170 likes | 375 Views
Žalvarnio būklė Lietuvoje. Liutauras Raudonikis VU Ekologijos institutas. Istoriniai paplitimo duomenys. Tačanovskis ir Tyzenhauzas nemini Lietuvos T. Ivanauskas, 1964: “nėra retas, tačiau niekur apsčiai nepasitaiko” V.Logminas, 1979: “nereta miškingose vietovėse”
E N D
Žalvarnio būklė Lietuvoje Liutauras Raudonikis VU Ekologijos institutas
Istoriniai paplitimo duomenys • Tačanovskis ir Tyzenhauzas nemini Lietuvos • T. Ivanauskas, 1964: “nėra retas, tačiau niekur apsčiai nepasitaiko” • V.Logminas, 1979: “nereta miškingose vietovėse” • E.Drobelis, 1991: “paplitęs netolygiai, gausesnis R ir P Lietuvoje. Pastebimai mažėja” • M.Kirstukas, 2006: “veisiasi kasmet, paplitęs plačiai” • L.Raudonikis, 2007: “sparčiai mažėja. Šiuo metu žinomos perėjimo vietos tik.......”
Gausos pokyčiai • Amžiaus pr. populiacija vertinta iki 10.000 p. • 1970s populiacija vertinama 1000-2000 p. • Stiprus mažėjimas 1980s (Norkūnas, 1995) • Tikėtina, kad populiacija pradėjo mažėti 1960s • 150-200 p. 1990s (EPPA, Norkūnas, 1995) • 150-250 p. 1996 (LOFK) • 250-350 p. 1999 (P.Kurlavičius, L.Raudonikis, 1999) • 100-150 p. 2001 (P.Kurlavičius, L.Raudonikis, 2001) • 20 p. 2004 (L.Raudonikis, 2004) • 30 p. 2006 (L.Raudonikis, 2007) • 11-16 PAST; 1? - už PAST (Valstybinio monitoringo duomenys, 2007) • ??? P. 2008 – 20-30 p (L.Raudonikio prognozė ) • ??? P. 2009 – <2008 (L.Raudonikio prognozė )
Pagrindinės nykimo priežastys • Tai sparčiausiai Lietuvoje nykstanti miško paukščių rūšis, kuriai gręsia išnykimas • Priežastys nėra aiškios: įvairūs autoriai išvardina l. įvairias • Visos jos realiai suprantamos, bet visos turi svarių kontrargumentų, kad jas paneigti • Matomai, kad stirpiai įtakoja keletas faktorių, kadangi labai skyriasi būklė atskirose šalies vietose
Pagrindinės grėsmės • Maitinimosi buveinių praradimas perimvietėse (žemių apleidimas, transformavimas, kt.) • Veisimosi buveinių pokyčiai (brandžių medynų nykimas, pasikeitimai kaime) • Naikinimas migracijos kelyje (?) • Nepalankios sąlygos žiemavietėse (?) • Nepalankios klimatinės sąlygos veisimosi metu (klimato kaita) • Plėšrūnai, nelegali medžioklė, žaliųjų meletų nykimas, inkilų stoka ir t.t.
Svarbios apsaugos priemonės • Brandžių medynų išsaugojimas veisimosi vietose • Inkilų kėlimas aplink išlikusias populiacijas ir perimvietėse po kelis (saugių, 5,5 cm landa) • Plėšrūnų skaičiaus reguliavimas • Jokių kirtimų vasarą!!!!!!! • Ekstensyvus žemės ūkis (be pesticidų) • Minimalus trikdymas (jokių ekskursijų ☺) • Iškamšų gaminimo kontrolė
Žinių spragos (Europiniu mastu) • Optimalios buveinės (veisimosi, maitinimosi) • Stebėjimų metodika, leidžianti įvertinti pokyčius • Tikra rūšies būklė • Agro-aplinkosauginės ir kt. apsaugos priemonės • Minimalus populiacijos gyvybingumas (viability) • Faktoriai žiemavietėse ir migracijų metu • Žiemavietės
Situacija kaimyninėse šalyse, 2009 • Estija (išsaugojo vienintelę porą) • Latvija (situacija panaši kaip ir praeitais metais Garkalnėje; kitur nėra gerų naujienų) • Lenkija (senose perimvietėse sugrįžo ir užėmė senuosius inkilus, tame tarpe su sumažintomis landomis) • Slovakija (dvi poros užėmė senuosius inkilus) • Baltarusija (nėra duomenų apie pokyčius, nes nerastas keliose vietose kur perėjo pernai)
LOD gali įgyvendinti • Inkilų kėlimas • Projektai, skirti apsaugai • Stebėsena, informavimas, jei akivaizdūs neigiami pokyčiai • Naujų perimviečių paieška • Akcijos prieš kirtimus žalvarnių veisimosi metu • ....................