330 likes | 509 Views
,, ARUODAI“ informatikų požiūriu. Dr. Nerutė Kligienė, Evaldas Ožeraitis , Matematikos ir informatikos institutas, UNESCO katedra Informatika humanitarams. APIE KĄ KALBĖSIME. Bendroji skaitmeninimo schema. Skaitmeninimo iniciatyvos pasaulyje ir Lietuvoje.
E N D
,,ARUODAI“ informatikų požiūriu Dr. Nerutė Kligienė, Evaldas Ožeraitis, Matematikos ir informatikos institutas, UNESCO katedra Informatika humanitarams
APIE KĄ KALBĖSIME • Bendroji skaitmeninimo schema. • Skaitmeninimo iniciatyvos pasaulyje ir Lietuvoje. • Pradedant kurti ,,Aruodus“ būtina žinoti: • tikslinę auditoriją, • vartotojų prieigos galimybes. • Dvibūtinosskaitmeninės saugyklos veiklos kryptys: • objektų išsaugojimas skaitmeniniu pavidalu • saugyklos turinio parodymas. • Elektroninio sąvado struktūros bendrybės: • Objektų skyrimas: materialus / nematerialus • Informacinio vieneto naudojimas: • eksponuoti, • bendrajai paieškai. • Metaduomenų visuma. • Specialios duomenų bazės
Skaitmeninimo projekto veiklos ciklas PROJEKTAVIMAS
Įskaitmeninimo projektų pavyzdžiai Skaitmeninimo centras Čekijoje: • Čekijos Nacionalinė biblioteka Prahoje. • ,,Albertina“ Icome Praha (atsako už technologijas) Skaitmeninimo programoje: • Dokumentai susiję su svarbiaispasauliui įvykiais Čekijoje (husitai, jėzuitų veikla). • Reti dokumentai iš pasaulio kultūros paveldo nuo 1996m. http://digit.nkp.cz/ • Oriento rankraščiai, Persijos, Indijos rankraščių kolekcijos • DB daugiau kaip 1000 įskaitmenintų rankraščių www.manuscriptorium.com prenumeratoriams, vartotojams. Komentaras: didelės apimtys, orientacija į platesnę auditoriją
Įskaitmeninimo projektų pavyzdžiai ,,Digitization of Rare Library Materials: memoriiae, memorae mundi series bohemica“ 1999. • DOBM formatas metaduomenims, reikalavimai, pavyzdžiai. • Dirba nuo 1992 m., rėmė UNESCO programa World Memory Adolf Knoll: ...< Bibliotekininkų misija šiais laikais panaši į viduramžių rankraščių perrašinėtojų, skiriasi tik įrankiai ir terpė, misija ta pati...>
Apie skaitmeninimo iniciatyvas • UNESCO, IFLA ir ICA veikla – teikiami VADOVAI skaitmeninimo projektams rengti. • MINERVA –ES kultūros ministerijųtinklasmokslinio ir kultūros paveldo skaitmeninimo veiklai derinti. • Projekto GUTENBERG DIGITALtikslas – skaitmeninti ir išleisti Gutenbergo bibliją CD. • PADI – Preserving Access to Digital Information • – Australijos vyriausybės iniciatyva.
Virtualūs archyvai, bibliotekos • ECHO – European Cultural Heritage Online: kalbos, etnografijos, muziejų, mokslo ir meno istorijos archyvas: • remiasi atviro kodo ir atvirų archyvų iniciatyvomis • didžiulės apimtys, stiprūs technologiškai • Europos Komisijos projektas, bazė Lundo universitete (Švedijoje) ir Olandijoje. • EEBO – Early English Books Online-viena iš didžiausių virtualių bibliotekų, 125 000 vienetų: • gera katalogų struktūra, apima 1475 -1700 m. leidinius, • duomenims pateikti naudojama nauja glaudinimo technologija, • galinga duomenų bazė, komerciniai pagrindai.
