4-oji BOLONIJOS PROCESO MINISTRŲ KONFERENCIJA BERGENE

1. 4-oji BOLONIJOS PROCESO MINISTRŲ KONFERENCIJA BERGENE Parengė JŪRATĖ DEVIŽIENĖ Mokslo ir studijų departamentas Švietimo ir mokslo ministerija 2005 m. birželio15 d.Vilnius

2. BOLONIJOS PROCESO KOORDINAVIMAS TARPTAUTINIAME LYGMENYJE: • Laikotarpiu tarp ministrų susitikimų ministrų pavedimu BP įgyvendina ir koordinuoja BFUG (Bologna Follow –Up Group), kurią sudaro tikrieji nariai -kiekvienos šalies atstovas(ai) ir konsultaciniai nariai: Europos Komisija, Europos Taryba, ESIB, EUA, EURASHE, UNESCO-CEPES. BFUG pirmininkauja ES pirmininkaujanti šalis, vice-pirmininkauja sekančią ministrų konferenciją rengianti šalis. (šiuo metu į konsultacinius narius ir partnerius kandidatuoja PES, UNICE ir EUROCADRES) • Laikotarpiu tarp BFUG susitikimų susitinka BFUG Taryba, kuri parengia BFUG susitikimus ir sprendžia BFUG jai pavestus klausimus. BFUG Sekretoriatas, kurį suformuoja sekančią švietimo ministrų konferenciją rengianti šalis, turi daugiau vykdomąją ir administruojamąją funkciją. • VISUS SPRENDIMUS PRIIMA MINISTRAI BENDRU SUSITARIMU

3. Bolonijos procesas nepateikia konkrečių sprendimų ir priemonių, kokiu keliu šalys turi įgyvendinti Bolonijos proceso nuostatas, tik indikuoja pagrindines veiklos sritis, iškelia tikslus ir numato uždavinius jiems pasiekti.

4. Andora Albanija Airija * Austrija* Belgija* Bosnija ir Hercegovina „buvusi Jugoslavijos Makedonijos Respublika“ Bulgarija Čekija* Danija* Estija* Graikija* Islandija Ispanija* Italija* Jungtinė Karalystė* Kipras* Kroatija Latvija* * - Europos Sąjungos šalys Lenkija* Prisijungė po Bergeno: Lichtenšteinas Armėnija Lietuva* Azerbaidžanas Liuksemburgas* Gruzija Malta* Moldova Nyderlandai* Ukraina Norvegija Portugalija* Prancūzija* Rumunija Rusija Serbija ir Juodkalnija Slovakija* Slovėnija* Suomija* Švedija* Šveicarija Turkija Vatikanas Vengrija* Vokietija* 2005 m. BOLONIJOS PROCESE DALYVAUJA ŠALYS:

5. Bolonijos proceso eiga glaudžiai siejasi su ES tikslais (Lisabonos strategija) ir tendencijomis aukštajame moksleaukštojo mokslo kokybės užtikrinimo srityjekvalifikacijų sistemos kūrimo srityjedoktorantūros srityjemobilumo srityje

6. MINISTRŲ SUSITIKIMUI BERGENE PARENGTABOLONIJOS PROCESO ĮGYVENDINIMO 3 PRIORITETINĖSE SRITYSE REZULTATŲ ATASKAITA (BOLOGNA PROCESS STOCKTAKING): • LAIPSNIŲ SISTEMOS KŪRIMAS • KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS • LAIPSNIŲ IR STUDIJŲ LAIKOTARPIŲ PRIPAŽINIMAS Ataskaita parengė BFUG sudaryta darbo grupė, ataskaita buvo rengiama remiantis šalių pateiktomis nacionalinėmis ataskaitomis, Euridyce apžvalga, konsultuojantis su EUA ir ESIB. Ataskaita indikavo sritis, į kurias reikia atkreipti dėmesį kiekvienai šaliai atskirai ir bendrai visam BP.

