studijas. Jis skirtas mokiniams savarankiško mokymosi gebėjimams ugdyti, mokymuisi operuoti dalyko žiniomis ir metodais sprendžiant praktinio ir teorinio pobūdžio užduotis.
Užsienio kalbų kursų programų, orientuotų į A1/A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius, reikalavimai atitinka Bendruosiuose Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenyse nustatytus kiekvieno kalbų mokėjimo lygioreikalavimus ir padeda įvertinti kalbos mokymosi pažangą, naudojantis lanksčia, atitinkamomis patirtimis paremta bendrąja kalbų mokėjimo lygių sistema. Ši sistema aprėpia skirtingus mokinių poreikius ir tikslus, kylančius mokantis kalbų.
Moduliai Lietuvių kalbos ir literatūros moduliai: • „Retorikos menas“ ; • „Samprotaujamojo teksto rašymas: teorija ir praktika“ • “Požiūrio taškas ir epinė distancija literatūroje” • “Kultūros kontekstas rašto darbuose” • “Lyrikos teorija ir poezijos tekstų analizė”
Anglų kalbos moduliai • Anglų k.,,Grammar Is Easy" (A2/B1) • Išlyginamasis modulis “Anglų kalbos gramatikos mokymasis bendraujant („English Grammar throuhg communication“) (B1/B2); • Anglų k. ,,Creative Writing"(B1/B2)
Matematikos moduliai • ,,Geometrijos taikymas realaus turinio uždaviniams spręsti“(A kursui) • “Matematiniai modeliai nestandartinėse situacijose” (A kursui) • Išlyginamasis matematikos modulis B kursui • „Lygtys ir nelygybės“ (B kursui)
Kiti moduliai • Informatikos modulis (A kursui) „Programavimo pradmenys“ • Fizikos modulis „Kompleksiniai uždaviniai ir jų praktinis aspektas“ • Fizikos modulis “Eksperimentinė metrologinė fizika” • Biologijos modulis „Eksperimentinė biologija“ • Biologijos modulis „Žmogaus vystymasis“
Kiti moduliai • Istorijos modulis ,,Žmogus ir politika“ • Istorijos modulis „Istorinių šaltinių analizė“ • Istorijos modulis “Politologijos įvadas” • Chemijos modulis „Kompleksinių chemijos uždavinių sprendimas“ • Chemijos modulis „Eksperimentinė chemija“
Projektai • Vokiečių kalbos tarptautinis egzaminas “Kalbų diplomas 2” • “Akademinė anglų kalba”; • Integruotas projektas “Lietuvybė kaip tautos gyvenimo alfa ir omega“; • Integruotas projektas „Asmenybių vaidmuo istorijos raidai“
Individualaus ugdymo plano struktūra • Mokiniai ugdomi pagal jų individualius ugdymo planus, kuriuos sudaro privalomieji bendrojo ugdymo dalykai ir mokinio pasirinktas ugdymo turinys. Mokinių individualūs planai skiriasi priklausomai nuo mokinio planuojamos tolesnio mokymosi, studijų ar veiklos krypties
individualus ugdymo planas sudaromas dvejiems mokslo metams; • mokinys III-IV gimnazijos klasėse privalo mokytis 8-13 mokomųjų dalykų; • nebaigus dalyko ugdymo programos, laikoma, kad to dalyko mokinys nesimokė.
mokomieji dalykai mokomi pagal bendrojo (B) ir išplėstinio (A) kurso programas;
Kursų, dalykų keitimo tvarka • Kito dalyko programą ar programos kursą mokinys gali rinktis, atsiskaitęs iš dalyko programos ar kurso, ar dalykų kursų skirtumų. • Moksleivis prieš mėnesį baigiantis pusmečiui, suderinęs su dalyko mokytoju ir informavęs klasės auklėtoją, rašo prašymą direktoriui. Apie kurso keitimą informuoja direktoriaus pavaduotoją ugdymui
Jei mokinys pereina iš išplėstinio į bendrąjį, įskaitos nelaiko, jei jį tenkina turėtas pažymys, • Jei mokinys keičia kursą iš bendrojo į išplėstinį, įskaitą privalo išlaikyti. • Jei nori pasirinkti dalyko, kurio nepasirinko, įturi išlaikyti įskaitą. • Brandos atestatas išduodamas, vadovaujantis mokinio individualaus ugdymo plano mokomųjų dalykų įvertinimais.
Rekomendacijos • Pasirinkti studijų kryptį • Išsiaiškinti priėmimo į studijų kryptį sąlygas • Pasirinkti išplėstinį kursą tų dalykų , kurių egzaminus laikysi • Geriau kryptingas mokymasis, negu platus dalykų spektras • Meno teorija ir raiška-pagal gebėjimus
Maksimalus mokinio savaitiniu pamoku skaičius –32, minimalus privalomas mokinio pamoku skaičius –28 savaitines pamokos. Mokinys per dvejus metus turi mokytis ne mažiau kaip 8 ir ne daugiau kaip 13 skirtingų dalykų. Pasirenkamieji dalyko moduliai nėra skaičiuojami kaip atskiri dalykai.
Mokinys bendruosius ir išplėstinius dalyko kursus renkasi savo nuožiūra, tačiau bendras savaitinių pamokų skaičius neturi viršyti mokinio maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus
Nauja • Baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius lietuvių kalbos ir vieno pasirenkamų dalykų egzaminus, įgyjamas vidurinis išsilavinimas.
PUPP 2012 m. • Matematika - gegužės 29 d. • Lietuvių kalba (raštu) –gegužės 23 d. • Lietuvių kalba (žodžiu) –balandžio 10, 11d.