150 likes | 429 Views
Atsinaujinančių energijos šaltinių projektų finansavimo galimybės per Klimato kaitos specialiąją programą. Vitalijus Auglys Aplinkos ministerjos Tar š os prevencijos departamento direktorius. ES pirmieji “ ž alinimo ” reikalavimai : 20/20/20 Direktyva.
E N D
Atsinaujinančių energijos šaltinių projektų finansavimo galimybės per Klimato kaitos specialiąją programą VitalijusAuglys Aplinkosministerjos Taršosprevencijosdepartamentodirektorius
ES pirmieji “žalinimo” reikalavimai: 20/20/20 Direktyva 2009 m. balandžio 23 d. buvo patvirtintas ES energetikos ir klimato kaitos teisės aktų paketas, kuriame nustatyti teisiškai įpareigojantys tikslai palyginti su 1990 m.: • iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį • iki 20 proc. padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį ir • 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.
Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas Numatytas ambicingas ES tikslaspalyginti su 1990 m. lygiu: iki 2020 m. – 20 proc. iki 2030 m. – 40 proc. iki 2040 m. – 60 proc. iki 2050 m. - 80 proc., sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ir taip įgyvendinti ilgalaikį Europos įsipareigojimą prisidėti prie kovos su klimato kaita
Lietuva, ruošdamasi Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimui iki 2050 m., sieks prisidėti įgyvendinant ES pagrindinį ilgalaikį tikslą - iki 2050 m. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 80 proc., palyginus su 1990 m. lygiu.
Žaliojiinvestavimosistema (ŽIS) Lietuvoje • Valstybės, kuriosturinustatytosiosnormosvienetų (NNV) perteklių, privalosukurtižaliąjąinvestavimosistemą- finansinįmechanizmą lėšų, gautų užparduotus NNV, panaudojimuiirprojektųigyvendinimui • LietuvojeŽIS sukurta 2009 m., patvirtinusKlimatokaitosvaldymofinansinių instrumentųįstatymą, kuriuo sukuriama Klimatokaitosspecialiojiprograma
KKSP lėšos gaunamos: 1. Už nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų (NNV) pardavimus; 2. Už aukcione parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL); 3. Už ekonomines baudas; 4. Kitos teisėtu būdu gautos lėšos (fizinių asmenų dotacijos); Klimato kaitos specialioji programa (KKPS)
KKSP lėšų panaudojimo kryptys: • Ne mažiau kaip 40% - energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams; • Ne mažiau kaip 40%- atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti; • Likusi dalis - kitiems projektams, kurių įgyvendinimo rezultate nepasiekiamas kiekybiškai apskaičiuojamas išmetamų ŠESD kiekio mažinimas, tačiau stiprinami instituciniai gebėjimai, atliekami mokslo tiriamieji darbai ir gerinamas visuomenės informuotumas. * Lėšų panaudojimo kryptys tikslinamos kasmet tvirtinant KKSP lėšų metinę panaudojimo sąmatą
KLIMATO KAITOS SPECIALIOSIOS PROGRAMOS FINANSAVIMO SĄLYGOS Subsidijos Paskolos Investicijos Į akcinį kapitalą Paramos būdas Ūkinės veiklos nevykdantys subjektai Ūkinę veiklą vykdantys subjektai, pajamų negeneruojantys projektai Ūkinę veiklą vykdantys subjektai Įmonės / akcinės bendrovės Pareiškėjas Max 80% projekto sumos Min ŠESD sumažinimas – 2kg CO2e už 1 paramos Lt. Iki 5 mln. Lt Iki 690 tūkst. Lt Taikoma de minimis Max 80% paskolos dydžio Min ŠESD sumažinimas – 2kg CO2e/ 1 Lt. neribojamas Max 50% akcijų Min ŠESD sumažinimas – 2kg CO2e/ 1 Lt. Paramos dydis Projektų įgyvendinimo trukmė 12/18/36 mėnesiai Paskolų atsipirkimas 3+3 metai Investavimo periodas 2m.-5m. Fondo veikimo trukmė 7m.+2m. - Banko marža už prisiimtą skolinimo riziką max 3% Investicinei valdymo įmonei max 3% Papildomi kaštai Atsipirkimas 0% 0% Per investiciją ~10% Per metus Vyriausybės prioritetų įgyvendinimas ir investicijos klimato kaitos projektus Finansinė injekcija palengvinant paskolų gavimą klimato kaitos projektams Rizikinga, tačiau turi didžiausią finansinės grąžos potencialą ir galimybė pritraukti papildomas investicijas Pranašumai
Reikalavimaiprojektams, finansuojamiems iš KKSP • CO2 sumažinimas 1 investuojamam litui (investicijos dydį ribojantis faktorius); • paraiškos teikimo stadijoje preliminarūs CO2 sumažinimo paskaičiavimai projektoįgyvendinimo laikotarpiu; • Kasmet teikiamos ataskaitos apie pasiektus CO2 sumažinimus; • Finansinė ataskaita projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje ;
Paraiškų priėmimas ir vertinimas Metinė Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo sąmata ir KKSP sąmatą detalizuojantis planas Finansavimo kryptys Kvietimas teikti paraiškas (LAAIF ir AM interneto svetainėse) Terminai Paraiškų priėmimo sąlygos ŠESD sumažinimas LAAIF - paraiškų administracinis, techninis- aplinkosauginis vertinimas (pagal vertinimo kriterijus, vertinimo balų suteikimas ir suvestinės) LR aplinkos ministro įsakymu skiriamas finansavimas projektams Klimato kaitos specialiosios programos projektų atrankos komitetas Rekomendacijos
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas • LAAIF – KKSP administruojanti biudžetinė įstaiga • Pagrindinės funkcijos: 1) kvietimo teikti paraiškas skelbimas ir priėmimas; 2) paraiškų administracinis ir techninis-aplinkosauginis vertinimas; 3) projektų vykdytojų ataskaitų surinkimas; 4) vykdomų projektų stebėsena; 5) ataskaitų NNV pirkėjams rengimas;
Projektai, finansuojami iš 2011 m. sudarytų NNV sandorių • 59 mln. Lt - biomasės katilų įrengimui visuomeninės paskirties pastatuose (17 mln. Lt) ir centralizuotą šildymą regionuose teikiančiose šilumos tiekimo įmonėse (42 mln.); • 90 mln. Lt - ekologiško viešojo transporto įsigijimui; • 48 mln. Lt – visuomeninės paskirties pastatų renovacijai;
AEI projektai, finansuojami KKSP lėšomis 2012 m. • Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos) įdiegimas daugiabučiuose pastatuose, kurie turi pasiekę D energinio naudingumo klasę (paramos dydis - 15 proc. tinkamų išlaidų); • Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos) įdiegimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose (paramos dydis - 30 proc. tinkamų išlaidų); • Parama skiriama, jeigu projektai nėra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas ir pastatai pastatyti iki 1993 m.; • Biomasės ruošos iš miško kirtimo atliekų projektų finansavimas, kompensuojant 15 % tinkamų išlaidų;
Žalioji ekonomika yra valstybės prioritetasAčiū už dėmesį!Vitalijus AuglysAplinkos ministerijos Tarsos prevencijos departamento direktorius