7. LAIPSNIŲ SISTEMOS KŪRIMAS LIETUVOJE • Ataskaita parodė, kad yra tam tikra dalis pirmojo ciklo studijų programų, kurias baigus nenumatyta tolesnė galimybė studentams patekti į 2 ciklą, t.y. mokytis aukštesnėje pakopoje Akivaizdus uždavinys Lietuvos aukštojo mokslo sistemai – - sudaryti kolegijų absolventams galimybestęsti studijas aukštesnėje pakopoje - pasirinkti optimaliausius ir efektyviausius šio uždavinio sprendimo būdus - nacionalinės kvalifikacijų sistemos kūrimas ir studijų programų atnaujinimas

8. LAIPSNIŲ SISTEMOS KŪRIMAS EAME Laipsnių sistemos kūrimą EAME užbaigs nacionalinių kvalifikacijų sistemų, susietų su Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sistema, sukūrimas Parengta ataskaita parodė, kad reikia didinti pirmojo ciklo absolventų įsidarbinamumą, šiam tikslui pasiekti pasitelkiant bendradarbiavimą su socialiniais ir verslo partneriais

9. LIETUVOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMOS TRŪKUMAI BOLONIJOS PROCESO POŽIŪRIU • SKVC valdymo principo ir struktūros trūkumai • Prie SKVC veikiančiose Tarybose (Studijų kokybės ekspertų taryboje ir Mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo ekspertų taryboje) nedalyvauja užsienio ekspertai • Reikia užtikrinti aktyvų studentų dalyvavimą visose vertinimo proceso grandyse (studentai nedalyvauja išorinį vertinimą atliekančiose ekspertų komisijose ir SKVC valdyme) BFUG ataskaita parodė, kad kokybės užtikrinimo procese reikia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir skatinti studentų dalyvavimą

10. EAME KOKYBĖS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS ENQA, vykdydama Berlyno Komunikate jai įtvirtintą ministrų įpareigojimą, kartu su EUA, ESIB, EURASHE, parengė dokumentą „EAME kokybės užtikrinimo standartai ir gairės“ (Standarts and Guidelines for Quality Assurance in the EHEA), kuriame: • nurodyti europinių standartų ir gairių kūrimo principai, tikslai ir uždaviniai bei pateikti patys vidinio ir išorinio vertinimo standartai bei standartai, taikomi išorinį vertinimą atliekančioms agentūroms, taip pat aprašytos gairės šių standartų įgyvendinimui; • pasiūlė vykdyti periodišką kokybės užtikrinimo agentūrų patikrinimą (kas 5 metai) ir sukurti Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Artimiausias metais bus siekiama, kad šalys pradėtų diegti kokybės užtikrinimo agentūrų kolegialų patikrinimą nacionaliniame lygmenyje EK siūlymas EST: Pasiūlymas dėl Tarybos ir EP rekomendacijos dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę

11. Europiniai standartai vidiniam kokybės užtikrinimui aukštojo mokslo institucijose: • Kokybės užtikrinimo politika ir nustatyta tvarka • Programų ir kvalifikacijų aprobavimo, monitoringo ir periodiško patikrinimo mechanizmai • Studentų vertinimas, atitinkantis nustatytus kriterijus, taikant nuoseklias ir vienodas taisykles ir procedūras • Dėstytojų kokybės užtikrinimo metodai ir procedūros, apimant išorinį vertinimą ir ataskaitas • Ištekliai studijoms vykdyti ir studentų parama, atitinkanti programos reikalavimus • Informacinės sistemos, užtikrinančios informacijos kaupimą, analizę ir tinkamą panaudojimą studijų programų valdymo ir kitais tikslais • Vieša nešališka ir objektyvi bei nuolat atnaujinama informacija apie siūlomas programas ir įgyjamas kvalifikacijas (laipsnius) kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu

