Jekaterina Rojaka DnB NORD grupės vyriausioji ekonomistė 2010 m. balandžio 2 0 d.

1. Baltijos šalių ekonomikos: Nusileidome. Kas toliau? Jekaterina Rojaka DnB NORD grupės vyriausioji ekonomistė 2010 m. balandžio 20 d.

2. Ralis akcijų rinkoje tęsiasi jau metus

3. Išsekus Vakarų Europos stimulo planų resursams, pramonės atsigavimas stoja Šaltinis: Reuters EcoWin

4. Baltijos šalys demonstravo giliausią nuosmukį ES Šaltinis: Eurostat, Pasaulio bankas, DnB NORD prognozės

5. Kainų korekciją Baltijos šalyse pristabdo kylančios naftos kainos Šaltinis: Eurostat, Reuters EcoWin

6. Ilgalaikis nedarbo šleifas – vienas opiausių ekonominio nuosmukio padarinių Jaunimo emigracija Visuomenės senėjimas Auganti našta SODRAI “Smegenų nutekėjimas” Inovacinė ir technologinė stagnacija Mažėjantis patrauklumas TUI Mažesnis ūkio konvergencijos potencialas Šaltinis:Eurostat

7. Mėnesinis darbo užmokestis, tikėtina, smuks ir toliau Šaltinis: nacionalinės statistikos tarnybos

8. Baltijos šalys pernai fiksavo einamosios sąskaitos perteklių Šaltinis: nacionalinės statistikos tarnybos, Eurostat

9. Lietuvoje ženkliai krito tiek eksportas, tiek reeksportas Šaltinis: Statistikos departamentas

10. Lietuva ir Lenkija eksportuoja santykinai mažai paslaugų *Išankstiniai duomenys Šaltinis:Eurostat

11. Paslaugų eksportas Lietuvoje nepakankamai išvystytas Šaltinis: centriniai bankai, Eurostat

12. 2009 metais ženkliausiai krito transporto paslaugų eksportas Šaltinis: Statistikos departamentas

13. Lietuva nebuvo ir nėra patraukli užsienio investuotojams... Šaltinis: centriniai bankai, Eurostat

14. ...todėl ji atsilieka pagal pritrauktų TUI, tenkančių vienam gyventojui, rodiklį Šaltinis: centriniai bankai, Eurostat, Statistikos departamentas

15. To priežastis – nepakankamai švelnus verslo klimatas Pastaba: žemesnis reitingas rodo geresnes verslo sąlygas Šaltinis: Forbes

16. Pasitempti Lietuvai teks daugelyje konkurencingumo vertinimo pozicijų Šaltinis: Pasaulio ekonomikos forumas

17. Aukštas Vidutiniškai aukštas Vidutinis Vidutiniškai žemas Žemas ES kontekste Lietuva nėra inovatyvi valstybė Šaltinis: EC, European Innovation Scoreboard 2009

18. Lietuvos verslas vangiai klojo pamatus būsimai ūkio plėtrai *Įverčiai Šaltinis: Eurostat

19. Baltijos šalys – ES rikiuotės gale pagal pramonės produktyvumą Šaltinis: Eurostat

20. Palyginti su kaimynėmis Lietuvos įsiskolinimo lygis išlieka žemas *paskolų portfelis perskaičiuotas nacionaline valiuta. Šaltinis: Eurostat, ECB Data Warehouse

21. Stabilizacija Kredito įstaigų paskolų portfelio kokybės prastėjimas Lietuvoje stabilizavosi Šaltinis: šalių centriniai bankai, FKTK

