650 likes | 852 Views
Veiklos įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai 2012-02-08. Iš NMVA tikslų, uždavinių, funkcijų. skatinti mokyklas tobulinti veiklos kokybę; teikti metodinę pagalbą mokyklų bendruomenėms veiklos kokybės įsivertinimo klausimais;
E N D
Veiklos įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai2012-02-08
Iš NMVA tikslų, uždavinių, funkcijų • skatinti mokyklas tobulinti veiklos kokybę; • teikti metodinę pagalbą mokyklų bendruomenėms veiklos kokybės įsivertinimo klausimais; • pagal kompetenciją teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą švietimo įstaigoms, mokytojams ir visų lygmenų švietimo vadybininkams; • kaupia, analizuoja, interpretuoja statistinius duomenis, švietimo tyrimų rezultatus ir kitą informaciją apie švietimo būklę;
1. Mokyklos kultūra 2. Ugdymas ir mokymasis 3. Pasiekimai 4. Pagalba mokiniui 5. Mokyklos strateginis valdymas 2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas (5) 3.1. Pažanga (2) 4.1. Rūpinimasis Mokiniais (2) 5.1. Mokyklos strategija (4) 1.1. Etosas (6) 4.2.Pedagoginė, psichologinė ir soc. pagalba (3) 2.2. Pamokos organizavimas (3) 5.2.Mokyklos įsivertinimas (2) 1.2. Pažangos Siekiai (3) 3.2. Mokymosi pasiekimai (3) 2.3. Mokymo kokybė (5) 5.3. Vadovavimo stilius (2) 4.3. Spec. mokymosi poreikių tenkinimas (2) 1.3. Tvarka (2) 5.4. Personalo valdymas (3) 2.4. Mokymosi kokybė (3) 1.4. Mokyklos ryšiai (3) 4.4. Pagalba planuojant karjerą (3) 5.5. Materialinių išteklių valdymas (3) 2.5. M. ir m. diferenciavimas (2) 4.5. Tėvų pedagoginis švietimas (2) 2.6. Vertinimas ugdant (3)
ŠĮ 37 straipsnis. Švietimo kokybė 4.Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas. 5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklosįsivertinimo sritis, atlikimo metodikąpasirenkamokyklos taryba. Ji analizuojaįsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo.
Kodėl NMVA svarbūs mokyklų veiklos įsivertinimo rezultatai? • Mokyklos steigėjui, nacionalinio lygmens švietimo institucijoms įsivertinimo informacija padėtų geriau pažinti bendrojo lavinimo plėtotės tendencijas savivaldybėse, šalyje irnumatyti tolesnius veiksmus, leidžiančius paremti mokyklas, skleisti gerąją patirtį. • Mokyklos galėtųgauti tinkamą paramą veiklos tobulinimo priemonėms įgyvendinti,galėtų lyginti savo mokyklos veiklos aspektus su panašaus konteksto mokyklų veiklos aspektais. • Mokyklos ryšių su visuomene plėtojimo veiksnys, padedantis esamiems ir potencialiems klientamstiksliau ir patikimiau sužinotiapieteikiamų švietimopaslaugų privalumus ir tobulintinus aspektus. Iš „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijų” 2009-03-30 Nr. ISAK-607
DUOMENYS INFORMACIJA ŽINIOS ALTERNATYVOS SPRENDIMAI
2004 - 2011 m. • Kodėlklausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Koklausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ką sužinojome iš gautų rezultatų? • Kokia metodinė pagalba teikiama veiklos kokybės įsivertinimo klausimais?
Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? Priimant mokyklų atsakymus kaip nekvestionuojamus, galima numatyti, kokios pagalbos mokykloms reikėtų labiausiai. Svarbu buvo išsiaiškinti, • ką mokyklos laiko stipriausiomis veiklos sritimis, • ką mokyklos laiko silpniausiomis veiklos sritimis, • kokius veiklos aspektus mokyklos pasirengusios tobulinti.
Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ką sužinojome iš gautų rezultatų? • Kokią naudą davė įsivertinimo rezultatų analizė?
Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus? • Ką sužinojome iš gautų rezultatų? • Kokią naudą davė įsivertinimo rezultatų analizė?
2004-2005 m. m. rezultatai (N- 1214) • Prioritetineveiklos sritimi mokyklos laikė „Mokymąsi ir ugdymą” - jis dažniausiai minimas prie privalumų, trūkumų ir pasirinkimo tobulinti. • Mokinių pasiekimų rodikliams buvo skirta per mažai dėmesio; mokyklos beveik nestebėjo mokinių daromos pažangos. • Kaip svarbiausią problemą mokyklos įvardijo mokinių nenorą ir nemokėjimą mokytis, nesiedamos to su mokytojų darbu. • Mokyklos dažniausiai rinkosi trūkumų šalinimo strategiją, nesuvokdamos, kad veiklą galima gerinti remiantis stiprybėmis. Analizė pateikta 2006 m. trumpraštyje “Pirmieji mokyklų vidaus audito rezultatai: ką tobulinti?” Duomenis analizavo dr. Vaiva Vaicekauskienė ir Jolanta Navickaitė
2006-2007 m. m. rezultatai • Tobulinti pasirinkta veikla dažniausiai sutampa su mokyklų nurodytais veiklos trūkumais: • mokinių mokymosi motyvacija ir mokinių atsakomybe, savarankiškumu, aktyvumu mokantis • Tėvų ir globėjų įtraukimas į mokyklos veiklą. • Mokyklos nemato ryšio tarp rodiklių, visa veikla mokykloje yra susijusi – tobulinant vieną stipriąją veiklą sumažėtų ir kitos veiklos spragų. J. Navickaitė „Ar įmanoma valdyti duomenų srautus mokykloje?” (“Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos”, 2008)
Strateginio planavimo ciklas mokyklose 2009 m. . . . . . . . .
2008-2009 m. m. įsivertinimo rezultatai • Įsivertinimo duomenys daugiau naudojami metinei programai rengti nei strateginiam planui. • Rečiau pasinaudojama įsivertinimo rezultatais darant SSGG analizę. • Dar rečiau – gerinant mokinių pasiekimus ir pažangą. • Iš dalies naudoja kasdienei veiklai planuoti ir gerinti. • Mokykla įsivertindama veiklą ne visuomet paiso vadybos ciklo: planavimo ir įsivertinimo procesai nesusiję
Mokyklos veikos tobulinimo ciklas planavimas vertinimas įgyvendinimas planavimas vertinimas įgyvendinimas planavimas vertinimas įgyvendinimas
2009-2010 m. m. įsivertinimo rezultatai (N- 1100) Tobulinti pasirinko: mokinių mokymosi motyvaciją (2.4.1.), mokinių mokėjimą mokytis (2.4.2.), tėvų pagalbą mokantis (4.5.1.), tėvų švietimą (4.5.2.). „Mokyklų savęs vertinimo rezultatai”, J. Navickaitė, D. Navickaitė, „Švietimo naujienos” 2010, Nr. 11 (300)
Iš kur žinote, kad pasirinktuosius rodiklius patobulinote? (N- 1100) Tik nedidelė dalis mokyklų užbaigia įsivertinimo ciklą – patobulina veiklą ir pamatuoja sėkmę TIK įsivertino Pasikalbėjo apie sėkmę, tikėtina, konstruktyviai
Mokyklų veiklos kokybės tobulinimo aspektai remiantis 2010-2011 m.m. įsivertinimo duomenimis
Grįžtamasis ryšys pagal mokyklų tipus Anketas atsiuntė 87,5%visų Lietuvos mokyklų
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas 2010-2011m. m. mokyklos dažniausiai rinkosi tobulinti (N=1156)
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas Tobulintini mokyklų veiklos aspektai
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu:2007-2008 m.m.
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu:2007-2008; 2009-2010 m.m.
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu:2007-2008; 2009-2010; 2010-2011 m.m.
Tobulinamos veiklos lyginamuojuaspektu: mokyklos lokalizacija
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija
Tikslinė imtis 352 mokyklos (30,4%)
Duomenų analizės metodai • Turinio analizė • Aprašomoji statistika (dažniai, procentinė išraiška) • Dažnių lentelės, χ2 suderinamumo kriterijus
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas Pokyčiai mokykloje
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas Pokyčiai mokykloje: kas iš to?
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu:2007-2008; 2009-2010; 2010-2011 m.m.
Kaip sekėsi tobulinti mokymosi kokybę (2.4.)? 2.4.1. Mokymosi motyvaciją tobulinti pasirinko 247 mokyklos (21,3 %) 2.4.2. Mokėjimą mokytis tobulinti pasirinko 241 mokyklos (20,8 %) 2.4.3. Mokymąsi bendradarbiaujant tobulinti pasirinko 117 mokyklos (10,2)
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu:2007-2008; 2009-2010; 2010-2011 m.m.
Kaip sekėsi tobulinti tėvų pedagoginį švietimą (4.5.)? 4.5.1. Tėvų pagalbą mokantis tobulinti pasirinko 165 mokyklos (14,3 %) 4.5.2. Tėvų švietimo politiką tobulinti pasirinko 144 mokyklos (12,5 %)
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas Tėvų švietimas ir jo poveikis