SCRAN – Škotijos skaitmeninis archyvas: Scottish (Cultural Resources Access Network): maždaug milijonas tekstų apie istorinius paminklus ir artefaktus muziejuose, galerijose, archyvuose, daugiau negu 120000 su jais susijusių paveikslų, garso ir vaizdo įrašų galinga duomenų bazė, komerciniai pagrindai Virtualūs archyvai, bibliotekos
Naujovė – “Digital Dark Ages”? Tik pradedama rūpintis paveldo skaitmeninimu, o kaip objektai jau ,,gimę skaitmeniniai“ ? PASIGIRSTA IR PESIMIZMO GAIDŲ: “As we move into the electronic era of digital objects it is important to know that there are new barbarians at the gateand that we are moving into an era where much of what we know today, much ofwhat is coded and written electronically,will be lost forever. We are, to my mind, living in the midst of digital Dark Ages; consequently, much as monks of times past, it falls to librarians and archivists to hold to the tradition which reveres history and the published heritage of our times” -Terry Kuny, XIST/Consultant, National Libraryof Canada [1998]
Įskaitmeninimo veikla Lietuvoje • Vilnius universiteto mokslinės bibliotekos istorinė kolekcija, Internete ir kompaktiniame diske, 1998. • Martyno Mažvydo Katekizmui pristatyti internete nuo 1997 m. ir kompaktiniame diske 1998: http://pirmojiKnyga.mch.mii.lt/. • Kauno magistrato 1554-1565 m. aktų knyga, Ukmergės pilies teismo 1595-1685 m. aktų knyga – (tęsiami VU MB darbai– skaitmeninio pakaitalo, skirto naudoti vietoje, gamyba). Tai pirmoji iniciatyva Lietuvoje išsaugant paveldągeros kokybės skaitmeninėse kopijose.
Lietuvoskultūros paveldas skaitmeninėje erdvėje • Jovaiša E. Žvilgsnis į “Aukso amžių”: baltai pirmaisiais amžiais po Kristaus. – V.: Elektroninės leidybos namai 1998. • Lietuva iki Mindaugo – V.: Elektroninės leidybos namai, 1999 (komercinis produktas). • Gimtoji istorija – V.: Elektroninės leidybos namai, 2000. • Žemaitija. Skaitmeninė knyga. - V.: Žemaičių kultūros draugijos inf. Centras, 2000 (ne komercinis produktas). • Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus. –K.: Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejus, 2001.
Lietuvoskultūros paveldas skaitmeninėje erdvėje , UNESCO katedrojeInformatika humanitarams prie Matematikos ir informatikos instituto parengti šie kompaktiniai diskai: • Lietuvių tarmės. Kompiuterinis žodynas. I dalis, 1998. • Lietuvių kalbos įrašų skaitmeninis archyvas (dirbama LKI ir MII) • Lietuvos vienuolynai (internete ir CD), 2000. • Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriaus Pergamentų kolekcija, CD ir internete, 2001 • Kūryba ir tradicijos. Geometriniai lietuvių audinių raštai, 2002 • Lietuvos tautinės mažumos. Kultūros paveldas, 2001. Viskas buvo daugiau skirta informacijai parodyti ir skleisti.Tuo baigiamas pirmasis skaitmeninės erdvės kūrimo etapas. Antrasis - SKAITMENINIS IŠSAUGOJIMAS DB, TYRIMAI.
Seminaras Vilniuje, kovo 7-9 d. Multimedija. Dabartis ir perspektyvos Pavyzdžiai
Antrasis etapas. Tikslai ir perspektyvos • Plėtoti edukacinę ir mokslinę veiklą. • Pateikti skaitmenines kopijas moksliniams tyrimams (pasiekiamas bibliotekose, mokyklose, namuose). • Originalai - unikalios vertybės - apsaugoti nuo laiko ir aplinkos poveikio. • Dalyvauti tarptautiniuose projektuose, užtikrinti kultūros paveldo prieigą už Lietuvos ribų. Pirmasis toks bandymas –programoje Eureka LMA bibliotekos muzikinių rankraščių DB www.musicalia.lt.
Laukiama nauda iš ,, Aruodų “ • Optimizuoti informacijos paiešką (nauda vartotojui, tyrėjui). • Pagrįstai įvertinti atskirų institucijų atliekamus darbus ir lėšas (nauda administracijai). • Spartinti informacinės/žinių visuomenės kūrimą (mažinant skaitmeninę atskirtį). • Užsidirbti papildomų lėšų parduodant geros kokybės skaitmenines kopijas leidėjams, komercinėms firmoms (?).
