Vilnius 2009-10-28 (Papildyta 2010-03-16)

1. Praktinis „Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygų ir tvarkos aprašo“ taikymas Vilnius 2009-10-28 (Papildyta 2010-03-16)

2. I. Vienkartinė įsidarbinimo išmoka 1. Ar asmuo dėl vienkartinės įsidarbinimo išmokos gali kreiptis praėjus 12 mėnesių nuo įsidarbinimo dienos? • Jeigu nėra pasibaigęs projekto įgyvendinimo laikotarpis, jeigu tokia priemonė buvo numatyta jo individualiame užimtumo veiklos plane, jeigu pateikė visus reikalingus dokumentus šiai išmokai gauti, jam turėtų būti išmokama vienkartinė įsidarbinimo išmoka.

3. 2. Ar bedarbiui bus mokama vienkartinė įsidarbinimo išmoka įsigijus verslo liudijimą ilgiau nei 6 mėn. laikotarpiui per 2 mėn. nuo įsiregistravimo TDB dienos? • Vadovaujantis EGF aprašo 9.1 punktu, vienkartinė įsidarbinimo išmoka mokama įsidarbinus tik pagal darbo sutartį. Todėl įsigijus verslo liudijimą, ši išmoka negali būti mokama.

4. 3. Apraše nenurodytas laikotarpis, per kurį asmuo turi pateikti prašymą dėl vienkartinės įsidarbinimo išmokos (pvz. jis pateikia prašymą po pusės metų nuo konkrečios įsidarbinimo datos, ar tokiu atveju gali jis pretenduoti į EGF išmokos gavimą ar turi teikti prieš įsidarbindamas, kol dar yra bedarbis)? • Atsižvelgiant į tai, kad pagal EGF aprašo 21.2 punktą, darbo birža prieš priimdama sprendimą turi įsitikinti, ar pateikti visi dokumentai, ar juose nurodyta visa reikiama informacija, ar ji teisinga, o sprendimas dėl šios išmokos skyrimo turi būti priimtas per 5 darbo dienas nuo tos dienos kai gautas prašymas su visais reikiamais dokumentais, prašymą asmuo turėtų pateikti, kai yra įvykdytos šiai išmokai gauti sąlygos – t.y. dirbo pagal darbo sutartį ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

5. II. Darbo užmokesčio skirtumo kompensacija 1(4). Jei įmonė bankrutavusi, likviduota, bankrutuojanti, kas turi išrašyti pažymą iš paskutinės darbovietės apie 3 paskutinius kalendorinius mėnesius iki atleidimo gautą darbo užmokestį? Jeigu paskutinė darbovietė yra bankrutuojanti, pažymą gali išrašyti paskirtas įmonės administratorius, jeigu įmonė jau likviduota ir buvęs bedarbis negali pristatyti pažymos apie gautą vidutinį darbo užmokestį, vietoj vidutinio darbo užmokesčio TDB, remdamasi LR Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, apskaičiuoja paskutinio ketvirčio prieš atleidimą iš darbo užmokesčio vidurkį.

6. 2.(5)(Papildyta 2010-03-16)Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokesčio skirtumo kompensacija ne visada yra mokama už visą mėnesį, tokiais atvejais ji turi būti apskaičiuojama pagal faktiškai dirbtą laiką. DU skirtumo apskaičiavimo tvarka, asmenims dirbusiems ne visą nustatytą darbo laiką: Pvz. Norėdamas gauti šią išmoką bedarbis turi pateikti nustatytos formos prašymą ir šiuos dokumentus: • pažymą apie vidutinį darbo užmokestį gautą buvusioje darbovietėje; • kiekvieną mėnesį pažymą iš naujos darbovietės, kurioje būtų nurodytas faktiškai priskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai tą mėnesį dirbtų dienų skaičius ir nustatytų darbo dienų skaičius; Konkretus variantas: Buvusi darboviete: Vidutinis dienos DU – 83.22 Lt. Vidutinis mėnesio DU – (83.22 x 21,2) = 1764,2 Lt Nauja darboviete: Dirbta faktiškai – 15 dienu (nustatyta 21 d.) Priskaičiuota DU per faktiškai dirbtą laiką– 573.40 Lt. Kompensacijos apskaičiavimas: Darbo užmokesčio skirtumas (83.22x15) – 573.40 = 1248.3-573.4 = 674.9 Lt Kompensacija (400 : 21)x15 = 285.71 Lt. (tęsinys kitoje skaidrėje)

7. RemiantisLietuvosRespublikosVyriausybės 2003 m.gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 ,,Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 6.2. punktu vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalinant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus. Mėnesio vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis minėto nutarimo 8 punktu, darbuotojo vidutinį vienos darbo dienos užmokestį dauginant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Metiniai darbo dienų koeficientai kasmet yra patvirtinami LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

8. 3.(6) (Papildyta 2010-03-16)Asmuo prieš atleidimą iš įmonės buvo išėjęs tėvystės atostogų, todėl vidutinio DU pažymoje iš buvusios darbovietės apie vidutinį darbo užmokestį yra 0 Lt. Ar asmuo turėtų paimti pažymą iš Sodros apie gautas pajamas? Ar reikalinga pažyma apie 3 mėn. iki išėjimo tėvystės atostogų? Tokiu atveju remiantis LRV nutarimo „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 6.10. punktu, Jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius (statutinio valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui apmokėti – 6 mėnesius), einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią.

