EUROPOS ŠALIŲ ETIKETAS: SUOMIJA

1. EUROPOS ŠALIŲ ETIKETAS:SUOMIJA Parengė: Neringa Kavaliauskaitė Technologijų pedagogika I k.

2. Suomija yra platesnės Šiaurės kultūros dalis. Danijos, Švedijos ir Norvegijos kalbos giminingos ir gimininga vikingų kultūra. Tačiau Suomių kalba priklauso ugro-finų kalbų grupei. Skandinavijos gyventojai kilo iš Šiaurės Europos, o Suomijos – emigravo iš Baltijos regiono Estijos. Mūsų laikų Suomiai, nors etniniu požiūriu skiriasi nuo savo kaimynų Skandinavų, turi daug panašių Skandinavų kultūros bruožų. Kitaip nei kitose Skandinavijos valstybėse, Suomijoje nėra monarchijos. Valdžia yra parlamentinė su ministru pirmininku ir prezidentu. 

3. Moterys šalyje sudaro svarią jėgą ir su vyrais dalijasi visuomeninėmis pareigomis. Kaip visi šiauriečiai, suomiai nepaprastai brangina gyvenimo kokybę. Suomijoje švedai sudaro nemažą gyventojų dalį, ir žmonės su kuriais jums teks susitikti, gal iš tiesų bus švedai. Be to, Suomijoje gyvena Šiaurės šalių klajoklių tauta, vadinama laplanderiais.

4. Pagrindinės kultūros kryptys 1.Kaipgeriausiažmonėmsbendrauti? Suomija, savo nuostatomis panaši į kitas Šiaurės kultūros šalis, tvirtai tiki socialinės apsaugos sistema. Suomijoje pavienį žmogų turi skatinti interesas pasiekti tai, kas gera visiems, ir jis turi veikti ribose, nustatytose didesnės grupės. Suomių individo tikslas – kad kiti jį laikytų patikimu žmogumi, kuriuo galima pasikliauti; taip suomiai tampa priklausomi nuo grupės ir jos varžomi, o ne laisvi nuo jos. 

5. 2.Požiūris į laiką Kaip ir kitose Šiaurės kultūrose, Suomijoje labai svarbu punktualumas ir organizuotumas. Suomiai, palyginti su jų kaimynais yra vengiantys rizikuoti: suomius neiškart įtikinsite ką nors daryti pagal jus.  Nė viena Šiaurės kultūros tauta nėra laikoma tokia uždara, mąsli ir nejausminga, kaip suomiai. Jie ramūs susimastę, niūroki, o kai kam atrodo užsispyrę ir nedraugiški. Jie kalba tik tada kai turi ką nors svarbaus pasakyti.Angliškai supranta dauguma suomių verslininkų.

6. 3. Pagarbūs kreipiniai į vyrus, moteris Daugiausia vartokite herra (ponas) ir rouva (ponia); kai kurias netekėjusias jaunas merginas galima vadinti neiti (panelė).

7. 4.Supažindinimas Visuomet laukite, kada būsite supažindintas, pats neprisistatykite. Suomiams smagiausia, kai juos supažindina trečias asmuo. Pasirūpinkite tuo iš anksto. Per oficialų susitikimą nepulkite sėstis: laukite kol pakvies. Jeigu jūsų neįspėjo, žinokite, kad jei kartu yra moterų, vyrai sėdi arba stovi už jų. Būryje supažindinamas ar atsisveikindamas kiekvienam paspauskite ranką: pamojuoti visiems amerikiečių papročiu netinka. Vos susipažinęs su suomiais, venkite asmeninių pokalbių. Sveikinantis niekad nesibučiuoja, net geri pažįstami. Labai įprasta įteikti savo vizitinę kortelę.

8. 5.Fizinis sveikinimosi stilius Paduoti ranką įprasta. Du vyrai vienas kitam ranką spaudžia trumpai ir stipriai, bet vyras moteriai ar moterys viena kitai spaudžia ne taip smarkiai. Spaudžiant ranką žmonėms, kuriuos matote pirmą kartą, nebūtina šypsotis. Jei būryje yra moteris, ji supažindinama pirmoji. Susipažįstant draugiški gestai nedera, tad netapšnokite per nugarą ir venkite kitų prisilietimo formų. Susipažįstant žiūrima tiesiai į akis ir žvilgsnis nenuleidžiamas tol, kol žmogus kalba.

9. Bendravimo būdas 1.Tinkamos ir netinkamos temos: Tinkamos: dienos įvykiai, politika (tik jei išmanote ką kalbate), menas, sportas (ypač futbolas), muzika, filosofija, iškylavimas ir gamta. Nors dauguma šiauriečių labai nekritiški, suomiai gali įsikibę laikytis savo nuomonės. Netinkamos: svarbu atminti kad suomiams nėra būdingas lengvas pokalbis ar plepalai nei aptariant reikalus, nei draugiškoje aplinkoje – netgi saunoje. Per draugišką pokalbį neklauskite žmogaus kuo jis užsiima. Nedera domėtis šeimyniniais reikalais, išsilavinimu ir pan. Nelyginkite socialinės apsaugos sistemų, nesiskųskite brangiu pragyvenimu Suomijoje: visiems šiauriečiams tai jau įgrisę girdėti iš užsieniečių. 

10. 2. Tonas, garsumas, kalbėsena Nepažįstamų žmonių pokalbis paprastai prasideda mandagiai ir santūriai; viešoje vietoje pokalbio tonas gali būti kiek prislopęs ir dalykiškas. Niekad kitų nepertraukite. Ypač viešose vietose nekelkite balso, nešaukite net gatvėje.

11. 3.Tylos intarpai Suomių kalboje būna ilgi tylos intarpai, per kuriuos jie apgalvoja, kas buvo pasakyta, ir svarsto, ką atsakyti.

12. 4. Fiziniai gestai ir veido išraiška Suomių įpročiai panašūs kaip kitose Šiaurės šalyse, tik vienas įdomus skirtumas: ant krūtinės sukryžiuotos rankos Skandinavijoje neturi neigiamos prasmės, o Suomijoje tai laikoma įžūlu ir arogantiška.

13. 5.Laikysena ir fizinis artumas Niekad nekalbėkite susikišę rankų į kišenes: stovėdamas jas laikykite priglaustas prie šonų. Nekramtykite gumos. Nenuleiskite akių jei į jus žiūrima. Kuo mažiau rodykite emocijų: ten vertinamas šaltakraujiškumas, ramumas. Suomiai atsiskleidžia per šventes, per žiemos ir vasaros sportą. Žinokite, kad jei esate pakviestas į sauną, tai jums garbė ir malonumas. Dauguma suomių saunoje maudosi nuogi, bet jus kuo puikiausiai supras, jei norėsite ryšėti rankšluostį. 

14. 6. Punktualumas  Jei tik galite, niekad ir jokiomis aplinkybėmis nevėluokite. Jeigu tenka vėluoti, būtinai iš anksto paskambinkite ir apie tai praneškite.  7. Apranga Suomiai rengiasi panašiai kaip ir kiti Šiaurės kultūrų žmonės, tik nepaprastai seka madas. Beje, vyrai po darbo nepersirenginėja ir vakare į pobūvį restorane ateina tuo pačiu kostiumu. 

17. Literatūros sąrašas Dean Faster ,,Europos šalių etiketas” Vilnius 2004

18. Ačiū už dėmesį