2 seminaras Moky tojo veiklos planavimas. Ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas.

1. Ugdymo turinio informacinių komunikacinių technologijų (IKT) pagrindu kūrimas ir diegimas, remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5 - 6 klasės mokiniams pavyzdžiu 2 seminaras Mokytojo veiklos planavimas. Ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas. 2006 12 06-08

2. TRYS ŠVIETIMO REFORMOS DIMENSIJOS Mokytis giliau Ar žinios yra pakankamai gilios? Ar mokiniai mokomi svarbių, o ne paviršutiniškų dalykų? Mokytis ilgiau Ar mokomasi pakankamai ilgai? Ar žinios išlieka ilgą laikotarpį? Mokytis plačiau Ar žinios yra pakankamai plačios? Ar mokiniai gali būti mokomi keliose mokyklose?

3. Ugdymo turinio proceso tikslas pritaikyti ugdymo turinį, kad kiekvienas mokinys mokymuisi, prasmingam,aktyviam gyvenimui besikeičiančioje visuomenėje.

4. Iš Lietuvos pedagogo profesijos aprašoKOMPETENCIJŲ GRUPĖS • KOGNITYVINĖS KOMPETENCIJOS • FUNKCINĖS KOMPETENCIJOS • ASMENINĖS KOMPETENCIJOS • ETINĖS KOMPETENCIJOS

5. Iš Lietuvos pedagogo profesijos aprašo FUNKCINĖS KOMPETENCIJOS • Informacinių technologijų naudojimo kompetencija. • Organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo kompetencija. • Ugdymo/si aplinkų kūrimo kompetencija. • Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo kompetencija. • Mokymo/mokymosi proceso valdymo kompetencija. • Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo kompetencija.

6. REFLEKTYVIOJO MOKYMO PAKOPOS

7. Ugdymo turinys - Visuma – • programų ir išsilavinimo standartų • egzaminų programų • vadovėlių ir kitų mokymo priemonių • ugdymo procese taikomų mokymo, mokymosi bei vertinimo strategijų ir metodų • mokinių pasiektų rezultatų: žinių, gebėjimų, nuostatų

8. Ugdymo turinio proceso partneriai

9. Valstybė – Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai Bendrieji ugdymo planai Egzaminų programos Vadovėliai Mokykla – kelia savo tikslus, organizuoja procesą, kuria aplinką Mokytojas – kuria, konkretina, adaptuoja, integruoja, diferencijuoja Moksleivis- ? Moksleivio tėvai- ? Bendruomenė- ? Kas sprendžia ko ir kaip mokyti/mokytis?

10. Pagrindiniai ugdymo turinio konkretinimo žingsniai mokykloje • Mokyklos siekiai ir numatomi rezultatai • Ugdymo turinio atranka, pritaikymas, integravimas, diferencijavimas, individualizavimas • Mokymosi aplinkos kūrimas ir pritaikymas: • Mokyklos kultūra • Mokymo(si) priemonės • Mokyklos erdvės

11. UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS • Situacijos įvertinimas – • moksleivių poreikiai, jau turimos žinios ir gebėjimai, pasirengimas mokytis, motyvacija; • turimos mokomosios priemonės, laikas, patalpos ir kt. ištekliai. • Mokymo(-si) tikslų ir uždavinių formulavimas. • Ugdymo turinio atranka ir adaptacija, numatant galimybes keisti, papildyti ar sumažinti. • Mokymo(-si) būdų ir metodų parinkimas. • Moksleivių pažangos ir pasiekimų bei mokytojo darbo vertinimo būdų bei kriterijų numatymas. • Moksleivių įtraukimas į ugdymo turinio planavimą ir mokymo(si) rezultatų vertinimą.

12. Planavimas • Yra linijinis planavimas (ugdymo tikslas, turinys, pedagogas, metodai, priemonės, mokinys) • Šiuolaikiškas ciklinis planavimas, jungiantis tikslų kėlimo ir vertinimo etapus.

13. Ciklinis planavimas Vertinimas Padėties analizė Tikslų ir uždavinių formulavimas Metodų parinkimas, veiklos organizavimas Ugdymo turinio parinkimas

14. Bendrosios kompetencijos, dalyko standartai ir pamokos planavimas Bendrosios kompetencijos (mokėjimo mokytis, kultūrinio sąmoningumo, komunikavimo ir kt.) Dalyko išsilavinimo standartai koncentrais Pamokos planas (uždaviniai, tema, veiklos, kt.)