9. 4.(7) Ar taikoma darbo užmokesčio skirtumo kompensacija buvusiam AB „Snaigė“ darbuotojui, jei naujoje darbo vietoje asmuo dirba ne pilną darbo dieną ir jam atlyginimas yra mažesnis nei 800 Lt? Jei taip, kaip darbo užmokesčio skirtumo kompensacija bus apskaičiuojama? • Taikoma, kadangi pagal EGF aprašo 10 punktą, šios priemonės tikslas – skatinti bedarbį įsidarbinti. DU skirtumo kompensacijos dydis apskaičiuojamas nepriklausomai nuo nustatyto darbo laiko trukmės. Įsidarbinimas įvyksta tada, kai yra sudaryta darbo sutartis. Ne visas darbo laikas, pusė etato darbas yra tik viena iš darbo sutarties sąlygų.

10. 5(8). Skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį – kokie 3 mėn. yra vertinami? Pvz. Buvęs AB „Snaigė“ darbuotojas atleidžiamas iš įmonės 2008 m. lapkričio 7 d. Ar vertinant vidutinį darbo užmokestį imami 3 paskutiniai mėnesiai prieš atleidimą – t.y. 2008 m. rugpjūtis, 2008 m. rugsėjis ir 2008 m. spalis? O gal skaičiuojama įskaitant ir atleidimo mėnesį? Koks dokumentas turės įrodyti darbo užmokestį naujoje darbo vietoje? • Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas LRV 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 ,,Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Pagal šios tvarkos 6.1 punktą, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį darbuotojas buvo atleistas. Todėl skaičiuojamas laikotarpis bus rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. • Darbo užmokesčio dydį naujoje darbovietėje gali patvirtinti darbo sutartis, kadangi pagal Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalį, kiekvienoje darbo sutartyje šalys turi sulygti dėl darbo apmokėjimo sąlygų t.y. darbo užmokesčio dydžio. Tuo atveju, kai darbo užmokestis nurodomas valandiniu atlygiu, reikia atkreipti dėmesį į darbo sutartyje sulygtą darbo laiką. • Pagal Aprašo 20.2 punktą buvęs bedarbis kiekvieną mėnesį turi pateikti pažymą iš darbdavio apie jam faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio dydį.

11. III. Darbo paieškos išlaidų kompensacija 1.(9) Ar išmokai darbo paieškos išlaidoms kompensuoti užtenka to, kad šios tikslinės grupės bedarbiui aktyvi darbo paieška numatyta sudarytame individualiame užimtumo veiklos plane ir jis pateikia prašymą, nepateikus jokių darbo paieškai patirtų išlaidų dokumentų? • Pagal EGF aprašą užtenka prašymo ir individualaus užimtumo veiklos plano.

12. 2. (10) (Papildyta 2010-03-16)Prašymas dėl darbo paieškos išlaidų kompensacijos gautas 2010 m. sausio 5 d., prašyme yra nurodyta, kad prašoma išmoką skirti nuo 2009 m. gruodžio 23 d. Ar atsižvelgti į prašymo pateikimo datą, ar į datą nuo kurios prašoma kompensuoti išlaidas? • Atsižvelgiant į tai, kad pagal EGF aprašo 18 punktą, išmokos skiriamos individualiai, atsižvelgiant į sudarytą individualų užimtumo veiklos planą, bedarbio pateiktame prašyme nurodyta data skirti išmoką darbo paieškos išlaidoms kompensuoti negali būti ankstesnė nei sudarytas individualus užimtumo veiklos planas. Tai reiškia, kad jeigu  bedarbis pateikė prašymą, pavyzdžiui, 2009-11-27 skirti tokią išmoką nuo 2009-11-01, ji gali būti skiriama  tik tuo atveju, jeigu individualus užimtumo veiklos planas iki šios datos jau buvo sudarytas. • 3. (11) (Papildyta 2010-03-16) Ar stabdomas, ar nutraukiamas, ar toliau vykdomas darbo paieškos išlaidų kompensavimo išmokos mokėjimas bedarbiui, darbo paieškos laikotarpiu susirgusiam ir pristačiusiam nedarbingumo pažymėjimą? • EGF tvarkos apraše nenumatytas išmokos darbo paieškos išlaidoms kompensuoti mokėjimo sustabdymas -ji turi būti mokama tol, kol bedarbis įsidarbina, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius. • Atkreipiu dėmesį į tai, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas ,,viskas, kas aiškiai nėra leista“ yra draudžiama. Taip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.I-1-02/2006  ir todėl šiuo principu reikėtų vadovautis taikant bet kurį teisės aktą.