Paieška: bendroji (visoje DB) ir specialioji. Specialioji – detali paieška kiekviename skyriuje pagal sisteminę klasifikaciją, raktažodžius ir kitus kriterijus. Bendroji – paieška pagal kriterijus ir skyrių duomenis: Raktažodžius, kombinuojamus iš kelių pasirinkčių (pvz.: pasaka/Žemaitija/velniai). Hierarchiškai sutvarkytus raktažodžius, pvz.: dainos/sutartinės + laikotarpis + vieta + asmenvardis. Laisva paieška tekstuose +laikotarpis + vieta + asmenvardis. Geografinė paieška iš žemėlapio. Paieškos “Aruoduose” vizija
Tikslinė auditorija: mokslininkai tyrėjai Lietuvoje ir užsienyje, mokytojai, moksleiviai?, skaitmeniniai turistai?, pateikimo lygis, užsienio kalbos?. Gana neaiškūs skaitmeninės saugyklos intelektinės nuosavybės juridiniai aspektai Saugumo ir ilgalaikiškumo užtikrinimas: Kopijų darymo strategija ir laikymas, Duomenų atnaujinimas, migracija. Vartotojų prieigos skirtingų galimybių ir jų būsenų keitimo numatymas. Svarstytinos problemos
Vartotojų būsenos: neregistruoti, registruoti, prenumeratoriai. Turiniui tvarkyti sistemos administratorius, atskirų sričių atsakingi tvarkytojai, turinio įvedėjai, tikrintojai turi savo (skirtingas) teises. Galimi įvairūs paieškos kriterijai, būtina protingai pasirinkti pagal: raktažodžius, laikotarpius, asmenvardžius, vietovardžius, žodžių paiešką tekstuose ir kt. – išsamiau buvo aptarta paieškos vizijoje. Paieškos rezultatų sąraše – informacinių vienetų (informacijos lustų), atitikusių užduotus kriterijus, pavadinimai. Ką matys ieškotojas, atvėręs pavadinimą? Iš vartotojo pozicijų
Klasifikacija: archeologija, pavieniai radiniai, ginkluotė Objekto/kūrinio tipas:ietigalis Pavadinimas: N vietovės x radinys Kūrėjas: nežinomas Matmenys: ilgis: 54 mm, plotis 19 mm, storis 8 mm Data: paleolitas Medžiaga: titnagas Aprašymas: Fizinis aprašas: ...labai gerai padarytas Radimvietė-kontekstas: Susiję tekstai, medijos: [aprašas pagal pavyzdį iš Getty Research Institute, USA, CA, 2001] Tipinio aprašo pavyzdys
Informacinis vienetas(IV) – duomenų bazės vieno pagrindinio įrašo informacijos visuma (su nuorodomis >> į tolesnę informaciją, metaduomenis) – turintis savo ID. IV informacija naudojama kompaktiškai eksponuoti, bendrajai paieškai. Visa kita informacija apie autorius, pateikėjus, personalijas, duomenų migraciją ir kt. – metaduomenyse. Informacinio vieneto nauda
Aprašomieji (padeda surasti informaciją): Raktažodžiai, Klasifikacijos, tezaurai, valdomi žodynai ir kt. Struktūriniai reikalingi struktūros parodymui Administracinius metaduomenis sudaro: Vartotojų teisės ir būklės duomenys, Techniniai fiksacijų laikmenose parametrai, Nuosavybės teisės dalykai, Duomenų migracija, datos. METADUOMENYS bus laikomi specialiose DB ir kataloguose. Metaduomenys
UNESCO, IFLA ir ICA veikla - VADOVAI skaitmeninimoprojektams rengti: http://www.ifla.org/,http://www.ica.org/, http://www.unesco.org/webworld/img_home/2000 MINERVA is a Cultural Ministries’ network to discuss, correlate and harmonize national programmes on digitization activities concerning the cultural and scientific heritage of Member States: (http://www.minervaeurope.org Gail M. Hodge. Best Practices for Digital Archiving. An Information Life Cycle Approach. Washington, DC D-Lib MagazineJanuary 2000, Volume 6 Number 1. Available: http://www.dlib.org/dlib/january00/01hodge.html Šaltiniai
GUTENBERG DIGITAL: http://www.gutenbergdigital.de. PADI – Preserving Access to Digital Information - Digitization: http://www.nla.gov.au/padi/. Early English Books Online:http://wwwlib.umi.com/eebo Škotijos skaitmeninis archyvas: http://www.scran.ac.uk/ Seminaras ,,Kultūros paveldo skaitmeninimas” (Digitizing Intangible Cultural Heritage)Vilniuje Lietuvos liaudies kultūros centre 2004 m. kovo 16-19 d.:www.ling.lu.se/projects/echo/contributors/events/vilnius_course.html(problemos ir kiti pavyzdžiai). Šaltiniai