15. Mes dėstydavome DALYKĄ, Dabar mes dėstome MOKINIAMS

16. Metų planas • Koks planavimo metams tikslas? Bendri programos metmenys: seka ir tolygus paskirstymas Numatoma reikalinga mokymo(si) medžiaga, priemonės. • Kuo remtis planuojant metams? Bendra informacija apie moksleivius Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais Bendraisiais ir mokyklos ugdymo planais, mokyklos darbo planu Mokykloje prieinamais mokymosi šaltiniais Savo patirtimi • Kaip užrašyti metų planą? Dalyko temos ar dalys, apytikslis joms skiriamas laikas. Vieta koregavimui. • Koks metų planas yra geras? Paprastas ir aiškus Programos metmenys išdėstyti iki metų pabaigos, pradžia detalesnė Programos metmenys padeda siekti valstybės ir mokyklos tikslų.

17. Trimestro ar pusmečio planas • Koks planavimo trimestrui ar pusmečiui tikslas? Programos metmenys detalizuojami trimestrui ar pusmečiui Suderinamas tvarkaraštis, kad jis padėtų siekti mokytojo ir mokyklos užsibrėžtų tikslų. • Kuo remtis planuojant trimestrui ar pusmečiui? Pokalbiuose su moksleiviais išryškėjusiomis problemomis, jų pasiūlymais. Mokyklos tvarkaraščiu. Turimais mokymo(si) šaltiniais. • Kaip užrašyti trimestro ar pusmečio planą? Galima papildyti ir detalizuoti metų planą. Jau tiksliai žinomas tvarkaraštis, todėl galima numatyti kai kurių veiklų laiką • Koks trimestro ar pusmečio planas yra geras? Prasmingai detalizuotas metų planas. Tvarkaraštis padeda siekti mokymo(si) tikslų.

18. Temos (vientisos kurso dalies) planas • Koks temos planavimo tikslas? Numatyti gerai organizuoto, kryptingo mokymosi eigą Atrinkti ir integruoti prasmingą ugdymo turinį Parinkti mokymo(si) metodus, vertinimo būdus, nustatyti vertinimo kriterijus • Kuo remtis planuojant temai? Moksleivių gebėjimais, poreikiais, interesais, jau turima patirtimi Bendrųjų programų tikslais ir išsilavinimo standartuose numatytais ugdymo rezultatais. Turima mokymo(si) medžiaga, skirtu laiku, mokymosi būdais ir sąlygomis. • Kaip užrašyti temos planą? Suformuluojami aiškūs, mokymosi rezultatus numatantys uždaviniai Pagrindinės veiklos, mokymo(si) metodai, vertinimo būdai ir kriterijai Vieta pastaboms ir koregavimui • Koks temos planas yra geras? Nuoseklus, subalansuotas, sklandus, atitinka metų planą Keliami uždaviniai realūs, atitinka mokymuisi skirtą laiką ir sąlygas Žadinamas moksleivių susidomėjimas nagrinėjama tema.

19. Savaitės planas • Koks planavimo savaitei tikslas? Savaitę planuoja tie mokytojai, kurių dalykui skirta daugiau pamokų arba pradinių klasių mokytojams siekiant, kad pradėtos veiklos būtų reguliarios, nepersitrauktų. Savaitės plane taip pat numatomi renginiai (šventės susirinkimai ir kt.). • Kuo remtis planuojant savaitei? Moksleivių anksčiau atliktais darbais. Informacija apie renginius. Mokytojui reikia žinoti, kokia bus reikalinga ir yra prieinama mokymo(si) medžiaga, priemonės ir kt. ištekliai. • Kaip užrašyti savaitės planą? Užrašomi veiklos, renginių pavadinimai ir numatytas laikas (pamokos, išvykos, šventės ir kt.). Visa tai gali būti įrašoma į metų ar kitą ankstesnio etapo planą. • Koks savaitės planas yra geras? Aiškus, išbaigtas ir lankstus. Numatomos laiko ribos, laikomasi savaitės tvarkaraščio. Atitinka anksčiau iškeltus tikslus.