13. 4.(12) Jei bedarbis parašė prašymą išmokai darbo paieškos išlaidoms kompensuoti, kokiais būdais turėtų įrodyti, kad tikrai aktyviai ieško darbo? • EGF aprašas nereikalauja bedarbio įrodinėti, kad jis tikrai aktyviai ieškojosi darbo. Ši suma(0,15 MMA t.y.120 Lt) skirta telefono pokalbiams padengti, važiavimo bilietams ir kt. nedidelėms išlaidoms, kurias gali patirti bedarbis ieškodamasis darbo.

14. 5.(13) Jei darbo paieškos išmoka skiriama ne nuo pirmos mėnesio dienos, ar ji apskaičiuojama proporcingai dienų skaičiui ar mokama tik už visą mėnesį? Pagal EGF aprašo 24 punktą, ši išmoka mokama kas mėnesį už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 d. Todėl jeigu sprendimas mokėti šią išmoką priimtas, pavyzdžiui, spalio 15 d., tai lapkričio mėnesį jam bus išmokėta už pusę spalio mėnesio.

15. 6.(14) Ar bedarbiui mokama nedarbo draudimo išmoka, jei paskirta darbo paieškos išlaidų kompensacija? • Išmoka darbo paieškos išlaidoms kompensuoti yra papildoma priemonė ir jokios reikšmės nedarbo draudimo išmokos mokėjimui neturi. Todėl nedarbo draudimo išmoka turėtų būti mokama.

16. 7.(15) Ar priklausytų išmoka darbo paieškos išlaidoms kompensuoti bedarbių dalyvavimo profesinio mokymo, viešųjų darbųmetu, įsidarbinus pagal terminuotą darbo sutartį, įsigijus verslo liudijimą, tuo atveju jeigu nėra nutraukiama jiems darbo paieška? Jei ne – tai ar grįžus po priemonių reikėtų išmokos darbo paieškos išlaidoms kompensuoti mokėjimą tęsti? Nepriklausytų. Išmoka darbo paieškos išlaidoms kompensuoti mokama iki bedarbis įsidarbina.

17. IV. Vaikų ir neįgaliųjų priežiūra 1.(16) Ar išmokos vaiko priežiūros paslaugoms kompensuoti pripažįstamos tinkamomis, jeigu bedarbis jas patiria mokant už vaiko darželio lankymą? Ar išmokos už patirtas išlaidas kompensuojamos tik numatytu dydžiu (0,2 MMA ), ar galėsime mokėti tik už faktines išlaidas? EGF aprašo 20.6 punkte numatyta, kad norint gauti šią išmoką, būtina pateikti vaiko (vaikų) iki 8 metų ar neįgalaus šeimos nario priežiūros paslaugų teikimo sutarties kopiją. Priežiūros paslaugas bedarbis gali pirkti iš asmens, turinčio verslo liudijimą ar vykdančio individualią veiklą ar kito subjekto, turinčio teisę verstis tokia veikla. Svarbu, kad darbo biržai būtų pateikta priežiūros paslaugų teikimo sutartis. Pagal Švietimo įstatymo 7 straipsnį, lopšeliai-darželiai yra ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau jeigu darželis sudarys su bedarbiu vaiko priežiūros paslaugų teikimo sutartį, darbo birža turėtų pripažinti ją tinkama. Šios išmokos mokamos pagal faktiškai patirtas išlaidas.

18. 2. (17) (Papildyta 2010-03-16)Projekto dalyvis sudarė vaiko priežiūros paslaugų teikimo sutartį su darželiu, tačiau mokėjimo kvite įrašyta, kad sumokėta už vaiko maitinimą ir ugdymą. Ar galima kompensuoti tokias išlaidas? Vaikų darželiai kategoriškai atsisako pinigų priėmimo kvite rašyti, kad mokama už vaiko priežiūrą. Jei projekto dalyvis ir darželis sudaro priežiūros paslaugų sutartį arba ugdymo paslaugų sutartį ir pateikia darželio nuostatus, kuriuose nurodyta, kad darželis teikia ir priežiūros paslaugas, mokėjimo kvite turi būti nurodyta, kad mokama už minėtoje sutartyje (sutarties pavadinimas, Nr.) nurodytas paslaugas arba įrašyta mokėjimo paskirtis būtent už sutartyje numatytas paslaugas, kitu atveju tokios išlaidos negali būti pripažįstamos tinkamomis. Kadangi mokėjimo pavedimai dažniausiai atliekami internetu, naudojantis banko nustatytomis formomis, kuriose negalima nurodyti mokėjimo paskirties, todėl banko pavedimai turėtų būti atliekami vietiniu pavedimu ir nurodomi visi reikalingi rekvizitai. 3.(18) (Papildyta 2010-03-16) Projekto dalyvis pateikė vaikų darželio išrašytą mokėjimą įrodantį dokumentą, kuriame nurodomas mokėtojas – vaiko vardas pavardė, o dokumentą pasirašo projekto dalyvis, ar toks projekto dalyvio pateiktas dokumentas bus tinkamas? Taip.