12. LAIPSNIŲ IR STUDIJŲ LAIKOTARPIŲ PRIPAŽINIMAS LIETUVOJE • Nacionalinė kreditų sistema yra palyginama su ECTS, tačiau aukštosiose mokyklose ECTS naudojamasi tik mainų programose • Parengtos AMĮ pataisos dėl jungtinių studijų programų vykdymo ir jungtinių kvalifikacinių laipsnių teikimo

13. LAIPSNIŲ IR STUDIJŲ LAIKOTARPIŲ PRIPAŽINIMAS EAME • Bolonijos seminaras, įvykęs 2004 gruodžio 3-4 Rygoje parodė, kad pagrindinės pripažinimo ir įskaitymo problemos kyla instituciniame lygmeny • Rengiamas Lisabonos pripažinimo konvencijos papildymas dėl jungtinių laipsnių pripažinimo • Turės būti daugiau dėmesio skiriama ankstesnių studijų ar studijų laikotarpių pripažinimo ir įskaitymo tobulinimui, apimant ir neformalias studijas ir patirtį, tam, kad sudaryti platesnes galimybes asmenims įgyti reikalingą kvalifikaciją

14. PAGRINDINĖS BERGENO KOMUNIKATO NUOSTATOS : • Pabrėžta partnerystės su aukštojo mokslo institucijomis, dėstytojais ir studentais, taip pat verslo ir socialinių partnerių paramos procesui svarba. LAIPSNIŲ SISTEMA: • Ministrai pritarė parengtai bendrai EAME kvalifikacijų struktūrai, pagrįstai 3 ciklais, apibūdinamais bendrais deskriptoriais, aprašomais įgytomis kompetencijomis ir pasiektais rezultatais, bei nustatytu kreditų dydžiu 1 ir 2 cikle. Ministrai įsipareigojo iki 2007 m. pradėti kurti suderintas su šia bendra Europine struktūra nacionalines aukštojo mokslo kvalifikacijų struktūras. (doc. A Framework for Qualifications of The European Higher Education Area)

15. PAGRINDINĖS BERGENO KOMUNIKATO NUOSTATOS : • KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS: • Pabrėžta, kad, siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, daugumoje šalių reikia stiprinti studentų dalyvavimą bei tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. (Lietuvai taip pat ši problema buvo indikuota). Aukštojo mokslo institucijos paskatintos siekti didinti kokybę per vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus, kurie tiesiogiai sietųsi su išorinio kokybės užtikrinimo priemonėmis. • Ministrai pritarė ENQA parengtiems EAME kokybės užtikrinimo standartams ir gairėms. Jie įsipareigojo nacionaliniame lygmenyje užtikrinti kokybės užtikrinimo agentūrų veiklą, vadovaujantis bendrai priimtais standartais ir kriterijais. Taip jie pritarė pasiūlytam Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registro principui, grindžiamam nacionaline atsakomybe bei pavedė konkrečius jo įgyvendinimo, sudarymo ir kt. klausimus parengti ENQA kartu su EUA, EURASHE, ESIB. • (doc. Standarts and Guidelines for Quality Assurance in the European Higher Education Area)

16. PAGRINDINĖS BERGENO KOMUNIKATO NUOSTATOS : LAIPSNIŲ IR STUDIJŲ LAIKOTARPIŲ PRIPAŽINIMAS: • Kiekviena šalis savo nacionalinėje ataskaitoje kitai ministrų konferencijai turės pateikti veiksmų planą, kaip bus siekiama gerinti užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimą. • Ministrai pritarė Lisabonos Pripažinimo Konvencijos papildymui dėl jungtinių laipsnių (joint-degrees) pripažinimo. • Ministrai įsipareigojo skatinti aukštojo mokslo institucijas ieškoti būdų anksčiau įgyto išsilavinimo, įskaitant ir neformalų, pripažinimui kaip studijų programos dalies ar priėmimui į aukštojo mokslo instituciją.