20. Dienos ar pamokos planas Koks dienos ar pamokos planavimo tikslas? • Parengti klasės erdvę ir priemones mokymuisi • Patikslinti veiklas, suderinti pakeitimus • Parengti moksleivius dienos ar pamokos veiklai. Kuo remtis planuojant dieną ar pamoką? • Medžiaga, kurią rengiamasi naudotis • Veiklai skiriamu laiku • Moksleivių pasirengimu ir nusiteikimu. Kaip užrašyti dienos ar pamokos planą? • Planas parašomas lentoje ir aptariamas su moksleiviais. • Papildomas ir detalizuojamas ankstesnio etapo planas arba rašomas atskiras detalus pamokos planas. Koks dienos ar pamokos planas yra geras? • Aiškūs, suprantami ir realūs pamokos uždaviniai ir vertinimo kriterijai • Numatyti tinkami metodai ir priemonės uždaviniams pasiekti • Moksleiviai įtraukiami į mokymosi veiklą.

21. MOKYTOJUI padeda: išsiaiškinti ir atsižvelgti į mokinių poreikius, turimą patirtį bei galias apsibrėžti veiklą ir atsakomybę; išsikelti realius mokymo tikslus ir uždavinius; tikslingiau parinkti metodus ir priemones; racionaliai atrinkti ir paskirstyti laike ugdymo turinį; derinti veiklą mokykloje; įsivertinti savo darbą, jį tobulinti, išvengti klaidų kartojimosi; išsiaiškinti kurioje srityje reikia kelti kvalifikaciją. MOKYKLOS VADOVUI padeda: įvertinti mokymo ir mokymosi situaciją mokykloje; koordinuoti ir tobulinti mokyklos veiklą; veiksmingiau organizuoti ugdymą ir patenkinti mokinių bei jų tėvų lūkesčius; numatyti poreikius ir priemones mokytojų kvalifikacijai kelti; racionaliai ir ekonomiškai panaudoti išteklius Kokia planavimo nauda?

22. MOKINIAI: aiškiau pamato ir supranta savo veiklą mokykloje; geriau suvokia mokymosi prasmę; pajunta savo vertę ir svarbą, gali remtis savo teigiamomis savybėmis; mokosi kelti ir siekti savo asmeninių tikslų, realiai įvertinti savo galimybes ir lūkesčius; saugiau jaučiasi. TĖVAI: geriau supranta mokyklos veiklą ir turi galimybę įtakoti ugdymą; gali stebėti savo vaiko daromą pažangą; žino, kas buvo nutarta, kas už ką atsakingas ir kodėl; gali dalyvauti keliant naujus tikslus; turi galimybę bendradarbiauti su mokykla. Kokia nauda dalyvauti planavime mokiniams ir jų tėvams?

23. Bendrosios programos Ko ir kaip turėtų būti mokoma? Ugdymo tikslai ir uždaviniai Dalykų mokymo ir mokymosi tikslai, uždaviniai, didaktinės nuostatos, turinys Išsilavinimo standartai Kokių rezultatų tikimės? Esminiai mokinių pasiekimai Kokiu būdu moksleiviai turėtų parodyti savo mokymosi pasiekimus: nurodyti, paaiškinti, analizuoti, sukurti, teikti pavyzdžių ir t.t. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai – vientisas dokumentas

24. Bendrosiose programose pabrėžiami mokinių pasiekimai

25. Tikslai Tikslai - aiškūs glausti teiginiai nusakantys, ko mokytojas tikisi pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiam gana platūs apibendrinti ketinimai. Pavyzdžiui: • Pagerinti mokinių gebėjimus komunikuoti anglų kalba raštu. • Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos įvairiomis meno priemonėmis patirtį. • Plėtoti mokinių mokslinio tyrimo supratimą ir gebėjimus.