22. Baltijos šalis finansų rinkose lydėjusi įtampa atslūgo... Šaltinis: Reuters EcoWin

23. ...tam turėjo įtakos viešųjų finansų skylių lopymas ESTIJA. Sėkminga fiskalinė politika → Euro įvedimo 2011 m. tikslas realus. Maža viešojo sektoriaus skola → motyvuojanti mokesčių politika ateityje → nauji TUI srautai. LATVIJA. Savalaikis finansinės pagalbos prašymas → viešųjų finansų stabilizacija. Su kreditoriais sutarta: biudžeto deficitas 2010 m. ir 2011 m. neviršys 8,5 ir 6 proc. LIETUVA. Fiskalinis deficitas, tikėtina, bus didžiausias tarp Baltijos šalių. Brangus jo finansavimas → sunki skolos našta ateityje. LENKIJA. Viešojo sektoriaus skola grasina pramušti konstitucija įtvirtintas lubas. Šaltinis:Eurostat, DnB NORD prognozės

24. Auganti Lietuvos valdžios sektoriaus skolos “kupra” mažins manevro laisvę ūkiui atsigaunant Šaltinis:Eurostat, DnB NORD prognozės

25. Lietuvos ūkio sektoriai

26. Statybų ir pramonės pridėtinės vertės svoris pernai ypač susitraukė Šaltinis: Statistikos departamentas

27. Pernai Lietuvoje augo tik žemės ūkis Šaltinis: Statistikos departamentas

28. Darbo kaštai smuko visose ekonominėse veiklose Šaltinis: Statistikos departamentas

29. Išskirtinį užimtųjų skaičiaus sumažėjimą demonstravo apdirbamoji pramonė, statyba ir vidaus prekyba Šaltinis: Statistikos departamentas

30. Statybos ir prekybos bendrovių vidutinis įsiskolinimo lygis vis dar grėsmingas Šaltinis: Statistikos departamentas

31. Paskolų portfelio struktūroje labai sumenko pramonės dalis Šaltinis: Statistikos departamentas

32. Eksporto inicijuoto atsigavimo užuomazgos versusStagnuojanti vidaus paklausa

33. Stabilizacija Pramonės apyvartos nebekrenta, tačiau nuo dugno dar vis neatsispirta Šaltinis: Statistikos departamentas

34. Stabilizacija Augimą demonstruoja Lietuvos uostas ir geležinkelių transporto sektorius... Šaltinis: Statistikos departamentas

35. …tuo tarpu mažmeninės prekybos smukimas tęsiasi toliau... Šaltinis: Statistikos departamentas

36. ... sąstingyje tūno ir nekilnojamojo turto bei statybų veiklos Šaltinis: Statistikos departamentas, Registrų centras

37. ...kritus būsto kainoms, ženkliai pakilo jo įperkamumo indeksas *senos statybos butų kainų vidurkis *2009 I pusm. Šaltinis: statistikos tarnybos, Registrų centras, Reuters EcoWin, NT agentūros

38. Nedarbas ir miglotos atsigavimo perspektyvos neleidžia atsitiesti Lietuvos ir Latvijos vartotojų lūkesčių rodikliams Šaltinis: Europos Komisija

39. Prognozės 1)Laikotarpio pabaigoje

40. Kas toliau? Grėsmės ir galimybės • Pasaulinės ekonomikos pagyvėjimas nėra pakankamas impulsas Lietuvos ekonomikos atsigavimui. • Lietuvos startinė pozicija, palyginti su kaimyninėmis šalimis, yra silpna, todėl reikės kur kas daugiau pastangų siekiant sutrumpinti nuosmukio laikotarpį. • Silpna vidaus paklausa ribos bendrą ekonomikos atsigavimą. • Lietuva teikia itin mažai paslaugų užsieniui, yra stokojama investicijų į eksportuojančias bei importą išstumiančias veiklas. • Žemas lėšų paskirstymo efektyvumas ir perteklinė reguliavimo našta reikalauja ryžtingų valdžios sektoriaus reformų. • Didžiausias Baltijos šalyse biudžeto deficitas ir sparčiai auganti šalies skola reikalauja tolesnio viešųjų finansų konsolidavimo. • Aukšta verslo rizika riboja kreditų pasiekiamumą, be kurių užkurtiekonominio augimo “variklį” bus itin sunku.

41. Ačiū už dėmesį! DnB NORD analitikų apžvalgas galite rasti: www.dnbnord.lt/apzvalgos