19. 4.(19) (Papildyta 2010-03-10) Projekto dalyvis atlikdamas mokėjimus internetu nenurodo mokėjimo paskirties (už vaiko priežiūrą), kadangi yra automatiškai nurodomi įmokos kodai (pvz.: įmokos kodas 31550, mokėtojo kodas 123456789), ar toks projekto dalyvio pateiktas mokėjimą įrodantis dokumentas bus kompensuojamas? Mokėjimo kvite turėtų būti nurodyta, kad mokėjimo paskirtis yra už tas paslaugas, kurios yra numatytos paslaugų teikimo sutartyje arba įrašyta, kad mokama už tam tikroje sutartyje (sutarties pavadinimas, Nr.) numatytas paslaugas ar kartu būtų pateikti dokumentai, nurodantys, ką reiškia konkretus įmokos kodas ir pagal juos būtų galima nustatyti, kad apmokėta už tinkamas paslaugas, tokios išlaidos turėtų būti kompensuojamos. Kadangi mokėjimo pavedimai dažniausiai atliekami internetu, naudojantis banko nustatytomis formomis, kuriose negalima nurodyti mokėjimo paskirties, todėl banko pavedimai turėtų būti atliekami vietiniu pavedimu ir nurodomi visi reikalingi rekvizitai. 5.(20) (Papildyta 2010-03-10) Vaikų darželiai yra pateikę sutartis įvardintas ne kaip priežiūros, o šeimos ir pedagogų arba priešmokyklinio ugdymo sutartis ir neketina perrašyti sutarčių įvardintų kaip vaiko priežiūra. Be to, vaikų darželiai nenoriai teikia nuostatus, kuriuose būtų paminėta vaiko priežiūra. EGF aprašo 20.6 punkte numatyta, kad norint gauti šią išmoką, būtina pateikti vaiko (vaikų) iki 8 metų ar neįgalaus šeimos nario priežiūros paslaugų teikimo sutarties kopiją. Nesvarbu, kaip ta sutartis pavadinta, svarbu, kad turinyje atsispindėtų vaiko priežiūros paslaugų teikimas.   6.(21) (Papildyta 2010-03-10) Jeigu vaikų ir neįgaliųjų šeimos narių priežiūros paslaugų išlaidas prašoma kompensuoti ne už pilną mėn. tai skaičiuojama proporcingai pagal kalendorines dienas ar darbo. (Pvz. darželis dirba tik darbo dienom, tai išmoką reikėtų mokėti tik už darbo dienas?) Tokiu atveju, jeigu priežiūros paslaugos buvo teikiamos tik darbo dienomis, kompensacijos dydis turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į darbo dienų skaičių. Pvz. Jei sutartis yra sudaryta ir sutarties suma yra nurodyta 300 Lt už visą mėnesį, bet bedarbis įsidarbina mėnesio viduryje, mokėti reikėtų proporcingai.

20. V. Verslumas 1.(22). Ar šio Aprašo 13 punkte nurodytoms EGF lėšoms gauti tas pats bedarbis gali teikti keletą prašymų dėl išmokos mokėjimo verslumui skatinti skirtingoms išlaidoms gauti, ar viename prašyme turi nurodyti visas patirtas išlaidas? • Vadovaujantis EGF Aprašo 29 punktu bedarbis gali pateikti keletą prašymų, tačiau bendra išmokų suma negali viršyti vienam bedarbiui skiriamos sumos (15 MMA). • 2.(23). Bedarbis pasinaudojo šio Aprašo 13.1. punkte nurodytomis EGF lėšomis mokymo ir konsultavimo verslo steigimo ir organizavimo paslaugoms gauti, tačiau apsigalvojo ir atsisakė užsiimti individualia veikla. Ar reikės bedarbiui grąžinti panaudotas EGF lėšas? • Grąžinti nereikės, nes to nenumato EGF aprašas.

21. 3.(24). Ar numatytas laikotarpis, kurį bedarbis turėtų dirbti įsigijęs verslo liudijimą, jeigu pasinaudojo lėšomis skirtomis verslumui skatinti(t.y. įsigijo įrangą, medžiagas)? Ar kita atsakomybė? Remiantis EGF Aprašo 14 punktu, šio aprašo 13.5, 13.6 ir 13.7 punktuose nurodytos išlaidos yra pripažįstamos tinkamomis, jei jas įsigyją asmuo, turintis verslo liudijimą ar pradedantis individualią veiklą be verslo liudijimo ir individualiame užimtumo veiklos plane yra numatytas jo įsipareigojimas vykdyti veiklą ne trumpiau kaip 12 mėnesių.