26. TEMINIO PLANO STRUKTŪRA • KLASĖ • DALYKAS • VALANDŲ SKAIČIUS PER SAVAITĘ • VALANDŲ SKAIČIUS PER METUS • TIKSLAI (iš standartų) • GEBĖJIMAI (bendrieji, dalykiniai) • VERTYBINĖS NUOSTATOS

27. DETALIZUOTO PLANO STRUKTŪRA

28. Teminis planas • Tikslai • Temos • Valandų skaičius • Rezervinis laikas • Kontroliniams darbams skirtas laikas • Mokymo priemonės ir vertinimo principai

29. TEMINIS PLANAS 1. Vadovėliai, literatūra 2. Ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai 3. Mokymo uždaviniai 4. Vertinimas 5. Integracinis ryšys su kitais dalykais 6. Metodinės –didaktinės nuostatos 7. Apibendrinimas, perspektyva 8. Ugdymo turinys

30. UGDYMO TURINYS

31. TEMINIO PLANO DETALIZAVIMAS

32. Detalusis planas • Situacijos apibūdinimas ir turinio atrankos bei planavimo principai, sąvokos, ypatingos pastabos. • Tikslai, uždaviniai. • Turinys (temos, metodai, priemonės, vertinimas, rezultatai ir pan.)

33. Bendrieji uždaviniai - Išsilavinimo standartų pasiekimai Tikslai skaidomi į artimuosius tikslus arba bendruosius uždavinius, kurie nurodo gaires kelyje į tikslą. Bendrieji uždaviniai skaidomi į mokymosi uždavinius (pamokoje). Pvz., mokiniai gebės: Atpažinti paveiksle pagrindines ląstelės dalis ir nurodyti jų pavadinimus – meistriškumo uždavinys Parašyti bandymo ataskaitą aiškiai, pasiremiant mokslo dėsningumais – plėtojimo uždavinys

34. Bendriausias šio laikotarpio švietimo kaitos tikslas • Pagerinti ugdymo prieinamumą/lygiateisiškumą ir efektyvumą

35. Ką mokiniai sako apie įvairius mokymosi būdus? Jiems patinka: • Užduočių ir metodų įvairovė • Aktyvumas • Darbas grupėse • Įvairūs darbiniai ryšiai • Tai, kad jie gali įsitraukti į veiklą

36. Ugdymo diferencijavimas • Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams • Pritaikoma • Mokymo turinys • Mokymo ir mokymosi metodai • Vertinimo būdai • Diferencijuojama • Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį • Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems

37. Mokymo turinio pritaikymas • Mokymo turinys - žinios, supratimas, gebėjimai • Mokymo turinys pritaikomas ir parenkamas taip, kad padėtų kiekvienam mokiniui pasiekti geresnių rezultatų: • būtų prasmingas mokiniams • atitiktų mokinių poreikius ir interesus • būtų pritaikytas aplinkai • būtų skirtas ne tik faktų mokymuisi

38. Vertinimo diferencijavimas • Dirbant su didele mokinių grupe skirsis : • Mokinių klasėje atlikto darbo kiekis ir kokybė • Mokinių savarankiškai atliekamo darbo kiekis ir kokybė Taip pat: • Klausymo įgūdžiai • Pristatymo įgūdžiai • Gebėjimas bendradarbiauti: • Atliekant tam tikrą kiekį ir tam tikros kokybės namų darbų • Atliekant tam tikrą kiekį ir tam tikros kokybės darbų grupėse

39. Ką reikia žinoti diferencijuojant ugdymo turinį? • Rinkdamiesi diferencijuotą mokymo ir mokymosi veiklą bei vertinimą, mokytojai turi atsižvelgti į mokinių: • Gebėjimus • Ankstesnį mokymąsi • Individualius mokymosi būdus • Asmeninius poreikius • Mokymosi tempą • Praleistas pamokas • Socialinę, kultūrinę aplinką • Brandą

40. Nustatyti ir išsakyti uždaviniai Tikslios, naujausios mokytojo žinios Mokytojas - dalyko entuziastas Tinkami mokymo ir mokymosi būdai Pakankamas temos išnagrinėjimas skatinantis savarankišką mokymąsi Tikslus, vertinantis ir konstruktyvus grįžtamasis ryšys Tinkamas ryšys tarp teorinių žinių ir praktinio taikymo Diferencijuota mokymo ir mokymosi medžiaga Gabiems mokiniams skiriama tinkama tolesnė veikla Silpnesni mokiniai remiami tinkamomis priemonėmis Tinkami vertinimo būdai Gera pamoka