17. PAGRINDINĖS BERGENO KOMUNIKATO NUOSTATOS : DOKTORANTŪRA • Doktorantūros lygio kvalifikacijos turi būti taip pat siejamos su EAME kvalifikacijų struktūra, apibūdinant jas tuo, kas yra pasiekiama ar įgyjama galutiniame rezultate, o ne ko ir kiek yra mokomasi. Doktorantūros trukmė įvardinta 3-4 metai, pabrėžiant poreikį sustruktūrintų doktorantūros programų bei skaidraus vadovavimo ir vertinimo būtinybę. • Doktorantas turi būti traktuojamas ne tik kaip studentas, bet ir kaip jaunas mokslo tyrėjas. • Doktorantų programos turi būti atitikti plačius darbo rinkos poreikius, iš kitos pusės reikia didinti doktorantų, kurie po gynimo toliau siekia karjeros moksle, skaičių (tai nėra traktuojama kaip doktorantų priėmimo skaičiaus didinimas, skaičiaus didinimas tik viena iš priemonių). • Nutarta 2007 m. ministrų konferencijai parengti pagrindinius doktorantūros programų principus, kurie neturėtų būti grindžiami perdėtu reglamentavimu.

18. PAGRINDINĖS BERGENO KOMUNIKATO NUOSTATOS : SOCIALINĖ DIMENSIJA  Svarbu sukurti tinkamas studijų sąlygas studentams, vienodą aukštojo mokslo prieinamumą ir pasiekiamumą visoms socialinėms grupėms, nepriklausomai nuo jų socialinės ar ekonominės padėties. MOBILUMAS Studentų ir dėstytojų mobilumas – vienas svarbiausių Bolonijos proceso tikslų. Bendrais veiksmais bus toliau siekiama subsidijų ir paskolų perkeliamumo, kad mobilumas taptų realybe. (ESIB pasiūlymas – sukurti Europos studentų mobilumo fondą) BENDRADARBIAVIMAS SU KITAIS PASAULIO REGIOMNAIS Bendradarbiavimo procesas turi vykti akademinių vertybių pagrindu. BFUG turės parengti bendrą išorinės dimensijos strategiją.

19. PAGRINDINĖS BERGENO KOMUNIKATO NUOSTATOS : PADĖTIES ĮVERTINIMAS 2007 m.: Taikant tinkamą metodologiją, toliau bus vykdoma situacijos analizė ir jos įvertinimas laipsnių sistemos, kokybės užtikrinimo ir pripažinimo srityse, ypač kaip vyksta: -         kokybės užtikrinimo standartų ir gairių įgyvendinimas, -         nacionalinių kvalifikacijų sistemų kūrimas, -         bendrų laipsnių teikimas ir pripažinimas, įskaitant ir doktorantūros lygį, -         lanksčių mokymosi aukštajame moksle galimybių sudarymas, įskaitant ir ankstesnio mokymosi pripažinimo procedūras. Taip pat bus siekiam surinkti ir ateinančiai ministrų konferencijai pateikti duomenis apie dėstytojų ir studentų mobilumą bei studentų socialinę ir ekonominę padėtį.

20. PAGRINDINĖS BERGENO KOMUNIKATO NUOSTATOS : EAME struktūrą, kurią siekiama sukurti iki 2010 m., sudarys 3 ciklai, kur kiekvieno lygio funkcija bus parengti studentą darbo rinkai, tolesniam kompetencijos kėlimui ir aktyviam pilietiškumui. Pagrindinės EAME charakteristikos 2010 m.bus: visaapimanti kvalifikacijų struktūra bendri Europiniai kokybės užtikrinimo standartai ir gairės laipsnių ir studijų laikotarpių pripažinimas. Privalo būti palaikomas ne mažesnis nei esamas aukštojo mokslo finansavimo lygis

21. Nuo to, ar irkaip Bolonijos Procesas bus suprantamas ir priimtinasinstitucijai ir akademinei bendruomenei, nuo jų aktyvaus indėlio ir pastangų priklauso proceso įgyvendinimo ir kartu pačios institucijos sėkmė

22. AČIŪ UŽ DĖMĖSĮ AČIŪ UŽ DĖMESĮ