22. 4.(25). Kaip turėtų būti įforminama, jei asmuo naudos subsidiją įrenginiams, įrangai ir kitoms darbo priemonėms, reikalingoms darbo vietos funkcionavimui užtikrinti, pirkti arba nuomoti, montuoti ir pritaikyti, pagrįsta detalia sąmata bei patalpoms remontuoti, kai to reikia darbo vietai įrengti bei suderinta su teritorine darbo birža. Kaip turi vykti suderinimas su darbo birža? EGF apraše numatyta, kad sąmata turi būti suderinama su teritorine darbo birža. Teritorinei darbo biržai atstovauja direktorius, todėl norint, kad jam nereikėtų dėti ant sąmatos žymos ,,suderinta“, reikėtų, kad jis pavestų tą daryti konsultantams. Pavedimas derinti bedarbio pateiktas sąmatas gali būti įforminamas atskiru įsakymu arba numatoma konsultanto pareigybės aprašyme.

23. 5.(26). Ar darbo birža gali reikalauti papildomų dokumentų pvz.: nuomos, panaudos sutarties? Ar gali veiklą vykdyti gyvenamajame nuosavame name? Ar įsigytus įrengimus reikės drausti? • Darbo birža gali reikalauti tik tų dokumentų, kurie numatyti EGF apraše. • Vykdyti veiklą nuosavame name gali. • EGF apraše nenumatytas reikalavimas drausti įsigytus įrenginius. 6.(27). Ar gali būti mokama išmoka verslumui skatinti, jei asmuo įsteigia įmonę kitoje ES šalyje? • Išmoka gali būti mokama, jeigu įsteigs labai mažą įmonę, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir pateiks EGF aprašo 20.11 punkte nurodytus dokumentus.

24. 7.(28). Ar bus kompensuojamos privalomosios įmokos, jeigu verslo liudijimas bus įsigyjamas su pertraukomis? Ar jam mokesčius reikėtų sumokėti už visus 12 mėnesių iš karto? Privalomosios įmokos bus kompensuojamos, svarbu, kad neviršytų 12 mėnesių termino. Mokesčiai apskaičiuojami proporcingai išduodamo verslo liudijimo laikotarpiui. Todėl kokiam laikotarpiui bus išduotas verslo liudijimas, tai tokiam laikotarpiui reikės ir sumokėti mokesčius. Atkreipiame dėmesį, kad EGF Aprašo 29 punktas numato, kad išmokomis verslumui skatinti bedarbis gali pasinaudoti du ar daugiau kartų, tačiau bendra išmokų suma negali viršyti vienam bedarbiui skiriamos sumos.

25. 8.(29). Tvarkos 20.12 punkte papildomai pateikiami dokumentai nurodomi „prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų, sąskaitų faktūrų arba PVM sąskaitų faktūrų, kitų dokumentų, patvirtinančių faktiškai patirtas išlaidas, kopijas ir originalus palyginti“. Ar nereikia papildomai detalizuoti, kad turėtų būti kitų apmokėjimo dokumentų? Nereikia, kadangi gali atsirasti dar kitokių dokumentų, kurie patvirtintų faktiškai patirtas išlaidas.

26. 9.(30). Ar galėtų bedarbis dalyvauti savarankiško užimtumo rėmimo priemonėje, įregistruodamas ūkininko ūkį? Negalėtų. Pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai darbo vieta steigia asmenys, įsteigę Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtą labai mažą įmonę. Ūkininko ūkis nėra įmonė. Ūkininko ūkis registruojamas Ūkininkų ūkių registre, o įmonės –Juridinių asmenų registre. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės.

27. 10.(31). Ar individualią įmonę įsteigęs asmuo gali gauti kompensaciją už patirtas išlaidas pagal EGF lėšų naudojimo tvarkos aprašo 13.5, 13.6, 13.7 punktus? To paties aprašo 14 punktas to nenumato. • Negali, kadangi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, individuali veikla -savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

28. 11. (32) (Papildyta 2010-03-16) Jei bedarbis įsteigia UAB, ar pakaks, kad jis bus akcininku ar būtinai turi dirbti savo įmonėje? • Steigdamas įmonę bedarbis turi kurti darbo vietą sau, todėl įkūręs įmonę turėtų joje ir dirbti. • Pagal EGF aprašą bedarbis gali įsteigti labai maža įmonę, kaip nustatyta LR Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme – įmone, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: • 1) įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų; • 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų. • Už įmonės įsteigimą kompensuojamos šios išlaidos – įmonės pavadinimo rezervavimo mokestis, notarinis mokestis už įmonės įstatų patvirtinimą, mokestis už įmonės steigimo dokumentų paruošimą, įmonės registravimo mokestis VĮ Registrų centre. Įstatinis kapitalas-nekompensuojamas. • Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu bedarbis tik įsteigtų įmonę (būtų jos akcininku), nebūtų pasiektas tikslas integruoti juos į darbo rinką – jie ir toliau turėtų teisę būti registruojami bedarbiais darbo biržoje.

29. 12. (33) (Papildyta 2010-03-16)Jei bedarbis nori tapti jau veikiančios UAB akcininku ir dalyvauti jos valdyme, ar gali pasinaudoti EGF parama? • Negali. Akcijų įsigijimas neužtikrina, kad jis toliau nesiregistruos darbo biržoje bedarbiu. Iš EGF gali būti kompensuojama tik visos įmonės įsigijimas (EGF aprašo 13.4 ir 20.11 punktai). • 13.(34) (Papildyta 2010-03-16) Kokios išlaidos kompensuojamos įsigyjant įmonę? • Kompensuojamos išlaidos – su įmonės įsigijimu susijusios išlaidos ( įmonės pirkimo-pardavimo sutarties parengimo išlaidos arba notarui sumokėtas atlyginimas už įmonės-pirkimo pardavimo sutarties parengimą ir  notarinių veiksmų atlikimą, įmonės registravimo išlaidos ( už įmonės įsigijimo dokumentų parengimą. • Nekompensuojamos – už akcijų įsigijimą. • 14. (35) (Papildyta 2010-03-16)Jei bedarbis įsteigia UAB, ar gali būti kitų akcininkų:  14.1 kurie neregistruoti LDB ir jie naudotų savo lėšas.  14.2 kurie registruoti LDB ir turi galimybę pasinaudoti EGF parama. • Gali steigti įmonę kartu su kitais asmenimis, bet patirtos steigimo išlaidos iš EGF turėtų būti apmokamos proporcingai pagal steigėjų skaičių

30. 15. (36) (Papildyta 2010-03-16) Ar gali bedarbis, įsteigęs įmonę ir gavęs EGF kompensaciją, į šią įmonę įdarbinti subsidijuojant darbo biržoje įregistruotus asmenis? • Gali. Žiūrėti Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 163.3 punktą • 16.(37) (Papildyta 2010-03-16) Ar gali asmuo dirbantis su verslo liudijimu ir gavęs 12.000 Lt paramą įrangai įsigyti iš EGF tuo pat laikotarpiu įsidarbinti ir pas darbdavį? • Bedarbis, prieš įsigydamas įrangą, žaliavas ar kitas darbo priemones, individualiame užimtumo veiklos plane turi įsipareigoti veiklą vykdyti ne mažiau kaip 12 mėn. Vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą asmuo taip pat gali dirbti ir pagal darbo sutartį. • 17. (38) (Papildyta 2010-03-16) Ar bedarbis gali pirkti tik remontui reikalingas medžiagas ir pristatyti išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir pats daryti remontą? • Daryti remontą savo valdomose patalpose, kuriose vėliau vykdys veiklą, (EGF aprašo 13.7 punktas) gali, tačiau jam bus kompensuojamos tik už medžiagas (už darbą – ne, nes negalės pateikti faktiškai išlaidas pagrindžiančių dokumentų)

31. 18. (39) (Papildyta 2010-03-16) Ar gali asmuo, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą nuomotis patalpas, reikalingas darbo vietos funkcionavimui užtikrinti? • EGF apraše yra numatyta, kad kompensuojamos išlaidos - įrenginių, įrangos ir kitų darbo priemonių nuoma ar patalpų remontas, patalpų nuomos nėra numatyta, todėl negalima. • 19. (40) (Papildyta 2010-03-16) Ar gali būti kompensuojamos išlaidos, kurias bedarbis patiria reklamuodamas savo veiklą? (Internetinė svetainė, reklama spaudoje) • EGF Apraše nėra numatyta, kompensuoti su reklama susijusių išlaidų, todėl negalima. • 20. (41) (Papildyta 2010-03-16) Kokios išlaidos gali būti kompensuojamos pagal EGF aprašo 13.5, 13.6 ir 13.7 punktus: • Įranga, įrenginiai ir kitos darbo priemonės, reikalingos darbo vietos funkcionavimui užtikrinti - kompensuojamos išlaidos, patirtos įsigyjant (nuomojant) įrangą, susijusią su vykdoma veikla. • Medžiagos, žaliavos ir kitos priemonės, naudojamos įsteigtoje darbo vietoje –kompensuojamos išlaidos už medžiagų įsigijimą, naudojamų gaminiams gauti arba paslaugoms suteikti, tiesiogiai susijusioms su vykdoma veikla. (Pvz.Užsiimant siuvimo veikla – audinių, siūlų įsigijimas; teikiant valymo paslaugas – valymo priemonių įsigijimas). • Nekompensuojamos išlaidos patirtos įsigyjant medžiagas ar kitas priemones, kurios vykdant veiklą bus perparduodamos. (Pvz. Užsiimantprekyba siuvimo reikmenų prekybanekompensuojamos išlaidos patirtos įsigyjant audinius ar kitas siuvimo priemones). • Patalpoms remontuoti –kompensuojamos išlaidos už medžiagų, reikalingų remontui atlikti įsigijimą ir suteiktas remonto darbų paslaugas. • Prieš patirdamas bet kurias, aukščiau išvardintas išlaidas, bedarbis turi suderinti su teritorine darbo birža detalią sąmatą.

32. 21. (42) (Papildyta 2010-03-16) Įmonė įregistruota užsienyje (Anglijoje) EGF projekto dalyvio ( patalpos su daline įranga nuomos sutartis 5 metams), patalpų remontui ir dalinei įrangai reikėtų 7 tūkstančių litų, šiek tiek reklamai, ar galima finansuoti tokias išlaidas, jei asmuo pateikia dokumentus kitoje šalyje patirtų išlaidų? EGF Apraše nėra numatyta, kad gali būti finansuojamos  reklamos išlaidos.  Taip pat Aprašo 14 p. yra nurodyta, kad išlaidos patirtos įsigyjant   įrenginius, įrangą, žaliavas ir medžiagas pripažįstamos tinkamomis jei jas patiria bedarbis, turintis verslo liudijimą arba pradedantis individualią veiklą be verslo liudijimą.

33. 22. (43). (Papildyta 2010-03-16) Ar gali asmuo, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą, reikiamą įrangą įsigyti Norvegijoje (Lietuvoje ir kitose ES valstybėse tokia įranga neprekiaujama) Gali. Svarbu, kad įsigyta įranga būtų nurodyta detalioje, su darbo birža suderintoje sąmatoje ir būtų pateikti patirtas išlaidas įrodantys dokumentai. Jokių minimalių reikalavimų išlaidas įrodantiems dokumentams nustatyti negalima, kadangi kitose valstybėse egzistuoja kitokios teisės normos, todėl tai, kas Lietuvoje neteisėta, kitoje valstybėje gali būti įprastinė praktika. Galima būtų pasiūlyti taikyti tokį principą, kad jei sandoris yra galiojantis valstybėje, kurioje buvo sudarytas ir išlaidas pateisinantis dokumentas atitinka tos valstybės reikalavimus, Lietuvoje toks dokumentas privalo būti pripažintas nepaisant to, kad galbūt jame trūksta LR teisės aktuose numatytų privalomų rekvizitų. Jei darbuotojas, tikrinantis šį dokumentą, privalėtų patikrinti ar dokumentas atitinka valstybės, kurioje buvo išrašytas, reikalavimus, visa procedūra užtruktų labai ilgai. Galima būtų nurodyti nebent rekomendacinio pobūdžio reikalavimus, pvz. „Jei dokumentas turi būtinus duomenis, kurie leistų įsitikinti, kad įsigyta būtent ta prekė ar paslauga, išlaidos patirtos tinkamu laikotarpiu, tinkamo asmens, taip pat nustatyti kainą, sutarties šalis ir pan., išlaidas pateisinantis dokumentas turėtų būti priimamas“.

34. VI. Kvalifikacija 1.(44). Kokius kriterijus turi atitikti mokymo įstaigos, su kuriomis bedarbis sudarys sutartis dėl kvalifikacijos kėlimo? Ar mokymo įstaigos turi turėti Švietimo ir mokslo ministerijos suteiktas licencijas? Ar mokymo įstaigą, kurioje gaus mokymo ar kvalifikacijos kėlimo paslaugas bedarbis pasirenka pats? EGF aprašas nenustato jokių reikalavimų mokymo įstaigoms. Tačiau pagal Neformaliojo suaugusių švietimo įstatymo 6 straipsnį mokymo paslaugas t.y. rengti ir įgyvendinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas gali Lietuvos neformaliojo švietimo įstaigos, taip pat bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, aukštesniosios ir aukštosios mokyklos, įsteigusios neformaliojo suaugusiųjų švietimo padalinius (skyrius, grupes ir t.t.), kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra įgiję teisę užsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu. Tęsinys kt. skaidrėje

35. Teisės užsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu įgijimo tvarka yra patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1279 . Šioje tvarkoje numatyta, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigos teisę užsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu įgyja jas įregistravus Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre. Bendrojo lavinimo, profesinės, aukštesniosios ir aukštosios mokyklos teisę užsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu įgyja jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įsteigusios neformaliojo suaugusiųjų švietimo padalinius (skyrius, grupes ir t.t.). Kiti juridiniai asmenys teisę užsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu įgyja jų steigimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, savo įstatuose įrašiusios Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nustatytą veiklą "80.42.30. Kvalifikacijos tobulinimas". Mokymo įstaigas bedarbis turi teisę pasirinkti pats.

36. 2. (45) (Papildyta 2010-03-16) Ar bus taikomos kokios sankcijos, jei projekto dalyvis, lankantis kvalifikacijos kėlimo kursus ir planuojantis pasinaudoti šia išmoka įsidarbina? Ar gali projekto dalyvis dirbti ir gauti šią išmoką? 2.1. Kadangi bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane turi būti numatyta, kad jam bus mokama kvalifikacijos kėlimo išlaidų kompensacija, yra sudaryta trišalė sutartis tarp bedarbio, mokymo įstaigos ir TDB, šiuos kursus asmuo gali pabaigti jau įsidarbinęs. Nebent trišalėje sutartyje būtų numatyta, kad įsidarbinimo atveju šios išlaidos nekompensuojamos. 2.2. (Po 2010-03-14, įsigaliojus Aprašo pakeitimams) Jei projekto dalyvio individualiame užimtumo veiklos plane yra numatyta, kad pabaigus pasirinktus ir su darbo birža suderintus mokymus, jam bus skirta kvalifikacijos kėlimo išlaidų kompensacija, vadinasi ši kompensacija bus išmokėta nepriklausomai nuo to ar asmuo jau įsidarbino. Projekto dalyvis pabaigęs mokymus ir norėdamas gauti minėtą išmoką darbo biržai turės pateikti nustatytos formos prašymą, sutartį su mokymo įstaiga ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

37. 3.(46). Ar gali būti taikoma kvalifikacijos kėlimo išlaidų kompensavimo išmoka bedarbiui, lankiusiam vairavimo kursus ir įgijusiam vairuotojo pažymėjimą, lankiusiam užsienio kalbos kursus? Gali, jeigu tai bus numatyta individualiame užimtumo veiklos plane. Vairavimo kursai, užsienio kalbų kursai yra naujų kompetencijų įgijimas.

38. 4.(47). Paaiškinkite Tvarkos aprašo 15 punktą „patobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti naujų kompetencijų“? Kas galėtų būti priskirta prie kvalifikacijos tobulinimo ir naujų kompetencijų? Sąvokos ,,kompetencija“ ir ,,kvalifikacija“ yra apibrėžtos Švietimo įstatymo 2 straipsnyje. • Kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma. • Kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla. Patobulinti turimą kvalifikaciją-įgyti tam tikrų kompetencijų, kurios yra susijusios su profesine veikla (kvalifikacija). Įgyti naujų kompetencijų –tai mokymai (kursai), kurie gali būti visiškai nesusiję su profesine veikla.

39. 5.(48). Kokie kvalifikacijos kėlimo kursai gali būti apmokami asmenims turintiems aukštąjį išsilavinimą? Įvairiausi kursai, kurie padėtų bedarbiui patobulinti turimą kvalifikaciją arba leistų jam įgyti naujų kompetencijų, padedančių jam įsitvirtinti darbo rinkoje. Pavyzdžiui, „Pačiolio“ mokymo centro organizuojami kursai. 6.(49). Bedarbis, turintis bakalauro vienos specialybės laipsnį, neakivaizdžiai studijuojantis magistratūroje kitą specialybę, gali prašyti kvalifikacijos kėlimo kompensacijos? Ar gali teikti bedarbis prašymą kvalifikacijos kėlimo išlaidoms kompensuoti, jei yra antro kurso studentas neakivaizdininkas (studijuoja antrąjį aukštąjį)? Ar gali jis nepateikti mokymo baigimo pažymėjimo (galutiniam atsiskaitymui)? Išlaidos, patirtos studijuojant magistrantūroje nėra tinkamos finansuoti iš EGF, nes studijuojant magistrantūroje yra įgyjamas kvalifikacinis laipsnis, bet ne patobulinama kvalifikacija. Galutiniam atsiskaitymui privaloma pateikti baigimo pažymėjimą.

40. 7. (50). (Papildyta 2010-03-16)Kvalifikacijos kėlimo išlaidų kompensacija skiriama asmeniui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą. Aukštasis išsilavinimas gali būti universitetinis ir neuniversitetinis, ar tai neturi reikšmės? • Neturi reikšmės, kadangi pagal Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnį aukštasis išsilavinimas gali būti aukštasis koleginis ir aukštasis universitetinis.

41. 8.(51) (Papildyta 2010-03-16) Ar gali asmuo teikti prašymą dėl kvalifikacijos kėlimo išlaidų kompensacijos, jei mokymus baigė Norvegijoje arba Rusijoje? (Lietuvoje ir kitose ES valstybėse tokie mokymai neorganizuojami). • EGF Apraše nėra numatyta, kad kvalifikacijos kėlimo mokymai negalėtų būti baigti kitoje valstybėje. • Svarbu, kad jie būtų nurodyti individualiame užimtumo veiklos plane ir jų baigimo data būtų po individualaus veiklos plano sudarymo

42. VII. Kita 1.(52). Ar gali bedarbis, tinkantis gauti EGF paramą, įsidarbinęs laikotarpiu nuo rugsėjo 4 d. iki spalio 1 d., prašyti vienkartinės, DU skirtumo ar vaikų priežiūros kompensacijos? Paraiškoje įrašyta paslaugų teikimo pradžios data spalio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad projekto išlaidos tinkamomis užskaitomos nuo spalio 1 d., tai ir bedarbis turi įsidarbinti po spalio 1 d.

43. 2.(53). Ar gali šiame projekte dalyvauti bedarbiai (atitinkantys šio aprašo 4 p.), jei jie jau dalyvavo ESF projekte “Laikino užimtumo rėmimas“ ir dirbo viešuosius darbus. Darbo paieška jiems nutraukta nebuvo. Bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytos priemonės gali būti finansuojamos tiek iš EGF, tiek ir iš ESF fondo, svarbu, kad šie finansavimo šaltiniai būtų aiškiai atskirti ir konkreti priemonė nebūtų finansuojama iš abiejų fondų (t.y. du kartus). Asmenys, dirbę viešuosius darbus, finansuojamus „Laikino užimtumo rėmimo“ projekto lėšomis, gali dalyvauti EGF projektų siūlomose priemonėse.