Protų nutekėjimas iš Lietuvos ir kaip pad ėti j iem s sugr į žti

1. Protų nutekėjimas iš Lietuvos ir kaip padėti jiems sugrįžti Daumantas Matulis Biotechnologijos Institutas, Vilnius Johnson&Johnson, JAV

2. Ar tikrai problema egzistuoja? • Lietuvoje (o ypač Rusijoje) tebėra stipri nuomonė, kad “bėga nepatriotai ir mums jų nereikia”. • Neegzistuoja detali ir tiksli statistika, visi mes remiamės tik daliniais duomenimis. • Mano nuomone problema yra nemaža, daugelis išvažiavusiųjų niekada negrįš.

3. Išvykimo priežastys • Nedarbas, skurdas, buitis, finansai • Geresnių darbo ir mokymosi sąlygų siekimas • Laikinas išvykimas yra naudingas ir tą jau supranta dauguma mokymo institucijų, tačiau išvykusiųjų pritraukimas grįžti dar vyksta stichiškai

4. Negrįžimo priežastys • Atvirų konkursų nėra ar nesimato iš užsienio • Prastos darbo sąlygos • Maži atlyginimai, sudėtinga buitis • Sudėtingos procedūros: • Muitinėje, • Nuosavybės pirkime, statybose, • Mokesčių inspekcijoje – dabartiniai įstatymai emigraciją skatina – jei išbūsi išvykęs ilgiau nei 1,5 metų, tai mokėti skirtumo iki 33% pajamų mokesčio grįžus nereikės. • Hierarchinė mokslo administravimo sistema • Nepriklausomo profesoriaus statuso nebuvimas universitetuose

5. Dėl profesoriaus “tenure” (etato iki “gyvos galvos”) • Manau, kad “tenure” profesoriui yra būtina. Toks profesorius nebijo dėl savo kėdės ir gali vykdyti nepriklausomą nuo universiteto administracijos politiką. • Universitetai Lietuvoje kovoja prieš valdžią dėl savo “nepriklausomybės” (didele dalimi tai yra neatskaitomybė), tačiau savo profesūrai tokios nepriklausomybės nenori suteikti.

6. Nuomonė apie protų nutekėjimą • Problema ne Lietuvos ekonominiame skurde, bet egzistuojančioje sistemoje, pinigų paskirstyme, informacijos prieinamume, keistinose Sovietinėse tradicijose. • Kuo geresnės grįžimo sąlygos bus sudarytos, tuo daugiau išsilavinusių mokslininkų grįš ir labai praturtins Lietuvą.

7. Kuo galėtų prisidėti mokslininkai užsienyje • Pasiskelbti apie save Lietuvos Mokslininkų Sąjungoje internete, būti ekspertais mokslo fonde. • Pasistengti surasti su kuo iš Lietuvos mokslininkų bendradarbiauti, įvairiapusiškai jiems padėti (informacija, literatūra, reagentai). • Padėti vieni kitiems, apsikeisti informacija, žiniomis (ypač fondai, pinigai, darbo vietos Lietuvoje). • Šaunus interneto puslapis www.lithuanet.com turi informaciją apie daugelį mokslininkų JAV. Pasiskelbkite tame puslapyje, tai bus patogu mums visiems.

8. Kuo galėtų prisidėti mokslininkai ir valdininkai Lietuvoje • Aktyviau ieškoti lietuvių mokslininkų užsienyje, rodyti bendradarbiavimo iniciatyvą. • Labai geros iniciatyvos – fondo ekspertų, mokslininkų anketos internete. • Reikalinga vieta internete, kur būtų galima rasti informaciją apie visus renginius, mokslininkus užsienyje, atsidariusias darbo vietas universitetuose, įvairius Europos ir Lietuvos mokslo fondų konkursus, kur lietuviai mokslininkai užsienyje galėtų dalyvauti. Tokiu po truputį tampa “Mokslo Lietuva”.

9. Kuo pats prisidėjau? • Stengiausi palaikyti ryšį su VU ir institutu, kur dirbau, remti juos reagentais, literatūra, tačiau laikui bėgant ryšiai silpnėjo ir nebuvo aišku, kuo galėčiau padėti, • Dalyvavau Mokslo ir Kūrybos Simpoziume Čikagoje, kituose JAV LB mokslo renginiuose, • Galėjau prisidėti ir daugiau, bet trūko informacijos bei iniciatyvos iš Lietuvos ir mano pusių.

10. Finansavimas • Grįžimui iš JAV pasinaudokite Marie Curie programa (80 t eurų) laboratorijai Lietuvoje įsteigti, • Raskime galimybių padėti įkurti naujas laboratorijas (~0,5 mln Lt.), jos atsipirks, • Neskaidrus ir neefektyvus struktūrinių fondų skirstymas. Siūlyčiau, kad juos tiesiogiai skirstytų Europos Komisija.

11. Kas man “trukdė” grįžti į Lietuvą? • Puiki darbo vieta čia ir geros darbo sąlygos Johnson&Johnson kompanijoje. • Kai paklausiau Vilniaus universitete, ar galėčiau ten daryti tyrimus, buvo pasakyta, jog būtų pageidautina, kad gaučiau finansavimą “iš užsienio”, tačiau kai parašiau pasiūlymą JAV fondui, tai paaiškėjo, kad gali prašyti pinigų tik Lietuvoje įsikūrę aktyviai bedirbantys mokslininkai. • Informacijos trūkumas yra didelė problema. Situacija daugeliu požiūrių galbūt yra geresnė negu mes čia ją įsivaizduojame.

12. Padėka • Biotechnologijos Instituto vadovybei, kuri sudarė sąlygas man tapti laboratorijos vedėjumi. • V. Paberžytei, J. Kadziauskui, J. Rubikui kurie labai prisidėjo prie mano išsilavinimo. • Profesoriui Rex Lovrien, kuris atvyko į Lietuvą, buvo mano doktorantūros studijų vadovas, nuoširdus Lietuvos reikalų rėmėjas (jo dėka Minesotos universitetas paruošė 4 mokslų daktarus - lietuvius, rėmė daugiau nei 10 kitų lietuvių).

13. Siūlymai • Lietuvos mokslo finansavimo ir įdarbinimo sistemose būtinas konkursinis atvirumas. • Rasti 3 mln Lt ir kasmet įkurti 5-6 laboratorijas universitetuose ar institutuose.

14. Išvados • Situacija Lietuvoje tikrai nėra bloga ir ji gana sparčiai gerėja • Užsienyje gyvenantiems lietuviams labai svarbus yra prieinamumas prie informacijos apie mokslo reikalus Lietuvoje. • Tiek užsienio, tiek ir Lietuvos mokslininkams reikia aktyviau bendradarbiauti. • Esantys Lietuvos valdžioje nepamirškite ir apie esančius užsienyje, jie gali ir nori būti kuo naudingesni savo šaliai.