Elona Berniūnienė 2012-04-15

1. Paprojektis NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS]Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Elona Berniūnienė 2012-04-15

2. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? 2013 metai Europoje buvo paskelbti aktyvaus pilietiškumo metais. Klausimas: kiek Lietuva yra pažengusi pilietinio ugdymo, gyventojų savimonės ir gebėjimo integruotis į demokratinių ir atvirų visuomenių ratą?

3. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? 2005 metais Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliktas Lietuvos pilietinės visuomenės tyrimas atskleidė esminę Lietuvos visuomenės ir valstybės problemą – visuomenę užvaldžiusį pilietinio bejėgiškumo „sindromą“.

4. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Tyrimo metodiką parengė dr. Mindaugas Degutis, dr. Ainė Ramonaitė ir dr. Rūta Žiliukaitė.

5. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Šio tyrimo pagrindu parašytoje knygoje „Neatrasta galia“ konstatuojama, jog Lietuvos visuomenė stokoja nusistatymo imtis atsakomybės už savo šalies likimą, sugebėjimo bendrai veikti ir tikėjimo savo galia. [1]. [1] R.Žiliukaitė, A. Ramonaitė, L.Nevinskaitė, V.Beresnevičiūtė, I. Vinogradnaitė. Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės visuomenės žemėplapis. Vilnius: Pilietinės visuomenės institutas, Versus Aureus. 2006.

6. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Visuomenės pilietinė galia – tai piliečių sugebėjimas veikti kartu bendros naudos labui. Pilietinė galia pasireiškia ne vien tada, kai žmonės susitelkia siekdami apsaugoti valstybę nuo išorės priešų ar autoritarizmo pavojaus, bet ir tada, kai susiorganizuoja susitvarkyti daugiabučio namo kiemą, išvalyti kaimynystėje esantį ežerą ar pasirūpinti vienišais miestelio seneliais.

7. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Pilietinė galia gali pasireikšti ir kolektyviniais reikalavimais valdžiai, ir veikla savo bendruomenėje. Taigi ši sąvoka apima ir gebėjimą daryti įtaką politinei valdžiai bei ją kontroliuoti, ir gebėjimą patiems - nepriklausomai nuo valdžios - spręsti bendras politines, ekonomines ir vietines problemas.

8. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Pilietinės galios indeksą sudaro keturi matmenys: • esamo pilietinio aktyvumo, • potencialaus pilietinio aktyvumo, • pilietinės įtakos suvokimo, • pilietinės veiklos rizikos vertinimo indeksai.

9. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Norint išmatuoti visuomenės pilietines galias, visų pirma reikia įvertinti visuomenės pilietinį aktyvumą: pažiūrėti, kaip dažnai Lietuvos žmonės imasi realios veiklos siekdami bendrųjų interesų.

10. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Pilietinis aktyvumas gali pasireikšti įvairiausiomis formomis: susirūpinus visuomenine problema galima parašyti laišką Seimo nariui, pasirašyti popierinę ar elektroninę peticiją, inicijuoti demonstraciją ar tiesiog paskambinti atsakingai institucijai, pranešti apie problemą ir pareikalauti ją spręsti.

11. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Viešą problemą galima išspręsti patiems, nesikreipiant į valdžią, bet suorganizuojant bendruomeninę talką arba paaukojant pinigų ją sprendžiančiai organizacijai. Į pilietinio aktyvumo indeksą yra įtrauktos ir politinio dalyvavimo formos (dalyvavimas partijose, demonstracijose), ir bendruomeninio veikimo ar socialinio solidarumo būdai (talkos, labdara).

12. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Į šį indeksą pateko ir tokios institucionalizuotos tradicinės dalyvavimo formos kaip dalyvavimas visuomeninėje organizacijoje ar judėjime, ir nauji, netradiciniai pilietinio aktyvumo būdai [1] - internetinės pilietinės akcijos, politiškai motyvuotas prekių boikotas. [1] Apie politikos moksluose populiarią perskyrą tarp tradicinių arba konvencinių ir nekonvencinių dalyvavimo formų Žr. Riekašius, R. Politinis dalyvavimas. Kn. A.Krupavičius ir A.Lukošaitis (sud.) Lietuvos politinė sistema. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2004, 213-242;

13. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Visuomenės pilietinę galią atspindi ne tik realus, bet ir potencialus aktyvumas – nusistatymas arba pasiryžimas veikti esant svarbiam reikalui. Potencialų pilietinį aktyvumas tyrime buvo matuotas prašant žmonių įsivaizduoti, kaip jie elgtųsi hipotetinėse situacijose, jei iškiltų rimta visos šalies politinė, ekonominė bei vietinė problema.

14. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Į potencialaus pilietinio aktyvumo indeksą buvo įtrauktas ir klausimas apie nusiteikimą dalyvauti Seimo rinkimuose, nes rinkimai atstovaujamoje demokratijoje yra svarbiausias būdas, kuriuo piliečiai gali paveikti valstybės valdymą.

15. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Trečiasis pilietinės galios matmuo – tai savo paties pilietinio veiksmingumo arba savo įtakos politiniams sprendimams vertinimas, kitaip tariant, pačių žmonių supratimas, kokią galią jie turi valstybėje. Šis rodiklis yra vienas svarbiausių demokratinės sistemos „sveikatos“ požymių.

16. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Kuo daugiau įtakos žmonės jaučiasi turį savo valstybėje, tuo demokratiškesnė yra politinė sistema ir tuo stipresnė pilietinė visuomenė. Savo ruožtu žmonių pilietinis veiksmingumas priklauso nuo dviejų dalykų.

17. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? • Pirma-nuo objektyvių galimybių veikti, kitaip tariant, nuo politinės ir socialinės aplinkos, kuri gali skatinti arba varžyti pilietinį aktyvumą. • Antra-nuo pačių žmonių pilietinės kompetencijos - jų žinių ir gebėjimo efektyviai veikti.

18. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? • Galiausiai ketvirtasis pilietinės galios matmuo – pilietinės veiklos rizikos vertinimas – matuoja ne žmogaus nusiteikimą ar gebėjimą veikti, bet socialinės aplinkos vertinimą. Šis rodiklis rodo, kaip saugiai žmonės jaučiasi savoje šalyje, ar jie jaučiasi laisvi pilietiškai veikti, ar jų veikla palaikoma bendrapiliečių.

19. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Pilietinės visuomenės institutas (PVI) kasmet atlieka Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimus.

20. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? 2012 m. toks tyrimas atliktas jau penktą kartą ir jo ypatumas - šalia visos Lietuvos visuomenės papildomai tirta Lietuvos moksleivių pilietinė galia (2008 m. ir 2009 m. panašiai detaliau žvelgta į mokytojų, 2010 m. – į jaunimo pilietinę galią).

21. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos visuomenės pilietinė galia per pastaruosius porą metų neaugo ir toliau išlieka pakankamai menka. Apskaičiuota 2012 m. pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 35 (iš 100 galimų). 2010 m. ši reikšmė buvo 35,5.

22. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Lietuvos moksleiviai pilietinės galios turi daugiau nei visi gyventojai (2012 m. moksleivių pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 47,6). Panašiai tiek pilietinės galios turi Lietuvos mokytojai (2009 m. tirta Lietuvos mokytojų pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 47,8).

23. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Lietuvos moksleiviai pilietinės galios turi daugiau nei visi gyventojai (2012 m. moksleivių pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 47,6). Panašiai tiek pilietinės galios turi Lietuvos mokytojai (2009 m. tirta Lietuvos mokytojų pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė – 47,8).

24. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Tyrimas rodo, kad visuomenė mato, jog per pastaruosius metus stiprėjo valdžios galios įtaka. Tuo metu savo galių stiprėjimo visuomenė nepastebi. Lietuvių politinė bendruomenė nesikuria, bet nyksta.

25. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Pakankamai didelis jaunimo ir mokytojų pilietinis potencialas teikia vilties, svarbu, kad jis nebūtų išbarstytas. Tyrimo rezultatai sako, kad būtina imtis valingų veiksmų švietime ir viešojoje erdvėje, kitaip ši būklė negerės.

26. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Kaip ir ankstesniais metais, aktyviausiai Lietuvos gyventojai dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose bei aukoja labdarai – šiomis veiklomis per paskutiniuosius metus teigia užsiėmęs kas antras respondentas. Aktyviau dalyvaujama ir vietos bendruomenių veikloje – į ją įsitraukia 4 iš 10 apklaustųjų.

27. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Didesniu pilietiniu aktyvumu 2012 m. išsiskyrė patys jauniausieji – moksleiviai ir studentai. Visose vardintose veiklose be išimčių moksleiviai dalyvauja kur kas aktyviau. Patys didžiausi skirtumai – daug aktyvesnis įsitraukimas į aplinkos tvarkymo veiklas bei vietos bendruomenės veiklą.

28. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Ženkliai daugiau moksleivių dalyvauja ir visuomeninių organizacijų, judėjimų veikloje ar neatlygintinai – visuomeninėse ar pilietinėse kampanijose, taip pat daugiau jų dalyvavo religinės bendruomenės vykdomoje socialinėje veikloje, pilietinę poziciją aktyviau reiškė interneto erdvėje.

29. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Visai šaliai iškilus rimtai politinei, ekonominei ar kokia nors vietinės reikšmės problemai, moksleiviai yra ta visuomenė grupė, kuri yra labiausiai nusiteikusi imtis konkrečių veiksmų.

30. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Tarp moksleivių ne tik kiek mažiau nusiteikusiųjų likti nuošalyje ar neapsisprendusiųjų kaip elgtis – tarp jų žymiai didesnė dalis nei visoje visuomenėje yra tų, kurie patys imtųsi organizuoti veiksmus problemoms spręsti.

31. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Nusiteikimo skirtumas imtis veiklos tarp moksleivių ir visos visuomenės atitinkamai siekia 30 proc. vietinės, 21 proc. ekonominės ir 9 proc. politinės problemos atveju.

32. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Moksleivių pilietinio aktyvumo potencialas labai stipriai susijęs su tuo, kiek tikri jie yra dėl savo artimiausios socialinės aplinkos – tėvų, mokytojų, bendraklasių ir kitų moksleivių, žmonių už mokyklos ribų palaikymo.

33. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Galima pastebėti, jog iš šių keturių veiksnių potencialus moksleivių pilietinis aktyvumas susijęs su įsitikinimu, jog veiklas palaikys žmonės už mokyklos ribų: kuo labiau tuo tikima, tuo didesnis ir potencialus pilietinis aktyvumas.

34. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Daug galios priskiriama ir savivaldos institucijoms, verslininkams, žiniasklaidai (7 balai iš 10), šiek tiek – visuomeninėms organizacijoms, bendruomenėms (5 balai iš 10). Tuo tarpu mažiausiai įtakos sprendimų priėmimui, Lietuvos gyventojų nuomone, turi jie patys asmeniškai ir paprasti žmonės apskritai (3 balai iš 10).

35. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Palyginus su visos visuomenės pateiktais vertinimais, matyti, jog moksleiviai daug pozityviau nei visa visuomenė vertina savo pačių, paprastų žmonių, bei visuomeninių organizacijų ir bendruomenių turimą įtaką priimant visai visuomenei ar atskiroms jos grupėms svarbius sprendimus (vertina atitinkamai 4, 4 ir 6 balais iš 10).

36. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Kartu moksleiviai šiek tiek mažiau nei visa visuomenė vertina Seimo narių ir valdininkų, verslininkų, Prezidento, savivaldybių tarybų bei žiniasklaidos atstovų turimą įtaką sprendimų priėmimui.

37. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Bendras domėjimosi viešaisiais reikalais indeksas (sudarytas iš domėjimosi politinėmis, verslo ir ekonomikos, kultūros, sporto ir gyvenamosios vietovės naujienomis) 2012 metais skalėje nuo 0 iki 100 įgyja vidutinę reikšmę 41,0 ir per paskutiniuosius metus išlieka statistiškai reikšmingai nepakitęs.

38. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Taigi galima teigti, jog Lietuvos gyventojai ir toliau gana vidutiniškai domisi viešaisiais reikalais.

39. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Tuo tarpu moksleiviai įvairių sričių naujienomis domisi mažiau, tačiau intensyviau. Kalbant apie politines naujienas, tarp moksleivių daugiausia yra politika beveik nesidominčių (55 proc.). Politika, anot moksleivių, yra mažiausiai tinkama tema pokalbiui su draugais.

40. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Labiau ir greičiau šia sritimi domisi tik 3 iš 10. Apie politiką moksleiviai tiek su tėvais, tiek su draugais ar mokytojais išvis nesišneka arba šnekasi retai (kasdien, beveik kasdien šia tema su įvairiomis grupėmis šnekasi tik 3-7 proc. apklaustų moksleivių, niekada – 14-24 proc.). Šaltinis: http://www.civitas.lt/lt/?pid=74&id=78

41. Lietuvos ir ES valstybių narių gyventojų savanoriavimas, 2011, procentai Šaltinis: SPECIAL EUROBAROMETER 378 "Active ageing”, 2012, p. 88 [QB25].

42. Kokios kliūtys sulaiko žmones nuo dalyvavimo savanoriškoje veikloje? Šaltinis: SPECIAL EUROBAROMETER 378 "Active ageing”, 2012, p. 93 [QB27].

43. Darbas grupėse

44. Pirma situacija Gražų pavasario šeštadienio rytą išėjote pasivaikščioti po parkelį, kuris yra Jūsų mikrorajone. Vaikščiodami matote, kad atvažiuoja šiukšlių išvežimo mašina. Vairuotojas su darbininku stumia konteinerius prie mašinos, o kai jie yra pakeliami keltuvo-vėjas šiukšles išpučia iš konteinerio ir jos išnešiojamos po visą parką. Vieno konteinerio turinio dalis iškrenta ant žemės, dirbantieji šiek tiek aprenka, bet didžioji dalis šiukšlių lieka ant žemės ir jas toliau nešioja vėjas po visą mikrorajoną.

45. Antra situacija Balsavimo dieną einate į rinkimų apylinkę atiduoti savo balsą. Esate priėmęs sprendimą, už kurį kandidatą balsuosite. Jus susistabdo du vyriškiai ir siūlo 100 litų, kad balsuotumėte už jų siūlomą kandidatą (tai nėra tas kandidatas, už kurį jūs ketinote balsuoti).

46. Trečia situacija Balsavimo dieną einate į rinkimų apylinkę atiduoti savo balsą. Esate priėmęs sprendimą, už kurį kandidatą balsuosite. Jus susistabdo du vyriškiai ir siūlo 100 litų, kad balsuotumėte už jų siūlomą kandidatą (tai yra tas pats kandidatas, už kurį jūs ketinote balsuoti).

47. Ketvirta situacija Miesto, kuriame Jūs gyvenate, savivaldybės Taryba priėmė sprendimą, kad Jūsų mieste prašyti išmaldos ir duoti išmaldą yra draudžiama (bauda už išmaldos prašymą ir davimą-nuo 300 iki 500 Lt.). Jauna moteris su dviem vaikais (vienas dviejų metų, kitas-trijų mėnesių kūdikis ant rankų) paskambina į Jūsų namų duris ir prašo keturių litų, kad galėtų nusipirkti kruopų vakarienei.

48. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu?

49. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Pilietinis aktyvumas priklauso ne tik nuo to, ar sukuriamos palankios sąlygos jam pasireikšti, bet ir nuo žmogaus vidinių savybių.

50. Ką reiškia būti pilietiškai aktyviu? Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas (Inga Truskauskaitė-Kunevičienė; Goda Kaniušonytė: “Pilietinė galia ir asmenybės bruožai”; MRU, 2013) atskleidė, kad pilietiškai elgtis yra linkę tie žmonės kurie: